Seniūno rinkimai Šilutės rajone kelia aistras – įtaria, kad pagelbėjo priklausymas partijai

Ar galėjo koją pakišti partiškumas? Toks klausimas kyla išklausius vieno iš kandidatų į Saugų, esančių Šilutės rajone, pasakojimą. Vyras teigė, kad nors konkurse į seniūno pareigas surinko daugiau balų, eiti pareigas buvo pasirinktas kitas kandidatas. Jo nuomone, tam įtakos galėjo turėti tai, kokioms partijoms abu kandidatai priklauso.

Tapti Saugų seniūnu siekęs Eugenijus Judeikis pasakojo, kad nors konkurso į Saugų seniūno pareigas pirmajame ture jis surinko daugiau balų, galiausiai buvo pasirinktas kitas kandidatas. Tai lėmė, jo nuomone, partiškumas, mat pasirinktasis kandidatas priklauso tai pačiai partijai, kaip ir Šilutės meras.

Visgi, asmenį seniūno pareigoms parenka administracijos direktorius, kuris nėra mero partijos kolega, o priklauso dar kitai partijai. Be to, kaip išsiaiškino portalas LRT.lt, po pirmojo seniūno rinkimų konkurso turo, abu kandidatai į antrąjį turą keliauja vienodomis sąlygomis, o jame sprendimo teisė paliekama administracijos direktoriui, kaip tiesioginiam būsimo seniūno vadovui.

Koją pakišo partija?

Tapti Saugų seniūnu siekęs E. Judeikis pasakojo, kad konkurse užimti seniūno pareigoms turėjo dalyvauti penki kandidatai, bet į konkursą Vilniuje atvyko tik du – jis ir Arvydas Stonis. Abu kandidatai susitiko su atrankos komisija, kurioje dalyvavo trys seniūnaičiai, Valstybės tarnybos departamento atstovai ir Šilutės savivaldybės administracijos direktorius.

Kaip sakė E. Judeikis, kandidatams buvo užduodami įvairūs klausimai – tiek iš bendrojo išsilavinimo, tiek iš konkretesnių sričių, pavyzdžiui, teisės. Į seniūno pareigas kandidatavęs E. Judeikis sakė surinkęs didesnį balų skaičių nei jo konkurentas. Tačiau abu vyrai pateko į vadinamąjį antrąjį turą, kur, pasak E. Judeikio, turėjo laukti pokalbis su būsimu tiesioginiu vadovu – administracijos direktoriumi.

„Pagal įstatymą, galutinį sprendimą priima administracijos direktorius. Nebuvo jokio kito pokalbio <...>, tiesiog gavau raštą, be jokių paaiškinimų, kad pasirinktas kitas kandidatas. Maniau, kad jei vyko konkursas, tas rezultatas didesnis, tai bent pokalbis kažkoks turėtų būti, kuriame paaiškintų, kodėl ne mano kandidatūra. Juolab, kad aš ilgą laiką buvau bendruomenės pirmininku, rašiau projektus, dariau darbus seniūnijai, žmonių labui, man atrodo, kad sutariau su gyventojais“, – kalbėjo E. Judeikis.

Paklaustas, kodėl, jo nuomone, buvo pasirinktas kitas kandidatas, E. Judeikis teigė iš savivaldybėje dirbančių žmonių išgirdęs, kad priklauso ne tai partijai. Pats E. Judeikis sakė esantis Liberalų sąjūdžio narys, o jo konkurentas seniūno rinkimuose anksčiau į savivaldos tarybą buvo pakliuvęs su „Tvarka ir teisingumu“. Šiai partijai priklauso ir dabartinis Šilutės meras Vytautas Laurinaitis.

„Dar prieš konkursą sakiau, kad jei iš tikro užimčiau tas pareigas, bet kokią narystę partijoje nutraukčiau, nes manau, kad seniūnas turėtų būti nepartinis asmuo, kad būtų geriau bendrauti su visų pakraipų žmonėmis, kurie gyvena seniūnijoje.

Jis (kitas kandidatas – LRT.lt), yra vietinis, bet jis niekada nedalyvaudavo renginiuose, jų organizavime. Reikėtų jo paties klausti, gal jis ką nors darė, ko aš nežinau, bet bent iš bendruomenės pozicijų jo veikla nebuvo matoma. Bet partija pasirinkta teisinga“, – sarkastiškai kalbėjo E. Judeikis.

Teigia, kad partiškumas įtakos neturėjo

Už naujojo Saugų seniūno parinkimą atsakingas Šilutės savivaldybės administracijos direktorius Virgilijus Pozingis. Portalui LRT.lt jis patvirtino, kad E. Judeikiui buvo pranešta, jog į seniūno pareigas parinktas kitas kandidatas, tačiau teigė, kad niekas dar nėra patvirtinta – parinktąjį kandidatą dar tikrina Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).

Visgi, V. Pozingis, kuris pats yra Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narys, atmetė kaltinimus, kad A. Stonis seniūnu buvo išrinktas dėl partijos, kuriai priklauso.

„Kai bus galutinai paskirtas seniūnas, tada bus įsakymas ir bus galima sakyti, kad paskyriau. <...> Teisė yra pasirinkti administracijos direktoriui, taip ir įstatyme yra apibrėžta. Nėra parašyta, kad direktorius turi duoti ataskaitą, parašyta, kad turi vadovautis kompetencija, tai ja aš ir vadovaujuosi. <...> Iš dviejų kandidatų renkasi administracijos direktorius.

Man partiškumas niekada neturėjo įtakos. 17 metų dirbu savivaldoje ir į tai nekreipiau dėmesio darbe, nei priimdamas, nei atleisdamas. Man turi būti žmogus, kuris tinkamai atlieka savo pareigas, o partiškumu aš nesivadovauju. Esu LVŽS atstovas, paklauskite, kiek LVŽS atstovų yra priimta į savivaldybę. Tikriausiai tada bus aišku, ar aš tuo vadovaujuosi. Man kompetencija svarbu“, – sako jis.

Tiesa, administracijos direktorius teigė, kad negali atskleisti, kuris kandidatas surinko daugiau balų konkurse, argumentuodamas duomenų apsauga.

Susisiekti su seniūno rinkimus laimėjusiu A. Stoniu portalui LRT.lt nepavyko.

Sprendimo teisė – administracijos direktoriaus

Konkurso į Saugų seniūno pareigas rengusio Valstybės tarnybos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (VRM) atstovai komentavo, kad įvertinimą tokio konkurso komisijoje laimi daugiausia balų, bet ne mažiau kaip 6 balus surinkę pretendentai.

Abu pretendentai į Saugų seniūno pareigas surinko daugiau nei 6 balus ir jų kandidatūros pateiktos į pareigas priimančiam asmeniui – Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriui.

Be to, anot departamento atstovų, teisės aktai į pareigas priimančiam asmeniui, šiuo atveju – administracijos direktoriui, nenustato kriterijų, kuriais jis turėtų vadovautis ar į kuriuos turėtų atsižvelgti, rinkdamasis vieną iš kandidatų seniūno pareigoms. Kitaip tariant, abu kandidatai seniūno pareigoms užimti antrajame konkurso ture dalyvauja lygiomis sąlygomis.

„Į pareigas priimančiam asmeniui – Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriui, suteikiama diskrecinė teisė pasirinkti vieną iš pateiktų dviejų geriausių pretendentų savo sprendimu“, – komentavo departamento atstovai.

LRT.lt