Seniūnaičių darbas: svarbus, bet mato ne visi

Šiuo metu daugiau nei pusė Klaipėdos mieste esančių seniūnaitijų neturi savo seniūnaičio. Taip pat dalies žmonių nepasiekia informacija apie seniūnaičių darbą, tad jie nežino, kuo jie gali padėti savo rajono bendruomenei. „Seniūnaitis nėra labai didelių problemų sprendėjas, bet pamažu skatina savo seniūnaitijos gyventojus kalbėti, veikti ir problemas nešti savivaldos link. Tada pamatai, kad pradeda spręstis problemos, keičiasi aplinka ir patys žmonės“, - sako dvi kadencijas Žvejybos uosto rajono seniūnaičiu buvęs Saulius Liekis.

Rugsėjo 9-ąją Klaipėdoje prasidės seniūnaičių rinkimai. Nuo šių metų seniūnaičiai bus renkami ilgesnei, ketverių metų, kadencijai. Ką seniūnaičiai veikia, kokių galių turi, kokia yra geroji seniūnaičių darbo patirtis ir kodėl miestiečiai nesiveržia tapti seniūnaičiais, „Vakarų ekspreso“ redakcijoje diskutavo seniūnaičių ir Savivaldybės atstovai.

Pasigenda informacijos

Klaipėdoje yra 55 seniūnaitijos. 27 turi seniūnaičius, kitos - ne. Seniūnaitijos be seniūnaičių yra gana didelės, kai kurios - probleminės. Klaipėdos savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento direktoriaus Deivido Petrolevičiaus manymu, yra kelios to priežastys.

„Pirmiausia - kiek žmonių žino, kad toks institutas kaip seniūnaitis egzistuoja? Kitas dalykas - pačių žmonių aktyvumas, noras užsiimti papildomomis pareigomis, savanoriškomis veiklomis. Seniūnaitis dirba su gyventojais, iš kurių irgi visko gali išgirsti - ir gerų atsiliepimų, ir pageidavimų, ir priekaištų. Tai nėra lengva pozicija, juolab kad ji savanoriška. Neatmetu, kad yra ir mūsų, Savivaldybės administracijos, informacijos viešinimo stoka, parodymas, kokią naudą tiek bendruomenei, tiek pačiam asmeniui gali suteikti tos pareigos. Bandome tai po truputį keisti“, - kalbėjo D. Petrolevičius.

Jo teigimu, siekiama, kad apie seniūnaičių darbo svarbą žinotų kuo didesnė visuomenės dalis.

„Žmogui suvokus, kad jis turi galimybę dalyvauti procese, susidomėjimas auga. Lyginant skirtingus miestus pavyzdžiai panašūs - yra aktyvūs žmonės ir yra pasyvūs. Aktyvūs visada atranda priemonių savo idėjoms realizuoti, o pasyvius reikia skatinti“, - darbo patirtį Šiauliuose ir Klaipėdoje palygino D. Petrolevičius.

S. Liekio manymu, vien tik vienpusės pastangos naudos neatneš - reikia ir pačių seniūnaičių įdirbio.

„Labai svarbu, kiek pats seniūnaitis sugeba informuoti, kad jis yra. Aš asmeniškai pirmą kadenciją ėjau per laiptines ir klijavau lapus su informacija apie save. Lygiai taip pat dariau, kai organizavome renginius. Tai juodas darbas, bet tu bendrauji, pažįsti žmones ir jie tave pažįsta“, - patirtimi dalijosi S. Liekis.

Paupių seniūnaitė Rasa Arcišauskienė neslėpė, kad prieš trejus metus pati nežinojo apie tokias pareigas.

„Numatomos mūsų rajono bėdos - krematoriumo steigimas - privertė ieškoti, kaip apsiginti nuo tokių planuojamų objektų. Manau, kad kiti rajonai irgi nežino apie seniūnaičius. Žinomumui padeda bendruomenė. Mes įkūrėme bendruomenę, kad būtų ne vienas ar du žmonės, kurie spręstų problemas“, - pasakojo R. Arcišauskienė.

