Senjorai priversti skursti

Šalies valdžia antrus metus didino senatvės pensiją, kad sumažintų socialinę atskirtį. Tačiau ir po šių pokyčių pagerėjimo pensininkai beveik nepajuto – pajamos vis tiek neužtikrina vidutiniškai normalaus vartojimo lygio. Vidutinę ar mažesnę pensiją gaunantys vieniši senoliai gyvena itin skurdžiai.

Pažeidžiamiausi – pensininkai

Dalis šalies gyventojų gali sau leisti specializuotose parduotuvėse už mėsos pjausnius mokėti po keliolika ar keliasdešimt eurų, o 390 tūkst. žmonių atsidūrę skurde ir priversti skaičiuoti kiekvieną centą, kad nusipirktų pigiausio maisto. Jų pajamos mažesnės nei 238 eurai per mėnesį vienam asmeniui. Vieni iš labiausiai socialiai pažeidžiamų – pensininkai.

Naujausiais duomenimis, skurdo rizikos lygis 2017 m. buvo didžiausias nuo įstojimo į Europos Sąjungą: Lietuva pirmauja pagal skurdo rodiklius. Absoliučiame skurde pernai gyveno beveik 400 tūkst. lietuvių. Beje, absoliutaus skurdo rodikliai apskaičiuoti ir skelbiami pirmą kartą. Jo riba laikomas minimaliems poreikiams patenkinti reikalingas lėšų dydis, apskaičiuojamas vadovaujantis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patvirtinta minimalių vartojimo poreikių dydžio skaičiavimo metodika.

Daug metų „įšaldyta“ senatvės pensija pernai pradėta didinti – vidutiniškai 20 eurų. Ir šiemet pridėjo: sausį vidutiniškai 23 eurus, o vėliau pensijos perskaičiuotos atsižvelgus į darbo stažą. Taigi 450 tūkst. senjorų ji padidėjo dar vidutiniškai 9 eurais. Dėl šių pokyčių pastarieji metai netgi pavadinti pensininkų metais. Tačiau ar senjorams bent kiek palengvėjo?

Pensiją skaičiuoja skrupulingai

Jaunystėje buhaltere dirbusiai 80-metei gargždiškei Jadvygai (vardas pakeistas) labai praverčia ši patirtis skaičiuojant savo pensiją, kuri yra 287 eurai – 49 eurais didesnė nei absoliutaus skurdo riba. Tiek našlė gauna po visų pensijos didinimų. Pernai jai pridėjo apie 6 eurus, o šiemet – nieko. „Nepriklausomybės pradžioje po blokados fabrike, kuriame dirbau, nebeliko darbo. Ir mieste niekur negalėjau įsidarbinti. Į pensiją išėjau 54-erių metų – darbo stažas buvo 38 metai“, – prisiminė pašnekovė. Darbšti moteris sugebėjo užsidirbti iš atsitiktinių darbų – išsivertė, juolab kad ir vyras netinginiavo. Tačiau jis senokai ilsisi amžinybėje.

Dabar našlė gyvena daugiabutyje – jos būstas erdvokas. Bet argi tremtinė, patyrusi daug vargo jaunystėje, visą gyvenimą sunkiai plušėjusi, nenusipelnė turėti atskirą miegamąjį, svetainę? Tačiau komunaliniai mokesčiai praryja didelę dalį pensijos. Jadvygai tenka gyventi itin taupiai, rūpestingai skaičiuojant kiekvieną centą. Per mėnesį vaistai kainuoja vidutiniškai apie 70 eurų. Už komunalines paslaugas, taip pat vandenį, elekt­rą sumoka apie 120 eurų. Iki šio šildymo sezono gaudavo kelių ar keliolikos eurų kompensaciją. Džiaugiasi ir nuolaida už šiukšlių išvežimą.

Maisto produktų Jadvyga įsigyja akcijų metu. Tačiau jau išsiaiškino, jog kai kuriuose prekybos centruose šios „popierinės“. „Žmonės puola prie akcinių prekių, todėl prekybininkai ir „puošiasi“ šiais užrašais, kad tik pirktų, o realiai akcijų nėra“, – dalijosi patirtimi pensininkė. Ji puošiasi dėvėtais drabužiais, kuriuos pigiai įsigyja turgavietėje.

