Seimui siūloma priimti Regionų ekonominės plėtros įstatymą

Seimui siūloma priimti Regionų ekonominės plėtros įstatymo projektą, kuriuo siekiama įstatymo lygiu nustatyti Vyriausybės prievolę kartu su savivaldybėmis rūpintis prioritetinių regionų centrų sparčia ekonomine plėtra tam, kad ekonominiai ir socialiniai skirtumai tarp kelių didžiųjų miestų ir nutolusių regionų nustotų augti.

Tokį įstatymo projektą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo nariai konservatoriai Andrius Kubilius ir Dainius Kreivys.

Jų įsitikinimu, reikia iš esmės pakeisti visą regioninės politikos sampratą, ir nuo ligšiolinės regionų atsilikimo kompensacinės politikos pereiti prie prioritetinių regioninių pramonės centrų ekonominio potencialo auginimo politikos. Todėl įstatymu siūloma apibrėžti visą tokios naujos ekonominės politikos kūrimo ir įgyvendinimo sistemos institucinę ir priemonių architektūrą.

Regionų ekonominės plėtros įstatymo projekte numatoma išskirti 12 prioritetinių regionų ekonominės plėtros centrų, įtraukti tradicinius regioninius pramonės centrus (įskaitant didmiesčius), kuriuose yra plėtojami aukštųjų technologijų slėniai, laisvosios ekonominės zonos ar pramonės parkai, taip pat tradicinius pramonės miestus, kuriuose yra išplėtota pramonės gamyba.

Tokiais prioritetiniais regionų ekonominės plėtros centrais siūloma laikyti šiuos miestus: Vilnių, Kauną, Klaipėdą, Šiaulius, Panevėžį, Alytų, Marijampolę, Telšius, Tauragę, Uteną, Mažeikius, Ukmergę.

Už regionų ekonominės plėtros strategijos įgyvendinimą būtų atsakinga Ūkio ministerija ir prie jos įsteigta Regionų ekonominės plėtros agentūra. Išskirtuose prioritetiniuose regionų ekonominės plėtros centruose turėtų būti telkiami sukoncentruoti administraciniai, finansiniai, infrastruktūriniai, švietimo ir profesinio parengimo, žmogiškieji ištekliai reikalingi tam, kad į šiuos centrus žymiai intensyviau būtų pritraukiamos investicijos, taip pat ir užsienio, taip siekiant, kad čia kurtųsi naujos patrauklios darbo vietos.

Pagal siūlomą projektą, kiekvienas prioritetinis regioninis ekonominės plėtros centras turės patvirtintą ekonominės plėtros strategiją, kuri turės numatyti tokio centro ekonominės plėtros specializaciją, kokie tikslai yra keliami tokio centro ekonominei plėtrai ir kokios ekonominės plėtros priemonės turi būti centre įgyvendinamos. Taip pat tokia strategija turės numatyti, kokia infrastruktūra turi būti regione plėtojama ir kaip regione turi būti telkiami žmogiškieji ištekliai bei ugdomos jų reikalingos profesinės kvalifikacijos.

Pasak A. Kubiliaus, „Investuok Lietuvoje“ agentūra privalės įsteigti padalinius kiekviename iš išskirtų prioritetinių centrų, taip pat ši agentūra bus įpareigota steigti savo padalinius Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje bei Skandinavijos šalyse, kur išnaudojant čia veikiančių lietuvių bendruomenių potencialą būtų imtasi žymiai intensyviau ieškoti potencialių gamybinių ir paslaugų įmonių investicijų, kurios galėtų būti pritrauktos į prioritetinius regionų centrus.

Anot projekto rengėjų, Ūkio ministerija turės parengti ir pateikti tvirtinti Vyriausybei programą „Prisijunk prie Lietuvos“, kurios nuostatos atitiktų Airijoje įgyvendinamą analogišką programą. Ši programa turi numatyti, kad asmeniui, kuriam pavyksta į Lietuvą pritraukti naujas darbo vietas sukuriančią bendrovę, bus mokama mažiausiai 1500 eurų premija už vieną sukurtą darbo vietą, bet ne daugiau kaip 150 tūkst. eurų ir tik tuo atveju, jeigu darbo vieta išsaugoma daugiau nei dvejus metus.

Įstatymo projekto rengėjų teigimu, Lietuvoje turės būti įsteigtas Lietuvos strateginių investicijų fondas, kuris, be kitų strateginių valstybės ekonominės plėtros programų, turės finansuoti ir svarbiausias regionų ekonominės plėtros politikos priemones.

„Vyriausybė privalės parengti ir įgyvendinti tokias mokestinės politikos priemones, kurios motyvuotų prioritetinių centrų savivaldybes rūpintis ekonomine plėtra ir naujų darbų vietų kūrimu, už tai paliekant jose su naujomis darbo vietomis papildomai gaunamas mokestines pajamas bei skiriant tokio pat dydžio papildomų dotacijų „premijas“ iš valstybės biudžeto“, - sako A. Kubilius ir D. Kreivys.

