Senolės organizmą nuodijo 10 metrų ilgio kaspinuotis

Jeigu esate jautrus ar valgote, geriau atsiverskite kitą puslapį ir skaitykite kitą straipsnį. Čia rašoma apie parazitą kaspinuotį, kuris senolės organizme užaugo iki 10 m ilgio. „Moteris skundėsi, kad jos pilve kažkas kruta. Po tyrimo paaiškėjo, kad pacientę ne vienerius metus kankina ne tik kaspinuotis, bet dar du parazitai“, – labai retu reiškiniu iki šiol neatsistebi šiaulietis šeimos gydytojas Darius Krištaponis.

Senolės pilve akivaizdžiai kažkas krutėjo

Balandžio viduryje į Respublikinę Šiaulių ligoninę iš vieno rajono kaimo dėl insulto pateko 86-erių senolė. Gydymo metu moteris prasitarė medikams, kad jos pilve kažkas kruta.

Insultą patyrusio senolio žodžius gydytojai galėjo palaikyti sutrikusios sąmonės žmogaus svaičiojimais, tačiau pažvelgus į moters pilvą jau vizualiai matėsi, kad dėl kažkokių priežasčių jos pilve tikrai vyksta nepaaiškinami judesiai.

Savaime suprantama, kad moteris negalėjo būti nėščia, tad ji buvo patikrinta dėl kirmėlių. Dideliam visų nustebimui paaiškėjo, kad moters žarnyne gyvena 10 m ilgio kaspinuotis. Be šio parazito senolės organizme buvo rastos dar dvi kirmėlės, gana retokai aptinkamos žmonių organizmuose: blastocista (ameba) ir žmoginis plaukagalvis (trichocephalus trichiurus).

Šeimos gydytojas Darius Krištaponis, pas kurį buvo priregistruota iš ligoninės išleista pacientė, sako, kad toks atvejis, kai žmogaus organizme aptinkamos net trijų rūšių kirmėlės, ypatingai retas. Gydytojui dažnai tenka susidurti su vaikais, užsikrėtusiais spalinėmis, askaridėmis, tačiau pastarąją situaciją jis vertina kaip ypatingai retą, įdomią ir išskirtinę.

D. Krištaponis sako, kad šlykštėtis atvejais, kai žmogaus organizme apsigyvena jį nuodijančios kirmėlės, nevertėtų. Žmogus serga, diagnozuojama liga, kurią ir reikia gydyti.

Vis dėlto, gydytoją stebina faktas, kad šiais laikais, kai žmonių gyvenimo sąlygos ir higienos įpročiai yra pakankamai geri, pasitaiko atvejų, kurie dažniausiai fiksuojami atsilikusiose trečiosiose šalyse, tokiose kaip skurdžiausios Afrikos respublikos.

„Aš apstulbęs. Tokios ligos dažniau būdavo nustatomos, kai aš gimiau, prieš 50 metų, o ne šiais laikais“, – sakė D. Krištaponis.

Parazitais užsikrėtė ir kiti šeimos nariai

Kaip nutiko, kad senolė apsikrėtė kirmėline liga – helmintoze?

D. Krištaponiui pavyko išsiaiškinti, kad senolė gyvena ūkiškai vienkiemyje, kurio apylinkės yra tręšiamos galvijų mėšlu. Gali būti, kad moteris suvalgė nepakankamai išvirtos ar iškeptos mėsos ir į jos organizmą pateko kaspinuočio kiaušinėlis.

Kitų kirmėlių kiaušinėliai į organizmą pateko greičiausiai geriant šulinio vandenį. Nuotekos iš tręšiamų laukų pateko į gruntinį vandenį ir užteršė šulinį.

Ši versija labiausiai įtikinama, nes, pasak gydytojo, ne kaspinuočiu, o kitomis dvejomis kirmėlėmis – blastocista (ameba) ir žmoginiu plaukagalviu – užsikrėtė ir kiti senolės šeimos nariai.

Plaukagalvis – tai 30–55 mm ilgio parazitas, kuris plonu kaip plaukas priekiniu galu įsiskverbia į plonosios žarnos gleivinę. Trichiurozė yra išplitusi šilto ir vidutinio klimato kraštuose, o Lietuvoje registruojama retai.

