Sėkmės istorija: šiauliečio gyvybė išgelbėta retai atliekama procedūra

Respublikinės Šiaulių ligoninės Skubiosios pagalbos- priėmimo skyriaus medikai pirmą kartą atliko konikotomijos procedūrą ir išgelbėjo žmogaus gyvybę. Retai šiais laikais diagnozuojamu epiglotitu susirgęs 39-erių metų šiaulietis į gydymo įstaigą atvyko kritinę minutę, kai jau nebebuvo galimybės taikyti kitų gydymo būdų. Jaunas skubios medicinos gydytojas Martynas Gedminas ne tik tiksli nustatė diagnozę, bet ir per pjūvį kakle įvedė intubacinį vamzdelį, kuriuo pacientas galėjo kvėpuoti.

„Supratau, kad mirštu“
Šiaulietis Sergejus Žukovas gimė tame pačiame ligoninės pastate (Senuosiuose gimdymo namuose), kuriame įkurtas Ausų, nosies, gerklės ligų skyrius. „Dabar jaučiuosi kaip antrą kartą gimęs, nes gydytojai išgelbėjo mano gyvybę“, - kalba pacientas, įveikęs mirtinai pavojingą ligą.
Sveikata Sergejui sušlubavo įprastai, kaip yra buvę daugelį kartų gyvenime – pradėjo skaudėti gerklę. Tačiau šį kartą gerklės skausmas buvo toks stiprus, kad jis negalėjo jokio skysčio nuryti.
„Aš jaučiau, kad kartais nebegaliu kvėpuoti, dingo balsas, ėmiau drebėti, trūko oro. „Aš tuoj mirsiu“, - pasakiau draugui, tai jis iškvietė greitąją“, - prisimena Sergejus košmaru jam pavirtusį gerklės skausmą.
Drebančiomis rankomis ir virpančia širdimi medikų vedamas vos nuėjo iki greitosios medicinos pagalbos automobilio. Šį kartą nuvežė tiesiai į Respublikinės Šiaulių ligoninės Skubiosios pagalbos – priėmimo skyrių.
„Čia viskas įvyko labai greitai. Mane paguldė, atsegė marškinius ir gydytojas pasakė, kad reikės pjauti. Daugiau nieko nepamenu, nes miegojau“, - atminties nuotrupomis pasidalino Sergejus.
Medikų pasirengimo išbandymas
Sunkūs kvėpavimo takai - viena iš grėsmingiausių būklių medicinoje. Pasak Respublikinės Šiaulių ligoninės Skubiosios pagalbos – priėmimo skyriaus skubios medicinos gydytojo Martyno Gedmino, kadangi šios situacijos pasitaiko retai, medikams tai - savotiškas pasirengimo išbandymas.
„Eidamas į budėjimą nesitiki kažko panašaus, bet visada turi būti tam pasiruošęs. Šis atvejis svarbus tuo, kad tai pirmoji neatidėliotina konikotomija mūsų ligoninės Skubiosios pagalbos-priėmimo skyriuje“, - teigia gydytojas, prisimindamas pacientą, kurio gydymas tapo išskirtine sėkmės istorija.
Šiuo konkrečiu atveju pacientas sirgo ūminiu infekciniu epiglotitu. Tai reta, bet labai klastinga liga, kuri gali pasireikšti įprastu gerklės skausmu. Tačiau dėl anatominių ypatybių, progresuojant antgerklio (epigločio) patinimui, gali būti uždaromi viršutiniai kvėpavimo takai, dėl ko per kelias valandas paciento būklė tampa kritiška.
„Esame labai laimingi, kad tikrąja žodžio prasme pavyko ištraukti pacientą iš mirties žabangų. Man pačiam tai labai svarbi patirtis. Užplūstantis adrenalinas, kuomet priimamas sprendimas daryti pjūvį, ir su oro purslais pasirodantis kraujas, kuomet patenki į kvėpavimo takus (tai reiškia, jog procedūra pavyko!) į atmintį įsirašo neišdildomai,“ – neblėstančia patirtimi dalinasi gydytojas M. Gedminas ir paaiškina, kad tokiais atvejais sudėtinga parinkti net tinkamą anesteziją, todėl medikui labai rūpi, kaip pavyko procedūra. Deja, dirbantiems Skubiosios pagalbos skyriuje, retai pavyksta gauti atgalinį ryšį ir sužinoti, ką patiria pacientai kritinių būklių ar procedūrų metu.
Tačiau tomis situacijomis, kai nepavyksta įprastais būdais intubuoti paciento, kai kiekviena akimirka tampa reikšminga, labiausiai pasimato, kiek medikai pasirengę dirbti kaip komanda, kaip ryžtingai gali priimti sudėtingus sprendimus. „Tad tik kiekvieno komandos nario dėka galime pasidžiaugti šia sėkmės istorija, kuri parodo mūsų galimybes“, - teigia gydytojas.
Šeštus metus Skubiosios pagalbos-priėmimo skyriuje dirbanti bendrosios praktikos slaugytoja Greta Milevičiūtė apie konikotomijos intervenciją buvo girdėjusi tik kursų metu.
„Visada galvojau, kad „gyvai“ šios sudėtingos procedūros pamatyti niekada neteks. Tačiau rugsėjo 17-ą dieną teko ne tik pamatyti, bet ir dirbti komandoje, atlikusioje šią rizikingą ir sudėtingą procedūrą, kuri pacientui tuo metu buvo gyvybiškai svarbi“, - dalinasi medikė profesiniais išgyvenimais, suteikusiais daugiau pasitikėjimo savimi ir komandos draugais.