Senamiesčio seniūnaitis Renaldas Kulikauskas akcentavo, kad pats seniūnaičiu tapo atsitiktinai.

„Pats tapau seniūnaičiu netyčia. Norėjau, kelis metus apie tai galvojau, bet informacija apie rinkimus pateko į akiratį atsitiktinai. Jeigu rajonas neturi seniūnaičio, tai reiškia, kad niekas iš anksto nesužino jokios informacijos, nors kai kurie dalykai būna ypač svarbūs“, - sakė R. Kulikauskas.

Ką seniūnaičiai veikia?

Viešoje erdvėje yra įvairių nuomonių apie seniūnaičio darbą. Vieni sako, kad jis nereikalingas, kiti - atvirkščiai. Kokia yra seniūnaičio darbo nematoma pusė, kas sudėtingiausia, kokie didžiausi iššūkiai?

R. Kulikauskas teigė, kad žmogus gali tapti potencialiai geru valstybės tarnautoju, pradėjęs veikti nuo mažų dalykų. „Seniūnaitis iš esmės yra tarpininkas, kuris žino, kur nukreipti savo seniūnaitijos asmenį, padėti jam gauti atsakymą į kokį nors klausimą„, - sakė Senamiesčio seniūnaitis.

Jis priminė, kad buvimas seniūnaičiu suteikia galimybę iš anksto peržiūrėti su Tarybos sprendimais susijusius dokumentus, vertinti juos, teikti pasiūlymus komitetams.

Dvi kadencijas seniūnaičiu dirbęs S. Liekis teigė, kad tai buvo įdomi ir naudinga patirtis. Jis vėliau tapo ir Klaipėdos savivaldybės Tarybos nariu.

„Daug kas komentaruose sako, kad tai nereikalingas valdininkas ar koks nors veltėdis, bet taip tikrai nepasakyčiau, nes jis beveik nieko nekainuoja - gaunama tik kompensacija už tam tikras išlaidas. Manau, kai kurie seniūnaičiai turi per didelių lūkesčių. Kai kurie galvoja, kad atėję taps panašiais į Tarybos narius ir visos problemos pradės spręstis.

Galbūt jie užsibrėžia spręsti pernelyg dideles problemas. Seniūnaitis nėra labai didelių problemų sprendėjas, bet pamažu, po duobę, po takelį, po asfalto gabalėlį, pilietiškumo akcijomis seniūnaitis skatina savo seniūnaitijos gyventojus kalbėti, veikti ir pamažu problemas nešti savivaldos link. Tada pamatai, kad pradeda spręstis problemos, keičiasi aplinka ir patys žmonės“, - nuomonę išsakė S. Liekis.

„Priklausomai nuo to pas mus atvažiuoja daugiau turistų arba neatvažiuoja. Vienas iš mano tikslų seniūnaičio pozicijoje - ne tik suburti bendraminčių grupę. Senamiesčio gyventojai jau tris dešimtmečius taikstosi su situacija, kai kalbama apie eismo uždarymą Tiltų gatve, kuri yra nepritaikyta sunkiasvoriui transportui ir didelio srauto eismui. Ja per parą pravažiuoja 9 tūkstančiai automobilių. Turėdami to eismo sukuriamą žalą, fasadų trupėjimą, triukšmą, vibraciją, siekiame, kad miestas galėtų suvokti, jog tai nėra noras pasipuikuoti sutvarkytais fasadais. Byrantys pastatai privalo sulaukti investicijų. Dabar vietoje to matome vis daugiau žalio tinklo“, - įspūdžiais apie Klaipėdos senamiestį dalijosi R. Kulikauskas.

Ar svarbu pinigai?

Prieš mažiau nei dvejus metus Klaipėdos savivaldybės tarybos sprendimu seniūnaičiai sulaukė gerų naujienų - nuo 35 iki 50 eurų buvo padidinta mėnesinė kompensacija. Vis dėlto pašnekovai teigė, kad seniūnaičiui pinigai nėra svarbiausias veiksnys.

