Sena­sis tur­gus - kaip laga­mi­nas be ran­ke­nos?

Tik­riau­siai nėra mies­tie­čio, kuris neži­no­tų, kur yra Klai­pė­do­je sena­sis tur­gus, kuo ten pre­kiau­ja­ma, kaip jis atro­do ir kokia jo rep­u­ta­ci­ja. Jis - kaip laga­mi­nas be ran­ke­nos: mora­liš­kai ir fiziš­kai pase­nęs, nepa­to­gus neš­ti, bet išmes­ti gai­la.

Vis dėl­to jis - sena­mies­čio dalis. Viso­kių pri­si­mi­ni­mų gali­me papa­sa­ko­ti kiek­vie­nas. Bet šian­die­ni­nis tur­gus, švel­niai tariant, mies­to nepuo­šia. Tad jau ne vie­ne­rius metus mies­to val­džia suka gal­vą, ką su juo dary­ti.

Ir, pasi­ro­do, nie­kas kitas nega­li juo pasi­rū­pin­ti - tik meri­ja, nes Sena­sis tur­gus yra užda­ro­ji akci­nė bend­ro­vė, o tos bend­ro­vės vie­nin­te­lis savi­nin­kas - mies­to Savi­val­dy­bės admi­nist­ra­ci­ja.

O mies­to Savi­val­dy­bės admi­nist­ra­ci­ja - tai  tokia dina­miš­ka, nuo­lat besi­kei­čian­ti žmo­nių gru­pė, kuriai pati­kė­ta tvar­ky­ti mies­to ūkio rei­ka­lus.

Tur­gus pri­klau­so visiems ar nie­kam

Vadi­na­si, Sena­sis tur­gus pri­klau­so kaip ir visiems mies­tie­čiams, bet konk­re­čiai - nie­kam. Tokia beveik tary­bi­nio socia­liz­mo lie­ka­na - liau­dies tur­tas.

O kas yra tas tur­gus kaip reiš­ki­nys iš prin­ci­po? Jei atsi­grę­ši­me į isto­ri­ją, tur­gus - tai šiuo­lai­ki­nio pre­ky­bos cent­ro ati­tik­muo seno­vės lai­kais.

Viki­pe­di­jo­je rašo­ma, kad tai - maž­me­ni­nės pre­ky­bos vie­ta, daž­niau­siai mies­to aikš­tė po atvi­ru dan­gu­mi, kur tam tik­ro­mis die­no­mis suva­žiuo­ja pre­kei­viai ir pir­kė­jai.

Tur­gūs būna skirs­to­mi pagal pre­kių rūšį - viso­kių daik­tų arba mais­to pro­duk­tų, orga­ni­za­vi­mo lygį - nuo­la­ti­niai arba sti­chi­niai (tarp kit­ko, Jūrų šven­tės mugė iš tik­ro ir yra tik­ra­sis tur­gus, bet čia jau atski­ra tema), pagal dar­bo lai­ką - die­ni­niai arba nak­ti­niai ir t. t. ir pana­šiai.

Jei į tur­gų pažvelg­tu­me iš šian­die­nos per­spek­ty­vos, dabar­ti­nį mūsų Seną­jį tur­gų būtų gali­ma įvar­dy­ti kaip kaž­ko­kį dide­lį nesu­si­pra­t­imą.

Pre­kių kai­nos beveik tokios pat kaip pre­kyb­cent­riuo­se, sąly­gos ir aplin­ka bai­so­kos, pre­kei­viai kelia įta­ri­mą. Nusi­per­ki kokių uogų ar gry­bų ir dings­ti kuo grei­čiau iš ten.

Kam iš viso rei­ka­lin­gas tas tur­gus, jei yra gau­sy­bė pre­ky­bos cent­rų? Kad atsa­ky­tu­me į šį klau­si­mą, siū­lo­me pažvelg­ti į tą „reiš­ki­nį“ iš skir­tin­gų pozi­ci­jų, taip sakant, atlik­ti įvai­rius pjū­vius, kad iš vidaus pama­ty­tu­me, kas tame tur­gu­je deda­si. Tai lie­čia beveik visus tur­gus, mūsų Sena­sis - ne išim­tis.

