Senojoje Varėnoje Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 145–ųjų gimimo metinių proga nuskambėjo chorų festivalis

„Bet reikia turėti šviesos su savimi, iš savęs, kad šviestum tamsybėse visiems ant kelio stovintiems, kad jie išvydę patys rastų šviesos savyje ir eitų savo keliu, kad nestovėtų tamsybėse”, – kadais rašė Senojoje Varėnoje gimęs iškiliausias visų laikų lietuvių menininkas Mikalojus Konstantinas Čiurlionis.

Genijus buvo puikiu pranašu. Būtent čia prieš šimtą keturiasdešimt penkerius metus įsižiebė ir iki šiol po visą pasaulį sklinda neblėstanti M. K. Čiurlionio kūrybos šviesa, kuri sušildo ir įkvepia visus, neabejingus muzikai ir menui. Varėniškiai didžiuojasi ir rūpinasi, kad žymiausio kraštiečio gimtinėje jo atminimas būtų įamžinamas simboliškai ir prasmingai.

Vienas iš skambiausių akcentų – Senosios Varėnos Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje prasidėjęs chorų festivalis, skirtas M.K. Čiurlionio šimtas keturiasdešimt penktosioms gimimo metinėms, kuriame skambiausiais akordais ir gražiausiais balsais skambėjo jo harmonizuotos liaudies dainos ir čiurlioniška muzika.

Festivalyje kalbėjęs ir žymiausio menininko muziką grojęs jo provaikaitis, profesorius Rokas Zubovas pažymėjo, jog šiame festivalyje kelių miestų chorai drauge dainavo Čiurlionio chorams pritaikytas liaudies dainas labai nuostabiai. „Chorų parengimas labai puikus, o dar kada tai žmonės daro labai jautriai, šiltai, su meile, ir labai atsidavę, beveik nieko gražiau neįmanoma išgirsti…  Jei šiandien čia būtų Čiurlionis, jis būtų pats laimingiausias. Visą gyvenimą savo atsidavimu menui, kultūrai jis puoselėjo kultūringos, kūrybingos, laisvos Lietuvos viziją, kur kalbama ir dainuojama lietuviškai. Pirmas Čiurlionio prisilietimas prie chorinės kūrybos įvyko 1902 m. Varšuvoje, kur tuo metu gyveno. Kai Čiurlioniui buvo pasiūlyta bendradarbiauti su lietuvių choru, jis suprato, kad neturi lietuviškų dainų. Menininkas netrukus nuvažiavo į Druskininkus ir čia praleido tris žiemos mėnesius, kurdamas chorui lietuviškas dainas. Čiurlioniui tuomet atsirado labai didelis postūmis įsiliet į lietuviškos kultūros ir saviraiškos eigą.” Profesorius pažymėjo, jog nors Čiurlionis ir nekalbėjo lietuviškai, bet lietuviškai jis dainavo. „Reikia įsivaizduot tą laikmetį prieš šimtą dvidešimt metų, kai uždrausta lietuviška kalba, raštas, uždrausta melstis lietuviškai. Jo ryšys per dainą su Lietuva buvo labai svarbus“.

Pianistas R. Zubovas paskambino prosenelio harmonizuotas dainas, kurios tarsi simboliškai sujungė praeitį su dabartimi.

Lietuvių liaudies dainas „Sėjau rūtą“, „Bėkit bareliai“, „Šaltyšius“, „Šėriau žirgelį“ ir kitas, harmonizuotas Čiurlionio, atliko Druskininkų M.K. Čiurlionio meno mokyklos mišrus choras „Druskininkai“, vadovaujamas Ingos Vagnoriūtės, Lazdijų kultūros centro kamerinis choras „Gaustas“, vadovaujamas Birutės Vžesniauskienės, Vievio kultūros centro kamerinis choras „Con Moto“, vadovaujamas Audronės Stepankevičiūtės, Varėnos kultūros centro mišrus choras „Harmonija“, vadovaujamas Ilonos Zalanskienės.

Festivalio sumanytoja ir organizatorė Ilona Zalanskienė  pasidžiaugė, jog jos inicijuotas projektas, kurį finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Varėnos rajono savivaldybė, labai sėkmingai įgyvendinamas.

„Simboliška, kad festivalis prasidėjo žymiojo menininko gimtinėje. Dėkoju visiems, kurie savo dainavimu pagerbia žymųjį lietuvių menininką.  Festivalio koncertai dar vyks Lazdijuose, Vievyje ir Alytuje, o baigiamasis koncertas prieš pat Šv. Kalėdas nuskambės Druskininkuose – mieste, kuris suvaidino svarbų vaidmenį genijaus gyvenime“. I. Zalanskienė dėkojo koncertą padėjusiems organizuoti savo komandos nariams – chormeisterei Loretai Tiškienei, koncertmeisteriui Tomui Kizeliui, chorams, kurių nuoširdus  dainavimas buvo didžiausia dovana Čiurlionio kūrybai. „Liaudies dainos taip gražiai mus įkvėpė ir suvienijo. Dėkoju už šią dieną mūsų išskirtiniam svečiui – profesoriui Rokui Zubovui, dirigentams, choristams, čiurlionišką dvasią Senojoje Varėnoje puoselėjančiam kunigui Pranciškui Čiviliui, visiems klausytojams“.

Festivalio dalyvius pasveikinęs Varėnos rajono savivaldybės mero pavaduotojas Giedrius Samulevičius pažymėjo, jog didelė garbė, kad čia vyksta toks festivalis. „Ryškios asmenybės, pirmiausia Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, šią vietą padarė išskirtine ir žinoma.  Didelis džiaugsmas, kad Varėną pamilo ir gražius koncertus dovanoja jo provaikaitis, profesorius Rokas Zubovas. Dėkojame jam už tai. Padarysime viską, kad mūsų žymiausio kraštiečio atminimas būtų puoselėjamas. Linkiu daug džiaugsmingų išgyvenimų festivalio metu“.

Varėnos rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir sporto skyriaus vedėja Laima Denutienė sakė: „Labai simboliška, kad šis festivalis, paties Čiurlionio žodžiais tariant, Varėnoje atvėrė dainų skrynelę. Linkiu chorams, kad jo harmonizuoti kūriniai visada būtų jūsų repertuare, kur bevyktumėt –  ar koncertuotumėt savo mieste, ar užsienyje. Kad festivalio dvasia sklistų toli ir ilgai“.

Profesoriui R. Zubovui ir chorų vadovams buvo įteiktos festivalio dovanos – Liškiavoje gyvenančio ir kuriančio keramiko Algimanto Kazlausko puikūs keramikos darbai.

Senosios Varėnos Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje festivalio metu ne tik dieviškai gražiai skambėjo  čiurlioniška muzika ir gražiausios chorų dainos. Čia jautriai, nuoširdžiai spindėjo daugybės asmenybių šviesa. Ta šviesa, apie kurią kadais ir rašė čia gimęs genijus Mikalojus Konstantinas Čiurlionis.

Muzikinių akordų spalvos, sužėrėjusios Senojoje Varėnoje, tarsi gražus aidas atsikartos bei muzikos ir meno mėgėjų širdis suvirpins Alytuje, Lazdijuose, Vievyje ir Druskininkuose, taip nutiesdami simbolinį  kultūros tiltą tarp Senosios Varėnos, Druskininkų ir visos Lietuvos.