R. Arcišauskienė patikino, kad seniūnaičio pareigas eina savo iniciatyva. Pats darbas papildomų finansinių išlaidų nereikalauja.

„Turiu savo verslą, jis stipriai sumažėjo, bet dirbu ne dėl tų 50 eurų, o dėl savo gyventojų. Jeigu naujai renkami seniūnaičiai būtų labiau skatinami finansiškai, galbūt jų aktyvumas būtų didesnis“, - svarstė R. Arcišauskienė.

S. Liekis priminė, kad anksčiau seniūnaičiai kas mėnesį sulaukdavo vos 15 eurų kompensacijos. Visgi jis mano, kad dabartinę 50 eurų kompensaciją būtų galima išnaudoti efektyviau. „Dabar tai yra labai ribota - kanceliarinės išlaidos, kuras, internetas, telefonas. Galbūt galima racionaliau pinigus panaudoti. Iš dalies seniūnaičių jautėsi, kad finansinė paskata jiems yra labai svarbi“, - sakė S. Liekis.

Kad esamos 50 eurų kompensacijos funkcijoms atlikti pakanka, patikino ir R. Kulikauskas.

S. Liekis priminė, kad biudžeto paskirstymas nevyriausybinėms organizacijoms ir bendruomeniniam sektoriui vyksta jau dabar, nemažai socialinių paslaugų teikia būtent šis sektorius. „Klaipėda jau nemažai pasiekusi, nemažai organizacijų teikia paslaugas, pavyzdžiui, organizacijos „Viltis“, „Svetliačiok“. Paslaugos namuose taip pat perkamos iš organizacijų. Svarbiau, kad mes galėtume dalyvauti sprendimų priėmime“, - sakė S. Liekis.

R. Arcišauskienė pateikė Jungtinės Karalystės pavyzdį, kai viešųjų paslaugų teikimą perdavus privačiam ir nevyriausybiniam sektoriui buvo sutaupyta 10-30 procentų kaštų, nepakenkiant paslaugų kokybei.

Trūksta mokymų

Pernai seniūnaičiams buvo surengti tik vieneri mokymai. O jų, pasak diskusijoje dalyvavusių seniūnaičių, galėtų būti surengta kur kas daugiau. Seniūnaičių atstovai sutaria, kad tokį darbą dirbantis žmogus turėtų kuo greičiau įgyti reikalingų kompetencijų.

„Pastaruosius dvejus metus kompetencijoms ugdyti buvo tik vieneri mokymai. Savivaldybės biudžete numatyta po 45 tūkstančius eurų 40-iai skirtingų mokymų Savivaldybės tarnautojams. Yra disbalansas tarp to, kiek numatyta lėšų Savivaldybės tarnautojams ir seniūnaičių institutui stiprinti“, - akcentavo R. Kulikauskas.

Kad mokymų skaičius seniūnaičiams turėtų būti didesnis, pritarė ir Socialinių reikalų departamento direktorius D. Petrolevičius. Jis patikino, kad šiuo metu naujai išrinktiems seniūnaičiams yra numatyti dveji mokymai.

„Vienų mokymų tematiką bus galima pasirinkti patiems. Mano įsivaizdavimu, būtų gerai, jeigu kasmet vyktų kokie nors mokymai, kompetencijos kėlimas. Apie tai galima diskutuoti. Naujasis seniūnaičių vaidmuo, pagal teisės aktus, iš principo išlikęs tas pats. Kita vertus, tai priklausys nuo pačių asmenų, kurie taps seniūnaičiais, aktyvumo.

Tie, kas čia sėdi, jie bet kuriuo atveju yra ir bus aktyvūs. Kita svarbi misija - kaip to pasiekti kitose seniūnaitijose, kur nebuvo išrinktų seniūnaičių arba jie nebuvo aktyvūs. Kaip pastebėjo ponia Rasa, reikia apsisprendimo ir noro tapti seniūnaičiu, suvokimo, kas laukia. Yra tam tikri įsipareigojimai pirmiausia sau ir bendruomenei, kuri seniūnaitį išrinko“, - tikino D. Petrolevičius.