Diagnozė buvo tiksli
Greitosios medicinos pagalbos atvežtas į Priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių Sergejus Žukovas buvo paguldytas į gaivinimo kambarį. Tuo pat metu priėmimo salėje dirbo ir ausų, nosies ir gerklės ligų gydytojas Darius Bajorinas. Išgirdęs skubios medicinos gydytojo Martyno Gedmino nurodymą skubiai iškviesti loristą ir reanimatologą, pats nuėjo prie ligonio.
Pasak gydytojo, pacientas jau buvo priverstinėje sėdimoje padėtyje, nes atsigulus dar labiau dusino. Sėdėjo ištempęs į priekį kaklą, nes, esant ūmiam viršutinių kvėpavimo takų susiaurėjimui, taip mažiau skauda gerklę ir lengviau kvėpuoti.
Gydytojas Martynas greitai atpasakojo paciento būklę ir nurodė įtariamą diagnozę, kuri buvo tiksli – epiglotitas, grėsminga gyvybei liga, galinti labai greitai progresuoti. Anot gydytojo D. Bajorino, per keletą valandų nuo įprasto gerklės skausmo liga gali progresuoti iki uždusimo (asfiksijos).
Esant ūminiam epiglotitui užburksta antgerklis bei aplinkiniai gerklų audiniai ir išsivysto ūmus kvėpavimo funkcijos nepakankamumas. Žmogus ima dusti, garsiai, šniokščiančiai kvėpuoti. Pasak gydytojo, girdimas inspiracinis strigdomas – triukšmingas kvėpavimas.
Tokios būklės buvo ir Sergejus. Specialistai žino, kad, esant epiglotitui, išplėstinė apžiūra, (kai veidrodėliu apžiūrimos gerklos), gali būti pavojinga, nes gali iššaukti dar didesnį gerklų spazmą ir pagreitinti visišką kvėpavimo takų užsidarymą ir priartinti asfiksiją. Mediciniškai – tai būtų IV gerklų stenozės stadija.
Priėmime esančiu vaizdo laringoskopu, palengvinančiu diagnostiką, skubiosios medicinos gydytojas Martynas Gedminas apžiūrėjo kvėpavimo takus ir įsitikino, kad jau yra susiformavęs pūlinys ir įvesti vamzdelį per burną į trachėją nebepavyks, nes manipuliacijos gali iššaukti visišką kvėpavimo takų užsidarymą ir asfiksija.
Vienintelė galimybė - konikotomija
Atsisakius galimybės intubuoti kvėpavimo vamzdelį per burną, nuspręsta atlikti konikotomiją – pjūvį kakle, o vamzdelį į kvėpavimo takus įvesti per odą.
„Tai nėra dažna procedūra, bet per karjerą ANG gydytojui tenka nors kartą ją atlikti. Man teko du kartus matyti kitų atliekamą konikotomiją“, - sako jaunas ausų, nosies, gerklės ligų gydytojas D. Bajorinas.
Martynas Gedminas ėmėsi iniciatyvos, o ausų, nosies, gerklės ligų gydytojas stebėjo pirmą kartą skubios medicinos gydytojo atliekamą pavojingą procedūrą.
Gydytojas sėkmingai įvedė intubacinį vamzdelį į trachėją, tuomet pacientas buvo prijungtas prie dirbtinės plaučių ventiliacijos aparato.
S. Žukovas perkeltas į Chirurginės reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrių, kur jam skirti antibiotikai. Netrukus ANG gydytojas Darius Bajorinas pacientui atliko operaciją, kurios metu suformuota tracheostomija - vamzdelio įvedimas į trachėją per žemiau gerklų padarytą pjūvį. Tada per burną, tiesioginės laringoskopijos metu, buvo atlikta antgerklio pūlinio incizija – atverta antgerklio pūlinio ertmė.
Operacija buvo sėkminga. Kai pacientas pradėjo pats kvėpuoti per tracheostominį vamzdelį, jis tolesniam gydymui perkeltas į Ausų, nosies, gerklės ligų skyrių.
Ligos sukėlėjo galima išvengti
Ūminis epiglotitas – tai ūminis bakterinis antgerklio ir aplinkinių audinių uždegimas, kurį dažniausiai sukelia Haemophilus influenzae B bakterija (Hib). Taip pat epiglotitą gali sukelti streptokokai (Str. pneumoniae) bei stafilokokai (S. aureus). Galima susirgti ir dėl lokalios gleivinės traumos. Liga 2,5 karto dažnesnė vaikams nei suaugusiems. Šiandien sergamumas epiglotitu išsivysčiusiose šalyse yra labai sumažėjęs dėl vakcinacijos nuo H. Influenzae ir Str. pneumoniae.
Suaugęs žmogus suserga dėl to, kad būna neskiepytas nuo minėtų sukėlėjų infekcijos.
Liga labai pavojinga. Pasak gydytojo D. Bajorino, jei pacientas Sergejus Žukovas namuose dar būtų pabuvęs bent pusvalandį, galėjo medikai nespėti išgelbėti jo gyvybės.
Procedūra rizikinga taip pat dėl kelių aspektų. Pirmiausia, gydytojas akcentuoja emocinę aplinką, nes reikia labai skubiai apsispręsti ir atlikti pjūvį. Sėkmę lemia ir paciento anatomija. „Šiuo atveju pacientas lieknas, kaklas plonas, tad ir anatomija procedūrą atliekančiam gydytojui yra aiški. Sudėtingiau būna, kai pacientas apkūnus ir sunku apčiuopti gerklų anatominius orientyrus. Sudėtingi ir onkologiniai atvejai, kai pacientas būna su kaklo tumoru. Tad ši procedūra gali būti vertinama nuo nesudėtingos iki sunkiai įgyvendinamos.