„Sekmadienio sindromas“: kodėl prieš darbo savaitės pradžią kyla nerimas ir kaip jį sumažinti?

Rytoj į darbą. Šie trys žodžiai, regis, neturėtų reikšti nieko baisaus. Tačiau sekmadienio vakarą jie neretai pasiglemžia visą savaitgalio malonumą ir paverčia likusį laiką sunkiu sloguliu. Nors savaitgaliai skirti poilsiui, sekmadienio popietei įpusėjus daugelio mintys pradeda suktis apie neatsakytus laiškus, ateinančios savaitės susitikimus ir darbus. Šis reiškinys turi net savo pavadinimą – „Sekmadienio sindromas“ (angl. „Sunday Scaries“ arba „Sunday Blues“). Tad, kas iš tiesų slypi už sekmadieninio streso ir kaip jį įveikti? Patarimais dalijasi su „Aconitum“ dirbanti medicinos mokslų daktarė Vitalija Ligeikaitė.

Nerimas nepriklauso nuo darbo pobūdžio

Kaip aiškina gydytoja V. Ligeikaitė, „sekmadienio sindromas“ – tai neurotinė reakcija į nenumaldomai artėjantį darbo savaitės ritmą. Asmenys stresą patiria sekmadienio vakarais, kai savaitgalis artėja į pabaigą ir vėl tuoj prasidės darbo savaitė – tiesa, su šiuo nerimu susiduria ne tik dirbantieji, bet ir studentai bei moksleiviai. Net jei nėra konkretaus dirgiklio, organizmas reaguoja – širdis daužosi smarkiau, galvoje sukasi neramios mintys, nuotaika prastėja. Ilgainiui toks pasikartojantis stresas gali ne tik kenkti psichologinei savijautai, bet ir sukelti fizinių sveikatos problemų – nuo nemigos iki kraujospūdžio svyravimų.

„Ir vėl rytoj į darbą“ – šios mintys sekmadienio vakarą kyla daugeliui, nepriklausomai nuo darbo pobūdžio ar kasdienių iššūkių, su kuriais tenka susidurti. „Sekmadienio sindromas“ atsiranda tuomet, kai reikia persijungti iš poilsio režimo į darbo ritmą. Nors logiškai suprantame, kas vyksta, emocijos dažnai nespėja prisitaikyti – dėl to jaučiamės neramūs, sutrikę. Ši būsena – tai išankstinis nerimas, kylantis dar prieš realų įvykį, šiuo atveju – prieš prasidedančią savaitę. Ir nors ji gali būti lengvesnė nei tikras nerimo sindromas, vis pasikartojantis sekmadienio slogutis gali ilgainiui paveikti sveikatą“, – aiškina V. Ligeikaitė.

Gydytoja pastebi, kad dažniausiai šią būseną sukelia stiprus kontrastas tarp savaitgalio ir darbo dienų: laisvė – priešais griežtą struktūrą, atsipalaidavimas – priešais atsakomybę, laiko leidimas, kaip norisi – prieš sustyguotą grafiką.

„Savaitgaliai daugeliui reiškia laiką, per kurį jie gali atsikvėpti nuo darbų, pabėgti nuo rutinos – jų laukiama su dideliu džiaugsmu. Tačiau artėjant sekmadienio vakarui, kai aiškiai suvokiama, kad poilsio laikas baigiasi, o prieš akis – įtempta savaitė, neretai užplūsta nerimas. Nors realių įvykių dar nėra, organizmas vis tiek reaguoja – tai būdinga neurotinei reakcijai, kai stresas kyla vien iš vidinės būsimos situacijos nuojautos“, – pasakoja medicinos mokslų daktarė.

Susiduria didžioji dalis jaunų žmonių

Pasak gydytojos, sekmadieninis nerimas dažniausiai pasireiškia žmonėms, kurių savaitgaliai smarkiai skiriasi nuo darbo dienų ritmo.

„Bloga nuotaika, įtampa, nerimas, susierzinimas ir nuolat galvoje besisukančios mintys apie pirmadienį – visa tai rodo, kad žmogų paveikė „sekmadienio sindromas“, – sako V. Ligeikaitė.

Medicinos mokslų daktarė priduria, kad nerimo būsenos ypač dažnai pasireiškia Y (gimusiems apie 1980–2000 m.) ir Z (po 2000 m. gimusiems) kartų atstovams. Tyrimai rodo, kad „sekmadienio sindromą“ patiria net 91 proc. Y kartos ir 94 proc. Z kartos darbuotojų. Tuo tarpu vyresnėse grupėse – „Kūdikių bumo“ (1945–1960 m.) ir X (1960–1980 m.) kartose – šį nerimą jaučia kiek mažesnė dalis, apie 70 proc. žmonių.

„Didžioji dalis jaunų žmonių susiduria su sekmadienio sindromu – tai aiškiai rodo statistika. Dažniausios priežastys – nemėgstamas darbas, įtempti santykiai su kolegomis, sudėtingi klientai arba tiesiog numatoma sunki, įtempta savaitė. Jaunesni darbuotojai dažnai dar nėra radę sveiko balanso tarp darbo ir asmeninio gyvenimo, todėl jiems ypač sunku kiekvieną savaitę vėl grįžti į darbo ritmą“, – aiškina gydytoja.

Ragina prisiminti rytiečių išmintį

Kad sekmadienio vakarai būtų ramesni, o perėjimas į naują savaitę – sklandesnis, gydytoja V. Ligeikaitė rekomenduoja skirti laiko fizinei veiklai. Tiesa, ji pabrėžia, kad visai nebūtina sportuoti intensyviai – kartais užtenka vos 20 minučių pasivaikščiojimo, kad kūnas ir mintys išsijudintų.

„Judėjimas natūraliai mažina streso hormono – kortizolio – kiekį, todėl net ir nedidelė fizinė veikla gali reikšmingai padėti nusiraminti. Taip pat verta daugiau laiko skirti savo mėgstamoms veikloms: užsiimkite mylimais hobiais, išbandykite ką nors naujo, bendraukite su draugais. Užimtumas padeda atitraukti dėmesį nuo nerimą keliančių minčių. Psichologai dažnai primena ir apie rytietišką požiūrį – vakar dienos jau nėra, o rytojus dar neatėjo. Viskas, ką turime – tai šiandiena. Todėl verta ją išnaudoti sąmoningai, o kartu – ir proaktyviai. Planuokite iš anksto: užsirašykite artimiausius darbus ir susitikimus. Net ir intensyvi savaitė atrodo lengviau valdoma, kai aiškiai žinome, kas mūsų laukia. Dar vienas patarimas – susigalvokite sau malonų užsiėmimą savaitės viduryje. Tai padės išlaikyti emocinį balansą ir turėsite ko laukti ne vien tik savaitgaliais“, – patarimais dalijasi V. Ligeikaitė.