Kaip išjudinti neaktyvius?

Pasak diskusijoje dalyvavusių seniūnaičių, nereikia įdėti daug pastangų, kad sužinotum, kurie išrinkti seniūnaičiai dirba aktyviai, o kurie pasyviai. Jų darbą geriausiai atspindi gyventojai. R. Arcišauskienės teigimu, šis klausimas buvo paliestas išplėstinėje seniūnaičių sueigoje.

„Išsakėme poziciją, kad jeigu seniūnaitis nelanko sueigų, nedalyvauja projektų vertinime, jis yra neaktyvus. Mūsų pačių sprendimu tokiems seniūnaičiams galbūt tų 50 eurų reikėtų nemokėti - neskirti lėšų tiems, kurie akivaizdžiai yra ne savo vietoje. Manau, kad naują kadenciją tokį siūlymą pateiksime. Manau, kad tai būtų ir Savivaldybės lėšų taupymas“, - sakė R. Arcišauskienė.

Kaip gyventojus motyvuoti tapti seniūnaičiais? Pasak R. Arcišauskienės, Klaipėdos savivaldybė galėtų daugiau lėšų skirti informacijos sklaidai tiek televizijoje, tiek dienraščiuose, naujienų portaluose.

„Galėtų būti skleidžiama geroji patirtis, kad žmonės žinotų, ką seniūnaitis gali padaryti. Mes, seniūnaičiai, mokomės vieni iš kitų, o žmonių įtraukimas sukuria iniciatyvas. Pavyzdžiui, mano seniūnaitijoje tikrai daug jau padarėme, turime kuo pasigirti ir pasidžiaugti. Jeigu žmonės pamatytų pozityvius dalykus, kad galima dalyvauti procese, galima pasiekti rezultatų, jie taptų aktyvesni.

Beje, vienas iš būdų pagerinti informavimą galėtų būti Savivaldybės atstovo dalyvavimas bendruomenių susirinkimuose. Seniūnaitijose, kur nėra seniūnaičių, reikėtų Savivaldybės įsikišimo, kad ji organizuotų susirinkimus, kad gyventojai pradėtų domėtis savo galimybėmis imtis iniciatyvų„, - neabejojo Paupių seniūnaitė.

S. Liekio manymu, labai svarbu ir tai, kad patys seniūnaičiai skleistų gerą žinią, nes tiek dabar, tiek ankstesnėse kadencijose dalis seniūnaičių valdžią vien tik kritikavo - esą daug ko nepavyko padaryti.

„Suprantu, kad ne viskas pavyksta, bet yra ir daug pozityvių dalykų. Kartais žmonės nežino, kad gali kreiptis į įstaigas ar nežino, į kurią įstaigą kreiptis. Žmonėms tuo tarpininkavimu galima realiai padėti“, - tikino S. Liekis.

R. Kulikauskas pridėjo, kad dabar kiekvienas pilietis apie tam tikrų projektų pristatymą sužino tik pats aktyviai ieškodamas informacijos socialiniuose tinkluose arba paskaitęs dienraštyje.

„Jeigu tik tokiu būdu apribosime informacijos sklaidą, nesėkmė garantuota. Turėtų būti filmukai, konkreti informacija dienraščiuose, feisbuke. Pakanka 5-7 iniciatyvių žmonių grupės, kuri ieškotų sprendimo“, - nuomonę išsakė R. Kulikauskas.

Kodėl darbas neduoda vaisių?

Diskusijoje dalyvauti negalėjusi Melnragės seniūnaitė Marija Kalendė iškėlė dar keletą svarbių klausimų. Pasak jos, neretai Savivaldybės požiūris į seniūnaičius būna neteisingas - atsainiai žiūrima į jų raštus. Pasigendama ir informacijos sklaidos.

D. Petrolevičius ragino į situaciją pažvelgti kiek paprasčiau - esą Savivaldybė kasdien sulaukia daug prašymų, tačiau ne visada juos realu įgyvendinti.

