Senjorė nuo bausmės atleista pagal laidavimą

Neblaivią prie automobilio vairo sėdusią ir avariją padariusią 81-erių metų Vaitelių sodininkų bendrijos gyventoją Aleksandrą Z. teismas pripažino kalta, tačiau atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Praėjusią savaitę išklausyti nuosprendžio ji neatvyko.

Prisipažino ir gailėjosi

Pernai rugpjūtį Aleksandra Z. Gargžduose, vieno prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelėje vairavusi „Opel Vectra“, atsitrenkė į kitą transporto priemonę, apgadino jos priekinį žibintą. Policijos pareigūnai alkotesteriu nustatė vairuotojos girtumą – 1,81 prom. Ši jiems teisinosi, jog buvo sutikusi iš matymo pažįstamą moterį, su kuria gurkštelėjo kelis gurkšnius alaus. Aleksandra Z. gailėjosi dėl nusikaltimo, pažadėjo daugiau niekada nebevairuoti.

Klaipėdos apylinkės teismo Gargždų teismo rūmų teisiamajame posėdyje Aleksandra Z. prisipažino prieš pat avariją išgėrusi truputį alaus. Tačiau teismas tai vertino kritiškai: vargu ar tai buvo vienintelis jos vartotas alkoholis. Teisiamoji pripažino savo kaltę ir prašė neskirti bausmės, bet perduoti anūkui A. K. pagal laidavimą.

Moteris teisiama pirmą kartą, nėra bausta už vairavimą neblaivi ar kitus pažeidimus administracine tvarka. Garbingo amžiaus našlė nėra linkusi pažeidinėti visuomenės elgesio taisykles. Aleksandra Z. teigė, jog šis įvykis – visiškas atsitiktinumas, dėl kurio labai gailisi ir pasižada daugiau taip nesielgti.

Teismas nusprendė, jog kaltinamosios perdavimas pagal laidavimą vietoj baudžiamosios atsakomybės tinkama ir pakankama poveikio priemonė. Taigi Aleksandra Z. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduota pagal laidavimą be užstato 1 metų laikotarpiui. Ji prarado teisę 1 metus vairuoti transporto priemones, be to, priteista sumokėti 84 eurus proceso išlaidų valstybei. Tačiau materialinės padėties teismas nepablogino – nekonfiskavo jos „Opel Vectra“.

Močiutė perduota anūkui

Teisės norma – atleidimas nuo bausmės pagal laidavimą galioja nuo 2000 metų. „Asmuo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai padaryta veika praranda pavojingumą, ji pripažįstama mažareikšme, kai žmogus, pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką, susitaiko su nukentėjusiuoju“, – kalbėjo Gargždų teismo rūmų teisėja Jurgita Grigonienė.

Ji akcentavo, jog ši teisės norma nėra lengvai taikoma: situacija turi atitikti daug LR BK 40 str. nustatytų sąlygų: nusikalstama veika padaryta pirmą kartą, ją padaręs asmuo pripažįsta savo kaltę ir gailisi. Be to, asmuo turi būti atlyginęs bent dalį žalos arba įsipareigojęs tai padaryti. „Jeigu neatlygintų žalos arba padarytų naujas nusikalstamas veikas, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, – dėstė teisėja. – Laidavimas nustatomas nuo 1 iki 3 metų, su užstatu ar be jo. Mes dažniausiai taikome be užstato.“

J. Grigonienė akcentavo, jog laiduotojas turi būti nepriekaištingos reputacijos žmogus, susijęs su kaltinamuoju tam tikrais ryšiais. Dažniausiai tai šeimos nariai: mamos laiduoja už savo jaunus vaikus, pasitaikė žmonų, laidavusių už vyrus, ir net sužadėtinių. Teisėja prisiminė, kad vienoje byloje kariuomenės vadas ryžosi laiduoti už jauną kareivį, pirmą kartą pabandžiusį narkotikų. Kitoje byloje kariškis laidavo už jauną giminaitę.

Šioje situacijoje už močiutę laidavo anūkas.

Pasitikėjimas geriau už pasmerkimą

J. Grigonienės teigimu, būtinybė susirasti laiduotoją auklėja visuomenę – skatina formuotis gražius tarpusavio ryšius. Anot jos, būtinybė bendrauti su aukštos moralės žmonėmis ir didinti vienų atsakomybę, rūpestį už kitus – tai vertingos sąlygos tobulėti visuomenei.

Užsienyje laidavimas taikomas seniai ir plačiai, nes įsitikinta, jog pasitikėjimas žmogumi, ypač suklydusiu pirmą kartą, gali duoti geresnių rezultatų nei besąlygiškas pasmerkimas. „Nepateisinęs pasitikėjimo nuo atsakomybės jis neišsisuks – ir už tą pačią nusikalstamą veiką sugrįš ji, – kalbėjo teisėja. – Teigiamai vertinu laidavimo institutą, nes jis įtraukia visuomenę auklėti savo narius.“ Ji pridūrė, kad Gargždų teismo rūmuose baudžiamosiose bylose taikytas laidavimas nebuvo be pagrindo.

Beje, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą neatleidžia asmens nuo bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nuo išlaidų, ir šiuo atveju teismas sprendžia dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo. Teisė vairuoti transporto priemonę atimama visiems šį nusikaltimą padariusiesiems. Dėl turto konfiskavimo sprendžia teismas – praktika sušvelnėjusi. J. Grigonienė akcentavo, jog pastaruoju metu išplitus laidavimo praktikai, esminę reikšmę įgijo administracinių nuobaudų istorija.

„Ne visada taikomas laidavimas, nors kaltinamasis ir prašo. Pirmiausia įvertinamos veikos padarymo aplinkybės ir asmenybę charakterizuojantys duomenys. Teismas taiko laidavimą tik turėdamas pakankamą pagrindą manyti, jog asmuo laikysis įstatymo ir nedarys nusikalstamų veikų“, – kalbėjo teisėja.