Sėkmingiausias Sūduvos kaimo bendruomenės projektas – mėgėjų teatras

Marijampolės savivaldybės Valavičių kaime suburtas Valavičių mėgėjų teatras, ko gero, yra sėkmingiausias Sūduvos kaimo bendruomenės projektas. Mat 2011-aisiais su vietos entuziastais šią bendruomenę subūrusi ir kaimo žmonių bendruomenės pirmininke išrinkta Daiva Krampienė, beje, profesionali režisierė, Valavičiuose iškart atgaivino kadais čia veikusį mėgėjišką teatrą.

Kolektyvo bagaže – jau šeši spektakliai

Į pirmąją premjerą – S. Kapnio komedijos „Plutelė ir pelės“ pastatymą – bendruomenės artistai Valavičių žmones sukvietė bendruomenės įkūrimo pirmųjų metinių proga, 2012-aisiais.

Šiais metais ištikimus savo žiūrovus Valavičių mėgėjų teatras pakvietė jau į šeštąją premjerą – pagal suomių rašytojo H. Vuolijoki pastatytą dramą „Niskavuorės moterys“. Be to, bendruomenininkų suburtas mėgėjiškas teatras jau turi ir Marijampolės kultūros centro (KC) kolektyvo statusą, o jo režisierė D. Krampienė yra oficiali kolektyvo meno vadovė. Mat sėkmingą mėgėjiško kaimo teatro veiklą ir jo artistų bei vadovės entuziazmą pastebėjo ir įvertino Marijampolės savivaldybės vadovai ir Marijampolės KC. Todėl dabar šio teatro veiklai plėtoti sėkmingai bei darniai naudojamas ir Sūduvos kaimo bendruomenės, ir Marijampolės KC Valavičių skyriaus potencialas.

Scenoje ne tik juokauja, bet ir išgyvena tragedijas bei dramas

Po sėkmingo debiuto su komedija „Plutelė ir pelės“ antrajam pastatymui D. Krampienė pasirinko mūsų literatūros klasikės Žemaitės komediją „Trys mylimos“. Po to kaimo artistai sėkmingai ir įtaigiai suvaidino Viktoro Miliūno „Sienlaikraštį“.

Ketvirtajam pastatymui D. Krampienė su savo artistais ryžosi atgaivinti Pirčiupių kaimo tragediją ir Valavičių, o paskui dar keleto kaimų gyventojams parodė ištrauką iš Just. Marcinkevičiaus herojinės poemos „Kraujas ir pelenai“. Šis, verčiančio susimąstyti ir visai tautai svarbius įvykius prisiminti poezijos spektaklio pastatymas Valavičių mėgėjų teatrą kilstelėjo dar vienu laipteliu aukštyn, nes kaimo žmonės patikėjo, kad jie sėkmingai gali įsikūnyti ne tik į komedijų personažus, bet ir įtaigiai suvaidinti tragedijos herojus. Sūduvos bendruomenės namų, taip pat ir kitose salėse, kur buvo vaidinama ištrauka iš herojinės poemos, nusileidus scenos uždangai to, ką tik išgyveno žiūrėdami pastatymą, sukrėsti žiūrovai keletą sekundžių sėdėdavo tarsi be amo, o paskui mėgėjų teatro artistus ir režisierę apipildavo griausmingais plojimais.

Šio pastatymo sėkmė D. Krampienė paskatino imtis ir premjerinės šių metų dramos pagal suomių rašytojo H. Vuolijoki romaną „Niskavuorės moterys“. Tiesa, prieš tai Valavičių mėgėjų teatro artistai vėl buvo sugrįžę prie mėgiamo komedijos žanro – pastatė ir suvaidino Žemaitės „Apsiriko“.

Atgaivino mamos diplominį spektaklį

Mintis pastatyti dramą „Niskavuorės moterys“ D. Krampienei kilo, kai ji namuose rado savo mamos Danguolės Blažienės pagal minėtą suomių rašytojo romaną prieš 40 metų statyto diplominio spektaklio scenarijų. Vilniaus kultūros mokykloje neakivaizdžiai režisūros mokiusis Daivos mama, norėdama savo, kaip režisierės, studijas vainikuoti būtent šia drama, perskaitė visą romaną, kuris buvo išleistas rusų kalba, ir jį išsivertusi pati kūrė scenarijų. Jis sugulė tiesiog į mokyklinį sąsiuvinį.