„Faktas, kad turėtų būti atsakyta į visus paklausimus. O kad ne visi pasiūlymai priimami, natūralu. Kiekvieno jų patenkinti tiek finansiškai, tiek fiziškai neįmanoma. Pasitaiko ir dalykų, kad ne visada pasiūlymai realūs. Viską reikia pasverti. Nebūtinai neigiamas atsakymas reiškia, kad į problemą nėra atkreipiamas dėmesys“, - tikino D. Petrolevičius.

Jo išsakytai minčiai pritarė ir buvęs seniūnaitis S. Liekis. Pasak jo, kartais seniūnaičiai nesulaukia teigiamo atsakymo darydami neteisingus žingsnius.

„Man pasisekė, kad turėjau galimybę susipažinti su savivaldos virtuve. Tada žinai, kada ir ko galima prašyti, ar tai realu. Galbūt dėl nelabai realių norų ir galimybių žmonėms nusvyra rankos. Tai yra ilgas procesas, galbūt net menas. Laukti, kada kažkas padės informaciją ant lėkštutės, nereikia. Turi būti abipusis darbas. Pats būdamas seniūnaičiu ieškodavau informacijos apie mūsų rajone vyksiančius renginius ir apie tai pranešdavau gyventojams. Tačiau šioje srityje Savivaldybė galėtų patobulėti“, - teigė S. Liekis.

Siūlo idėją Klaipėdai

Klaipėdos bendruomenių asociacijoje praėjusių metų pabaigoje buvo sukurta darbo grupė, kuri svarstė, kaip būtų galima pagerinti ryšį tarp savivaldos ir gyventojų. Pasak R. Kulikausko, jau šį rudenį turėtų atsirasti sistema, kuri suteiktų galimybę gyventojams patogiai pateikti pasiūlymą, pasižymėti vieną ar kelias iš aktualiausių temų.

Rugsėjo 20 dieną bus organizuojama konferencija, kur mokslininkai, savivaldybių atstovai, Seimo nariai, bendruomenių atstovai kalbės įvairiomis temomis.

„Viena iš temų bus projekto, kurį norėtume ateityje realizuoti, pristatymas. Aptikome programą, kuri padėtų piliečiams įsitraukti į miesto procesus ir drąsiai kalbėti apie įvairius dalykus. O sistema labai paprasta - internete įkeliamas argumentuotas idėjos aprašymas. Žmonės balsuoja už jiems labiausiai patinkančią idėją. Jeigu idėja sulaukia pakankamai dėmesio, patenka į kitą etapą ir ji jau analizuojama Savivaldybės tarnautojų. Tada svarstoma, kaip idėją paversti projektiniu pasiūlymu. Tai įrodytų, kad bet kokia idėja gali būti realizuota. Galbūt taptume pirmu miestu Lietuvoje, turinčiu tokį įrankį„, - svarstė R. Kulikauskas.

Rinkimai - ne už kalnų

Jau šių metų rugsėjo 9 d. prasidės Klaipėdos savivaldybės seniūnaičių rinkimai, kurie tęsis iki spalio 18 d. Skirtingai nei anksčiau, šį kartą seniūnaičiai bus renkami ketverių metų kadencijai.
Kandidatų į seniūnaičius registracija vyks rugsėjo 9-20 d. Kandidatai ir jų sąrašas bus tvirtinamas rugsėjo 26 d. Kandidatams lapai parašams rinkti bus išdalinti rugsėjo 27 d. Tą pačią dieną bus paleista elektroninio balsavimo sistema.
Komisijos posėdis ir rezultatų tvirtinimas vyks spalio 17 d., o išrinktų seniūnaičių sąrašas bus paskelbtas spalio 18 d. Pakartotinių rinkimų pradžia seniūnaitijose numatyta spalio 21 d., bet tik tuo atveju, jeigu kandidatas surinko mažiau nei 5 proc. konkrečios seniūnaitijos gyventojų parašų.