Tad pir­mas žvilgs­nis, žino­ma, Pir­kė­jo. Jis aiš­kus ir supran­ta­mas. Arba bran­gu, arba pigu.

Dar svar­bu, ar per­si­kai švie­ži, ar pro­duk­tai nami­niai, ar iš savo dar­žo, ar iš miš­ko, iš ūkio, iš Lie­tu­vos, Kini­jos, Tur­ki­jos, ar  koky­biš­ki? Galiu para­gau­ti?

Norė­tų­si, kad tur­gus būtų tvar­kin­gas, gra­žus

O gal puse euro pigiau ati­duo­si? Vis­kas. Dau­giau pir­kė­jai klau­si­mų netu­ri.

Na, nebent dar kiek toli neš­ti bul­vių mai­šą iki maši­nos. Bet čia jau atski­ra žmo­nių kate­go­ri­ja, tokių mažu­ma, nes jei per­ki mai­šą bul­vių, tai ūki­nin­kas pats tau jas atveš ir, jei rei­kia, net į penk­tą aukš­tą užneš.

Dar Pir­kė­jui norė­tų­si, kad tur­gus būtų tvar­kin­gas, gra­žus, be nar­ko­ma­nų ir kišen­va­gių, kad nerei­kė­tų bri­s­ti per balas, būtų kur pasi­slėp­ti nuo lie­taus, atsi­ger­ti kavos. Dar norė­tų­si šiuo­lai­kiš­ko ser­vi­so ir aplin­kos - kad būtų malo­nu pra­leis­ti lai­ką.

Na, tokio, kokį matė Ita­li­jo­je per ato­sto­gas. Deja, bet Pir­kė­jas kaž­ko­dėl to nenu­si­pel­nė, mūsų tur­gu­je jis pri­va­lo pasi­kan­kin­ti.

Pažiū­rė­ki­me, kaip tur­gus atro­do Pre­kei­vio aki­mis. Pir­mas klau­si­mas - kiek kai­nuo­ja vie­ta? O kokia kai­na ten, prie įėji­mo?

Kodėl taip bran­giai? Va, buvau pra­ei­tą savai­tę kita­me tur­gu­je, ten vie­ta per­pus piges­nė. Ar šal­dy­tu­vas į kai­ną įei­na? Atski­rai? Kur man pre­kes lai­ky­ti? Svars­tyk­lės irgi atski­rai?

Ne, nu „vobš­če“... Hm, šian­dien tik­rai tur­gaus die­na? Kodėl nėra žmo­nių? Jūs ką, ponia, aš pati sėjau, augi­nau! Ar kre­ve­tės lie­tu­viš­kos? Nemu­ne paga­vau!

Nega­liu tiek nuleis­ti, nes ne mano pre­kės. Duk­ra į Ang­li­ją išva­žia­vo, neži­nau, kam vers­lą palik­ti, neno­ri ji tur­gu­je pre­kiau­ti, o juk ir namą pasi­sta­tėm, ir į moks­lus išlei­dom...

Šąla­me sto­vė­da­mi kiek­vie­ną žie­mą, svei­ka­tos nebėr. Per karan­ti­ną „Maxi­mai“ lei­džia pre­kiau­ti, o mums drau­džia! Sie­nos užda­ry­tos dėl pan­de­mi­jos, kaip mums pre­kes par­si­vež­ti?

Žmo­nių į tur­gų atei­na kiek­vie­nais metais vis mažiau ir mažiau. Dar šiais metais papre­kiau­siu ir tik­rai mesiu tą rei­ka­lą, eisiu į dar­bo bir­žą.

Turgaus negalima lyginti su prekybos centrais

Klaipėdos miesto tarybos narys Arvydas Vaitkus: „Nenorėčiau sutikti su tuo, kad Klaipėdos senasis turgus būtų lyginamas su šiuolaikiniais prekybos centrais. Man šis turgus - svarbi miesto kultūros bei paveldo dalis, Klaipėdos senamiesčio epicentras, traukiantis ne tik klaipėdietį, bet ir turistą. Bent jau taip turėtų būti.