„Kai jį radau ir pradėjau vartyti, man prieš akis vienas po kito ėmė kilti šios dramos epizodai, – pasakojo D. Krampienė. – Aš mačiau tą spektaklį vaikystėje, nes mama dirbo buvusio „Ateities“ kolūkio kultūros namuose (dabar Tarprubežiai, – aut. past.) ir baigusi režisūros mokslus tą dramą buvo pastačiusi ir tuometinėje darbovietėje su kaimo žmonėmis.“

Valavičių mėgėjų teatrui vadovaujančios Daivos teigimu, nutarusi su bendruomenės artistais irgi statyti šį spektaklį, ji buvo priversta ieškoti viso kūrinio, nes mamos scenarijuje trūko kone kas antro lapo. Rasti romano ir jį perskaityti D. Krampienei nepavyko, tačiau visagalis internetas pateikė žinią, kad pagal tą romaną buvo pastatytas kino filmas. Mėgėjų teatro vadovės bičiulėms pavyko jį parsiųsti ir filmą peržiūrėjusi režisierė pati papildė išlikusio mamos scenarijaus spragas ir ėmėsi darbo. Vykstant repeticijoms norėdami labiau įsigilinti į savo vaidmenis filmą peržiūrėjo ir visi artistai.

„Niskavuorės moterų“ premjerą Valavičių mėgėjų teatras savo gerbėjams parodė šių metų balandžio pabaigoje, per Atvelykį, Valavičiuose surengto jau trečiojo festivalio „Vaidiname kaimui“ metu. Jame šiemet svečiavosi ir Jankų (Kazlų Rūdos) kaimo bendruomenės teatras. Kadangi festivalio metu salė nesutalpino visų spektaklį norėjusių pamatyti žiūrovų, birželį Valavičių mėgėjų teatro artistai Sūduvos kaimo bendruomenės salėje jį suvaidino dar kartą.

Pristatydama spektaklį susirinkusiems žiūrovams, D. Krampienė jiems padėkojo už dėmesį ir savų artistų palaikymą, sakydama, kad statydami spektaklius ir repetuodami mėgėjų teatre jame vaidinantys kaimo žmonės ne tik sugaišta daug laiko, bet ir į vaidinamus personažus įdeda dalelę savo širdies.

Spektaklio metu žiūrovai buvo nukelti į 1938-ųjų Suomijos atokų Niskavuorės dvarą, kurio gyventojai iš kartos į kartą paveldėdavo ne tik dvarą, bet ir jo vertybes bei papročius. Šio dvaro savininkų sūnūs privalėdavo vesti tik turtingas nuotakas Niskavuorės dvaro finansinėms problemoms spręsti. Taip teko pasielgti ir dvaro vairą perėmusiam Arnui, kuris jau būdamas vedęs sutiko tikrąją meilę ir draskomas prieštaravimų bei spaudžiamas žmonos ir motinos vis dėlto išdrįso pasirinkti meilę.

Po spektaklio žiūrovai plojimais apdovanojo ir kolektyvo vadovę bei režisierę, ir visus artistus, o Arno motiną įtaigiai suvaidinusi Aldona Slančiauskienė buvo apdovanota ir gėlių puokštėmis.

Kai kurie artistai vaidina su šeimos nariais

D. Krampienės teigimu, šiuo metu jos vadovaujamame mėgėjų teatro kolektyve vaidina penkiolika Valavičiuose ir aplinkiniuose kaimuose gyvenančių žmonių, o Alma Insodienė į repeticijas važinėja netgi iš Užgirių. Kai kurie artistai į repeticijas iš namų atvyksta keliese. Pavyzdžiui, Raimundas Radzevičius ateina su žmona Birute ir sūnumi Edgaru, Giedrius Kereiša – su sūnumi Adu, o Genovaitę Riklickienę atlydi sūnūs Kasparas ir Augustas. Teatre taip pat vaidina Robertas Sutkauskis ir jo dukra Malvina, Dalė Kereišienė ir Vitas Kalinauskas.

Kolektyvas su įvairiais spektakliais jau aplankė nemažai bendruomenių ir kaimo kultūros namų. Vaidinta Igliaukoje, Baraginėje, Tursučiuose, Liudvinave, Narte, Gavaltuvoje, Tautkaičiuose vykstančiame teatrų festivalyje „Gegnė“, taip pat Sūsninkuose, Šeštokuose, Birštone.

Mėgėjų teatro vadovė neslepia, kad Sūduvos bendruomenės žmonės ir įgyvendinami vietos projektai Marijampolės vietos veiklos grupės parengtai strategijai realizuoti kolektyvui yra didelis ramstis. Mat iš projektams finansuoti skirtų lėšų bendruomenė gali nuomotis ar įsigyti dekoracijų, apšvietimo įrangą ir t. t. Projekto lėšomis šiais metais organizuota ir tradicinis festivalis „Vaidiname kaimui“, taip pat ekskursija.

Ričardo Pasiliausko nuotraukos