Sekmadienį Lietuvoje pasirodę išskirtiniai debesys atėmė žadą (fotogalerija)

Ankstų sekmadienio rytą, apie 4–6 val., daugelyje vietovių dangus buvo labai neįprastas ir jame vinguriavo labai įmantrių formų debesys.

Daugelis žmonių dirstelėję tuo metu į dangų nuščiuvo, kadangi vaizdas atėmė žadą. Vietoje įprastų, dažniausiai pasitaikančių debesų, čia visu gražumu bangavo Asperatus debesys.

Daugybė gismeteo.lt skaitytojų pasidalino įspūdingais šių debesų kadrais. Žmonės pasakojo, kad dar nėra tokių debesų matę.

Vieni juos prilygino magijai, kiti meno kūriniams, tačiau akivaizdu tai, kad daugumą šis vaizdas tikrai pribloškė, privertė stabtelti ir kiek ilgiau pasižiūrėti į dangų.

Šie debesys yra reti ir visai neseniai įtraukti kaip naujos rūšies debesys į Tarptautinį debesų atlasą. 2008 metais buvo pasiūlyta klasifikuoti juos kaip atskirą debesų rūšį.

Viso pasaulio dangaus stebėtojai fiksavo šiuos debesis ir nebeliko nieko kito kaip pripažinti, jog tai yra visiškai atskira debesų rūšis.

Pirmasis tokio tipo debesis pastebėjo britų organizacijos „Cloud Appreciation Society“ įkūrėjas Gavinas Pretoras. Asperatus jis apibūdino kaip „banguotą jūros paviršių, į kurį žvelgiama iš apačios“.

Lotynų kalboje: aspero – šiurkštus arba netolygus. Pagrindo aukštis: 1,2–3 km. Forma: banguota.

Kai kada žmonėms šie debesys atrodo gan šiurpiai, apokaliptiškai.

Asperatus yra išskirtinė ir sąlyginai reta debesų formacija, kurios išvaizda primena vilnijančias bangas.

Šios, bangas primenančios, struktūros formuojasi apatinėje debesų pusėje dėl ko žiūrint iš apačios jos ir atrodo tarsi neramus jūros paviršius.

Kaip asperatus susiformuoja?

Procesas, kaip formuojasi šie debesys, yra tam tikra paslaptis. Egzistuoja daug diskusijų ir painiavos, kuri supa paaiškinimus, kaip atsiranda šie bangas primenantys debesys.

Yra hipotezė, kad jų išvaizda sietina su intensyvios konvekcijos perkūnijos padariniais, tačiau šios rūšies debesys taip pat buvo matomi ir sąlyginai ramiose aplinkose.

Viena iš teorijų teigia, kad jie susiformuoja, kuomet mammatus debesys nusileidžia į zoną, kurioje su aukščiu kartu keičiasi ir vėjo kryptys, o tai lemia bangas primenantį judėjimą.

Viena aišku tikrai: tam, kad formuotųsi banguota bazė, kaip ir asperatus atveju, yra būtinos nestabilios atmosferinės sąlygos.

Kokios orų sąlygos yra siejamos su asperatus formacijomis?

Nors pati formacija neatneša lietaus, visgi, asperatus yra siejamos su po jų kylančiomis audromis ir perkūnija.

Nestabilios atmosferos sąlygos, reikalingos banguotai debesų bazei susiformuoti, taip pat gali leisti formuotis konvekciniams lietaus debesims, o tai reiškia, kad asperatus gali lydėti kiti, kritulius nešantys debesys.

Naujausias debesų tipas

Šios anksčiau nedokumentuotos debesų formacijos pasiūlymas Pasaulinės meteorologijos organizacijos Tarptautiniam debesų atlasui pirmą kartą buvo pateiktas 2008 metais „Cloud Appreciation Society“ organizacijos.

Nuo 2008 iki 2015 metų šis siūlymas buvo paremtas skirtingų visuomenės atstovų, kurie dalinosi šių dramatiškų debesų formacijų nuotraukomis.

Septynioliktajame Pasaulinės meteorologijos organizacijos kongrese, 2015 metais, ši klasifikacija buvo patvirtinta ir asperatus tapo pirmuoju nauju debesų tipu, patvirtintu per pastaruosius 50 metų.

Paskutinį kartą į šį atlasą nauja debesų rūšis buvo įtraukta 1951 metais, kuomet jį papildė cirrus intortus debesys.

Kokie debesys yra siejami su asperatus?

Kol kas nėra tiksliai nustatyta, koks debesų tipas yra tapęs asperatus buveine, tačiau Pasaulinė meteorologijos organizacija nuo 2008 metų pradėjo dirbti ties debesų paslapčių dešifravimu.

Gismeteo.lt