Taip yra išsivysčiusiose Europos valstybėse.

Tai, kad iki šiol per 30 Lietuvos nepriklausomybės metų Senojo turgaus kompleksas liko toks, kokį matome dabar, yra ne dabartinės Savivaldybės administracijos „nuopelnas“, bet ilgametis miesto valdžios apsileidimas.

Bet su miestiečių valia nepasiginčysi, jei tuos pačius politikus rinko eilę metų.

Dar vienas pastebėjimas - tokio kalibro objektų projektams rengti ir norėdama gauti geriausią rezultatą Savivaldybė neskyrė pakankamai lėšų. Ar mokėdami pigiai gausime gerą produktą?

Net turguje taip nebūna. Todėl šis procesas vėluoja daugiau nei metus, o projekto kokybė neabejotinai taip pat kels bereikalingas diskusijas, bus prarasta daug brangaus laiko.

Mano manymu, projektas privalo būti pristatomas visuomenei ir tinkamai išdiskutuotas.

Ne vieno ar kito specialisto kompetencija yra priimti galutinius sprendimus dėl tokio svarbaus miestui projekto. Būtina visuomenės nuomonė.

Teigiamai vertinu tai, kad šiai teritorijai išvystyti siekiama pritraukti privatų kapitalą. Mieste nepakankamai išnaudojamas privataus kapitalo potencialas.

Tačiau ypač svarbu tokiu atveju užtikrinti maksimalią naudą visų pirma miestiečiams, taip pat skaidrumą, investicijų įgyvendinimo terminus ir kokybę.

Soviet­me­čio bas­tio­nas sena­mies­čio šir­dy­je

Klai­pė­dos mies­to tary­bos narė Nina PUTEI­KIE­NĖ: „Ban­dy­mas „sutvar­ky­ti“ Seną­jį tur­gų tik dar kar­tą atsklei­dė Klai­pė­dos val­dan­čių­jų ir Savi­val­dy­bės admi­nist­ra­ci­jos nege­bė­ji­mą kon­cep­tu­aliai plė­to­ti, nuo­sek­liai, tva­riai, eko­no­miš­kai logiš­kai kur­ti šiuo­lai­ki­nį mies­tą.

Sena­sis tur­gus - soviet­me­čio bas­tio­nas isto­ri­nė­je sena­mies­čio šir­dy­je viso­mis pra­s­mė­mis.

Būtent ši aplin­ky­bė galė­jo ir dar gali būti tuo postū­miu, kuris padė­tų ne tik sutvar­ky­ti šį objek­tą, bet ir pavers­ti vie­na patrauk­liau­sių mies­to cent­ro ir ypač - atgims­tan­čio sena­mies­čio vie­tų.

Juk būtent tur­gus daž­nai tam­pa alter­na­ty­viu mies­to vei­du, ypač trau­kian­čių turi­s­tus.

Kadan­gi Savi­val­dy­bės admi­nist­ra­ci­ja taip ir nesu­ge­bė­jo, kaip buvo žadė­ju­si, iki pra­ei­tų metų pabai­gos jau turė­ti sta­ty­bos lei­di­mą bent jau aikš­tei sutvar­ky­ti, tai šian­dien siū­ly­čiau šiam pro­jek­tui skir­tas lėšas - 143 tūkst. eurų - panau­do­ti civi­li­zuo­tai atsi­sa­kant tokio pro­jek­to.

Užuot ban­džius dur­sty­ti mies­to vaiz­dą po gaba­liu­ką, siū­lau pra­dė­ti maty­ti visu­mą.

Rim­tai pasi­ren­gus, surin­kus visą isto­ri­nę medžia­gą, skelb­ti ne pro­jek­to pir­ki­mą už mažiau­sią kai­ną ir tik vie­no tur­gaus galo dan­goms, o gar­bin­gą tarp­tau­ti­nį architektūrinį-urbanistinį kon­kur­są visai Klai­pė­dos seno­jo tur­gaus kar­tu su mies­to var­tais teri­to­ri­jai.