Žmogus užsikrečia plaukagalvių kiaušinėliais per dirvožemiu suterštas rankas, valgant nešvarias žalias daržoves, vaisius, uogas, geriant nevirintą atvirų vandens telkinių vandenį. Plaukagalvių kiaušinėlių ant maisto gali patekti su dulkėmis, juos gali pernešti musės, tarakonai.

Kiti parazitai – blastocistos. Tai yra anaerobiniai pirmuonys, kurie dažnai randami žmogaus virškinimo trakte. Šis parazitas paplitęs visame pasaulyje, tačiau daugiausiai infekuotų žmonių randama vietovėse, kur blogos gyvenimo sąlygos, prasta asmens higiena, vartojamas užterštas vanduo ar maistas.

Infekcijos šaltinis yra užsikrėtę gyvūnai, žmonės, kurie su išmatomis išskiria cistas ir užteršia aplinką.

Pacientė gydoma stacionare

D. Krištaponis sako, kad helmintozė – išgydoma liga. Senolė, gavusi gydytojo siuntimą, artimųjų nugabenta gydytis į sostinę, mat kaspinuočio atsikratyti padedama gydantis stacionare. Gydymas nėra paprastas: tenka į veną leisti antibiotikus, laisvinti vidurius, atlikti įvairias medicinines intervencijas ir kt.

Kaspinuočiu užsikrečiama itin retai, Šiaulių ligoninėje pastaraisiais metais dėl kaspinuočių gydyti vos keli pacientai. Žmonės paprastai užsikrečia kiauliniu, jautiniu, šuniniu ir žuviniu kaspinuočiu. Jais užsikrečiama valgant nepakankamai termiškai apdorotą mėsą, žuvį.

Kiaulinis kaspinuotis būna 3–10 m ilgio, į jį panašus ir jautinis: užauga iki 10 m ilgio, gali parazituoti žmogaus žarnyne iki 25 metų. Infekcijos šaltinis yra žmogus, kuris išskiria judrius narelius ir kiaušinėlius su išmatomis į aplinką ir nuo jų apsikrečia raguočiai.

Šuniniu kaspinuočiu galima užsikrėsti vien glostant šunį. Juk šuo laižo savo išangę, paskui laižo kailį, tad kailis visada gali būti užkrėstas.

Žuvinis kaspinuotis –
1–12 m ilgio parazitas. Pa-grindinis infekcijos šaltinis yra žmogus, tačiau gali būti ir gyvūnai, kurie minta užkrėsta žuvimi.

Organizmuose gyvena metų metus

Neretai kirmėlės gyvena žmogaus žarnyne metų metus, o žmogus būna gydomas nuo kitų ligų. Parazitai įtariami tada, kai kraujyje randama eozinofilų. Jie rodo alergiją, tačiau dažniausiai alergijos pasireiškimą, atsispindintį kraujo tyrime, sukelia kirmėlinės ligos.

Jautinio ir kiaulinio kaspinuočio simptomai nėra specifiniai:

- pykinimas, vėmimas;

- pilvo skausmas ar pūtimas;

- viduriavimas;

- pilvo gurguliavimas;

- sulėtėjęs virškinimas;

- apetito sumažėjimas;

- išangės niežulys esant jautinio kaspinuočio invazijai (dėl judrių narelių šalinimosi per išeinamąją angą). Su išmatomis gali pasišalinti kirmino dalys – nareliai. Jie yra judrūs, gali išlįsti į paviršių ir sukelti ligoniui parazitofobiją.

Žuvinio kaspinuočio infekcija paprastai yra besimp-
tomė, tačiau kartais pasireiškia:

- pilvo skausmu, gurguliavimu;

- pykinimu, vėmimu;

- svorio mažėjimu;

- vitamino B12 trūkumu (žuvinis kaspinuotis suvartoja šį vitaminą ir išskiria medžiagas, kurios trukdo žmogaus organizmui jį įsisavinti. Trūkstant B12 vitamino, galimi galūnių tirpimai, sumažėjęs jautrumas vibracijai, mažakraujystė).

Norint apsisaugoti nuo kaspinuočio svarbu tinkamas mėsos, žuvies ir jos produktų terminis apdorojimas. Šaldymas, sūdymas bei marinavimas neapsaugo nuo užkrato.