„Būtų visiška ubagystė, jeigu negaučiau priedų: našlės išmokos – 30,50 Eur ir tremties – 62 Eur. Visos mano pajamos – 380 eurų“, – pagaliau atskleidė Jadvyga. Iš tiesų – „poniškos“ pajamos, nes jos pažįstama gauna tik 228 eurus.

Sunkiausia žiemą

Gargždiškės 75-erių metų Zitos (vardas pakeistas) iki praėjusių metų pabaigos pensija buvo 286 eurai, o dabar – 303. „Padidėjimo beveik nepajutau: už 17 eurų parduotuvėje nedaug tenupirksi“, – apgailestavo pašnekovė. Ir pridūrė, jog anksčiau gaudama 800 litų jautėsi saugiau ir oriau, dar susitaupyti pavykdavo. Pradėjus gauti 265 eurus, išgyventi darėsi sunkiau.

Taigi šiemet pensininkams – jokio pagerėjimo, anot pašnekovės, ubagystė, gyvenant iš 300 eurų. „Ypač sunku žiemą“, – akcentavo pašnekovė. Antai praėjusį sausį už šildymą sumokėjo 77 eurus, o iš viso mokesčiams išleido 150 eurų. Liko 126 Eur maistui, vaistams ir kitiems poreikiams.

Zita pastebėjo, kad visiems jos aplinkos pensininkams sunku verstis. Kai kas renka butelius, kad išgyventų – ne visiems gali padėti vaikai. Ji pasakojo, kad pensininkai, skaičiuodami kiekvieną centą, užsirašo, ką nusiperka ir kiek sumoka, kad žinotų, kiek dar galės išleisti. „Štai iki pensijos mokėjimo likus 10 dienų turiu 10 eurų: kasdien galiu išleisti po eurą. Ką už tiek galiu nusipirkti? – retoriškai ištarė pašnekovė ir pridūrė: – Esame įgudusios – žinome, kuriame prekybos centre yra pigiau. Perkame tik akcinius maisto produktus. Bet nesiskundžiame – laikomės oriai.“

Didės ir ateityje

„Visą gyvenimą dirbę ir sąžiningai mokėję mokesčius senjorai kelia pagrįstus klausimus, į kuriuos ministerija stengiasi atsiliepti. Todėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ekspertai nuolat ieško būdų, kaip stiprinti senjorų gerovę“, – „Bangai“ patikino ministerijos komunikacijos atstovė Jūratė Ablačinskaitė.

Nuo 2016 m. pradžios vidutinė senatvės pensija išaugo nuo 255 iki 307 eurų, o turint būtinąjį stažą – nuo 266 iki 323 eurų.

Nuo 2018 m. pradžios visos senatvės pensijos indeksuojamos ir auga tiek, kiek vidutiniškai šalyje didėja atlyginimų fondas. Pensijų indeksavimo koeficientą lemia visų šalies dirbančiųjų uždirbto darbo užmokesčio pokyčio vidurkis per 7 metus.

„Sodra“ 2018 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais pradėjo mokėti didesnes senatvės pensijas tiems senjorams, kurie turi sukaupę daugiau nei 30 metų stažo. Apskaičiuota, kad šių metų pabaigoje vidutinė senatvės pensija turint būtinąjį darbo stažą sieks 332 eurus.

Planuojama, kad 2019 m. dėl indeksavimo senatvės pensijos didės vidutiniškai dar 7,63 proc. Ir tai ne pabaiga, nes senatvės pensijos bus indeksuojamos kasmet.

Nuo 2019 m. mažesnes nei 233 eurų išmokas gaunantys senatvės pensininkai, kurie įgiję minimalų ar ilgesnį stažą, vidutiniškai gaus po 20 eurų priemoką, tačiau kiekvienam asmeniui senat­vės pensija didės individualiai. Tai palies apie 90 tūkst. senatvės pensininkų ir neįgaliųjų. Iš valstybės biudžeto šiam tikslui skirta 20 mln. eurų.

Šalpos pensija pagyvenusiems ir neįgaliems asmenims po pertvarkos augs nuo 117 iki 130 eurų. Tai palies apie 5 tūkst. šalpos pensijos gavėjų. Iš biudžeto jų didinimui ketinama skirti 0,9 mln. eurų.