Juo labiau kad apie tai kal­bė­jo ir kaž­ka­da pačios Savi­val­dy­bės finan­suo­ta gali­my­bių stu­di­ja, kurią visi pamir­šo.

Šio­je teri­to­ri­jo­je esan­tis isto­ri­nis pavel­das - pilies rave­li­no lie­ka­nos - gali duo­ti min­čių, kaip aktu­ali­zuo­ti jį, sujun­giant su šios die­nos porei­kiais.

Ir kai jau bus ras­tas komp­lek­si­nis spren­di­mas, patvir­tin­ta dau­gu­mai pri­im­ti­na idė­ja, tik tada skelb­ti pir­ki­mą tech­ni­niam ir dar­bo pro­jek­tui pareng­ti ir galiau­siai dalies akci­jų par­da­vi­mo auk­cio­ną.

Ne akci­nin­kas turi dik­tuo­ti sąly­gas, o mies­tas akci­nin­kui. Būtų pade­monst­ruo­ta mies­to val­džios tva­ri poli­ti­nė valia, išmin­tin­gas požiū­ris į sena­mies­tį, paša­lin­tos berei­ka­lin­gos įtam­pos bend­ruo­me­nė­je ir - svar­biau­sia - sena­mies­čiui suteik­ta per­spek­ty­va išties atsi­gau­ti, o smul­kie­siems vers­liu­kams - atsi­gau­ti.

Klai­pė­dai trūks­ta drą­sos ir atei­ties mies­to maty­mo. Kol kas  mies­tas pasku­bo­mis kli­juo­ja­mas iš skiau­ti­nių, kaip kokia paklo­dė.

Išei­na nei grei­tai, nei pigiai, o rea­liai net kelis kar­tus bran­giau. Ir galiau­siai - visi ant visų pik­ti.

Prob­le­ma - lyde­rys­tės ir atsa­ko­my­bės sto­ka

Klai­pė­dos mies­to tary­bos narys Sau­lius BUDI­NAS: „Sie­kiant pakeis­ti dabar­ti­nę Seno­jo tur­gaus situ­aci­ją, kuri neten­ki­na klai­pė­die­čių, dar pra­ėju­sios kaden­ci­jos mies­to Tary­ba nuspren­dė, jog rei­kia suras­ti inves­tuo­to­jų Klai­pė­dos savi­val­dy­bės val­do­mam Sena­jam tur­gui.

Todėl buvo pas­kelb­tos inves­tuo­to­jų paieš­kos. Dar 2019 m. bir­že­lį bai­gė­si kon­kur­sas.

Apie metus Savi­val­dy­bė derėjo­si, kol paga­liau buvo pareng­tas Seno­jo tur­gaus akci­nin­kų sutar­ties pro­jek­tas, kurio turi­nys bent man tik­rai sukė­lė abe­jo­nių, todėl krei­piau­si į Savi­val­dy­bės admi­nist­ra­ci­ją, kad paruoš­ta sutar­tis būtų įver­tin­ta anti­korup­ci­jos požiū­riu.

Admi­nist­ra­ci­ja atsi­sa­kė tai dary­ti. Tai vyko prieš pus­me­tį, maž­daug lie­pos mėne­sį.

Kiek man žino­ma, šiuo metu dery­bos sustab­dy­tos, jokie spren­di­mai nepri­ima­mi.

Ši situ­aci­ja - tik vie­na iš dau­ge­lio mies­te, kai nepri­ima­mi spren­di­mai.

Lyde­rys­tės, atsa­ko­my­bės sto­ka, nege­bė­ji­mas pri­im­ti spren­di­mų, pro­ce­sų vil­ki­ni­mas jau tapo šios kaden­ci­jos mies­to Tary­bos dau­gu­mos ir Savi­val­dy­bės admi­nist­ra­ci­jos vei­ki­mo būdas, turė­sian­tis ilga­lai­kių nei­gia­mų pasek­mių mies­to pažan­gai ir kon­ku­ren­cin­gu­mui.

Griežtai draudžiama „Vakarų eksprese“ paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.