Jie siūlo numatyti priemones, kokias turi parengti ir įgyvendinti Vyriausybė, kad prioritetiniuose regionų centruose būtų efektyviai parengiama kvalifikuota darbo jėga. Taip pat, kad būtų sutvarkyta patogi ir pigi viešojo transporto susisiekimo programa tarp prioritetinių regionų centrų ir nutolusių mažesnių regiono miestelių ir kaimų, kad dirbantieji galėtų lengvai pasiekti savo darbo vietas.

Vyriausybė būtų įpareigoti parengti specialią Paramos jauniems profesionalams įsigyti pirmąjį būstą programą, kuri padėtų pritraukti ir išlaikyti regionuose jaunų profesionalų šeimas.

Ūkio ministerija kartu su „Investuok Lietuvoje“ agentūra turėtų įgyvendinti programą „Sugrįžtanti Lietuva“, skirtą talentų susigrąžinimui į prioritetinius regionų centrus.

Parlamentarai A. Kubilius ir D. Kreivys įvardija ir aiškius rodiklius, kurių turi būti siekiama: iki 2025 metų pasiekti, kad vidutinis atlyginimas prioritetinių regionų centruose nesiskirtų daugiau kaip 15 procentų, o juose, neįtraukiant didžiųjų miestų, sukuriama bendrojo vidaus produkto vertė išaugtų ne mažiau kaip 2 kartus.

„Per visus šiuos metus esmines nuostatas išsamiai diskutavome su savivaldos, regionų ir verslo lyderiais, taip pat su potencialiais investuotojais. Todėl šiandien galime drąsiai tvirtinti - Lietuvai toks įstatymas yra būtinas, nes tik taip galime žengti svarbų praktinį žingsnį nuo pareiškimų, programų, strategijų ir baltųjų knygų tikros ir efektyvios regionų ekonominės plėtros politikos link. O jos Lietuvai žūtbūt reikia“, - sako vienas iš įstatymo projekto autorių Seimo narys A. Kubilius.

Parlamentaras Dainius Kreivys priminė, kad kartu su Andriumi Kubiliumi jie nesenai parengė ir įregistravo kitą Lietuvos ekonominei plėtrai svarbų įstatymo projektą - Prioritetinių aukštųjų technologijų ekonomikos sričių vystymo įstatymo projektą.

„Dabar parengėme ir įregistruojame antrąjį labai svarbų to paties ekonominės plėtros paketo įstatymo projektą. Šį kartą skirtą regionų ekonominei plėtrai. Lietuvai reikia modernios ekonominės politikos, nes nebeužtenka vien tų rinkos ekonomikos ir konvergencijos faktorių, kurie iki šiol lėmė mūsų ekonomikos augimą. Be naujos industrinės Lietuvos politikos, jos aiškių prioritetų, jos strateginio dėmesio aukštosioms technologijoms ir provincijos ekonominei plėtrai mes vis gyliau klimpsime vidutinių pajamų spąstuose ir nebesugebėsime artėti prie Vokietijos ar Švedijos išsivystymo lygio. O toks ekonominis sąstingis Lietuvai bus ypač pavojingas, nes ir toliau tęsis didelė emigracija, nuo kurios ypač kenčia vargstanti Lietuvos provincija“, - sako D. Kreivys.

TS-LKD atstovai pradėjo ir tęsia konsultacijas su Vyriausybe ir valdančiąją koalicija, su verslu, investuotojais ir savivaldybėmis, būdami įsitikinę, kad dėl tokios politikos privaloma susitarti.

„Džiaugiamės, kad Vyriausybėje girdi mūsų pasiūlymus ir idėjas, įsiklauso į mūsų kritines pastabas. Vien todėl Vyriausybės rengiamos regionų politikos „Baltosios knygos“ paskutinis variantas yra racionalesnis nei pirmieji projektai. Tačiau iš savo kartais ir skausmingos patirties galime tik pakartoti: pareiškimai, deklaracijos, koncepcijos, baltosios knygos nepakeičia realios, valstybės įgyvendinamos politikos. Tokią politikos kaitą realizuoja tik įstatymai. Esame įsitikinę, kad Lietuvos ekonominei politikai reikia esminės kaitos. Airija 1980-ųjų pabaigoje realizavo tokią pačią radikalią ekonominės politikos kaitą ir pademonstravo „airių tigro šuolį“. Airija iš Europos ekonominės atsilikėlės per 15 metų išsiveržė į Europos ekonomines lyderes. Šiandien Lietuvai reikia įstatyminio pamato „lietuviškam tigro šuoliui“. Abu mūsų parengti įstatymų projektai tam ir yra skirti. Belieka dėl jų susitarti. O tai reiškia: susitarti dėl Lietuvos“, - pažymėjo A. Kubilius.

ELTA