Seimui žadant leisti LEZ kurtis ginkluotės gamintojams LEZ valdytojai jaučia susidomėjimą

Seimas antradienį balsuos, ar leisti šalies ir užsienio gynybos pramonės įmonėms kurti technologijas bei gaminti įvairią ginkluotę mokesčių lengvatų zonose.

Laisvųjų ekonominių zonų (LEZ) valdytojai sako susidomėjimą jaučiantys, vietos turintys, todėl laukia įstatymo pakeitimų. 

LEZ pagrindų įstatymo pakeitimais siūloma nuo 2024 metų atšaukti draudimą LEZ-uose užsiimti veikla, susijusia su valstybės saugumu ir gynyba, taip pat ginklų, šaudmenų, sprogmenų gamyba, laikymu ar pardavimu. Draudimas LEZ verstis tokia veikla galioja nuo 1995 metų.  

Marijampolės LEZ valdymo bendrovės vadovas Simonas Petrulis leidimą LEZ-uose kurtis šalies ir užsienio gynybos pramonės įmonėms, kurti technologijas bei gaminti įvairią ginkluotę pavadino „rankų atrišimu“. 

Pasak jo, jeigu gynybos pramonei prireiktų didesnių negu 20 ha sklypų ar daugiau, sudėtinga būtų LEZ-ams, net ir didiesiems, juos rasti. Mažoms įmonėms problemų nebūtų. 

„Ir hektaro užtektų, pasistatytų 5 tūkst. kv. metrų gamybines patalpas“, – BNS teigė S. Petrulis.  

Jo teigimu, kitais metais Marijampolės LEZ ketina pastatyti vieną arba dvi po 5 tūkst. kv. metrų gamybinių patalpų „dėžutes“, o gynybos pramonės įmonėms ji dabar gali pasiūlyti iki 20 ha  – teritorijas po 3-5 ha. 

Klaipėdos LEZ vadovas Eimantas Kiudulas BNS nurodė, kad gynybos pramonės atstovai kol kas nesiteiravo dėl galimybių kurtis šioje teritorijoje. 

„Turėjome keletą užklausų, tačiau dialogo netęsėme, nes šiuo metu negalima būtų gaminti LEZ teritorijoje net iš kompozitinių medžiagų susidedančių liemenių, šalmų apsaugų, kurioms reikalingas specialus karinis sertifikavimas“, – sakė jis. 

„Esame pasiruošę priimti. Tokia veikla būtų naudinga ne tik Klaipėdai, bet ir Lietuvai. Daugiausiai inovacijų sukuriama karinėje pramonėje, čia dirba tik aukščiausio lygio profesionalai. Karinės pramonės industrija yra labai plati sąvoka ir dažnai net pritaikoma kasdieniniame mūsų gyvenime, pavyzdžiui, dronai, optika, lazeriai, kurie yra jau gaminami Lietuvoje“, – pridūrė Klaipėdos LEZ vadovas.  

E. Kiudulas, be kita ko, prabrėžė, kad kol kas šio klausimo su verslo bendruomene neaptarė. 

Kauno LEZ vadovas Vytautas Petružis BNS teigė sulaukęs užsienio investuotojų, veikiančių gynybos pramonės sektoriuje, užklausų, tačiau tolesnių pokalbių nebuvo dėl draudimo veikti gynybos pramonės įmonėms. 

„Šiuo metu teritoriją valdanti ir vystanti įmonė intensyviai diegia infrastruktūrą siekiant ir toliau siūlyti lankstų produktą potencialiam investuotojui, tad panaikinus draudimą gynybos pramonė, kaip ir kitos industrijos, turi ir turės galimybę toliau rinktis Kauno LEZ kaip investicijų lokaciją siekiant greito įsikūrimo“, – nurodė bendrovės vadovas. 

Akmenės laisvosios ekonominės zonos Lina Mockutė BNS irgi tvirtino, kad šių įmonių susidomėjimas yra, bet jis prislopęs dėl suvaržytų galimybių kurtis LEZ: „Susidomėjimas yra, turime paklausimų ir kalbamės“.