Seimui siūloma inicijuoti interpeliaciją A. Dulkiui: „Valdantieji turėtų pasirūpinti, kad sistemos vairas atitektų labiau kompetentingam asmeniui“

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos šešėlinė Vyriausybė parengė klausimus, kurie keliami sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui ir inicijuoja kreipimąsi į Seimo frakcijas siūlant rengti interpeliaciją minėtam ministrui. 

„Mums kelia nerimą, kad tiek visuomenei, tiek sveikatos apsaugos sistemai sprendimai priimami chaotiškai ir neturint tam reikiamų kompetencijų bei neprisiimant jokios atsakomybės už padarytas klaidas. Valdantieji, mūsų manymu, turėtų pasirūpinti, kad sistemos vairas atitektų labiau kompetentingam asmeniui, kuris, be visa ko, aiškiai suvoktų situaciją ir savo veiksmų pasekmes", – sako LVŽS pirmininkas ir šešėlinis premjeras Ramūnas Karbauskis.

Jis ir jo kolegos tvirtina, kad sveikatos apsaugos ministro valdymo srityje nematyti jokių pozityvių poslinkių, sprendžiant susiklosčiusią krizę ar bandymo reaguoti į visuomenės, teisininkų ar medikų bendruomenės pastabas dėl to, kad Sveikatos apsaugos ministerija toliau tęsia neefektyvią galimybių paso strategiją, o tinkamai nevaldant krizės, auga COVID-19 sergamumas bei su tuo susijęs mirštamumas.

Šešėlinis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad daugėja klausimų A. Dulkiui. Juos šešėlinis kabinetas pateikė nutarime, kuriuo grindžia pokyčių sveikatos apsaugos ministerijoje reikalingumą:

1) Ministras savo darbą pradėjo pandemijos sąlygomis ir buvo skelbiama apie 130 žingsnių pandemijos suvaldymo planą, tuo galimai sukuriant klaidingą įsivaizdavimą dėl ekspertų įtraukimo ir tinkamo pasirengimo pandemijos valdymui. Tačiau šis planas visuomenei nebuvo pateiktas, jis nebuvo pristatytas ir dalimis, kaip vėliau buvo žadama ministro pasisakymuose. Įvardintos pandemijos valdymo priemonės viso labo tebuvo pandemijos stebėsenos rodiklių reikšmės (kaip antai užsikrėtimų atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų ir pan.). Strategijos ir plano nebuvimas nulėmė iš esmės nekoordinuotą ir eklektišką, bei reaktyvų pandemijos valdymą. Kodėl buvo meluojama visuomenei apie pandemijos suvaldymo planą ir kokia yra dabartinė pandemijos suvaldymo strategija?

2) Kodėl Vyriausybei pradėjus darbą buvo leista nukelti infekcinių ligų klasterio kūrimą į paskutinius šios Vyriausybės darbo metus, kai tuo tarpu infekcinių ligų klasteris būtų leidęs sustiprinti Lietuvos atsaką į pandemiją ir geriau pasirengti ateities infekcinių ligų keliamiems iššūkiams? Ar ministrui buvo svarbesni pinigai, kuriuos taip sutaupote kitoms, mažiau reikšmingoms ministerijos pertvarkoms, o ne žmonių gyvybė? Pasigirdus kritikai buvo pareikšta, kad infekcinių ligų klasterio projekto įgyvendinimas ankstinamas. Koks yra galutinis šio projekto įgyvendinimo terminas?

3) Kodėl pandemijos metu didelė dalis įstaigų, reikšmingų teikiant pagalbą žmonėms, yra destabilizuotos ir toliau lieka be vadovų, o kai kurie vadovai yra atleidžiami abejotinomis aplinkybėmis? Be vadovo išlieka Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras, vadovaujantis anoniminiu skundu atleistas Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos vadovas, regionines paslaugas koordinuojančios Šiaulių Respublikinės ligoninės vadovas ir t.t. Likusios institucijos yra nuolat audituojamos, net perkant išorės auditus, nors yra atlikti ministerijos auditai. Ar ministro tikslas yra sukompromituoti vadovus, juos atleisti ir visiškai destabilizuoti įstaigų veiklą pandemijos sąlygomis?

4) Sprendimus dėl vakcinų įsigijimo ir jų portfelio diversifikavimo priėmė dar praėjusioji Vyriausybė. Tai suteikė Lietuvai išskirtines galimybes užtikrinti savo gyventojų apsaugą. Tačiau šia sukurta galimybe taip ir nebuvo tinkamai pasinaudota. Kodėl dar gegužės mėnesį pastebėjus lėtėjančią vyresnio amžiaus asmenų vakcinaciją nebuvo imtasi papildomų ir savalaikių priemonių, kurios kaip kitose valstybėse būtų leidę pasiekti 100 proc. vyresnio amžiaus asmenų vakcinaciją (šiai grupei specifiška komunikacija, vienkartinės išmokos, nuvykimas skiepyti į namus, galimybė pasiskiepyti kiekvienoje vaistinėje ar pas kiekvieną šeimos gydytoją ir kt.)? Kodėl nebuvo išleistos rekomendacijos savivaldybėms dėl pavėžėjimo paslaugų, o bandomasis projektas bendradarbiaujant su Lietuvos paštu pradėtas vykdyti tik rudenį, dramatiškai keičiantis pandeminei situacijai? Ar ministras nemano, kad turėtų asmeniškai prisiimti atsakomybę už nesuvaldytą pandemiją bei augantį mirštamumą tuo metu, kai vakcinos yra visuotinai prieinamos?

5) Kokiais moksliniais tyrimais remtasi pagrindžiant galimybių paso efektyvumą, o ypač tas priemones, dėl kurių buvo atsisakyta kaukių uždarose viešose vietose tiems asmenims, kurie yra vakcinuoti, taip galimai nulemiant infekcijos protrūkius vakcinuotų asmenų tarpe? Kurie iš aukščiau nurodytų duomenų/mokslinių tyrimų buvo pateikti pripažintuose mokslo leidiniuose (su ISI web of Science indeksu)?

6) Kodėl dirbtinai užvilkintas LNSS šakos sutarties pasirašymas net keičiant derybų grupės vadovus? Kodėl sutartis nepasirašyta iki šiol, nors. Jau pateiktas kitų metų PSDF biudžetas? Toks sutarties vilkinimas yra aiškus ženklas medikų bendruomenei, kad vengiama ilgalaikių įsipareigojimų. Ar ministro viešai išsakytas 6 proc. medikų atlyginimų didinimas yra pakankamas, žinant, kad praktiškai visą augimą sunaikins tokiu pat procentu auganti infliacija?  

7) Kodėl ministras Seime pristatinėdamas įstatymo projektą, kuriuo atsisakoma įstatyme įvardintų aiškių įplaukų šaltinių į Valstybinį visuomenės sveikatos stiprinimo fondą, teigė, kad tai neturės jokios įtakos fondo dydžiui, o į fondas bus net didinamas, tačiau pristatant 2022 metų biudžetą jau matome, kad fondas yra mažinamas, o ne didinamas? Ar ministras nemano, kad turi prisiimti asmeninę atsakomybę dėl mažėjančių galimybių plėtoti visuomenės sveikatos projektus, socialinę komunikaciją ir kt.?

8) Pastaruoju metu ministerija įsivėlė į viešųjų pirkimų skandalus („Kitokie pasikalbėjimai", ministro ir jo aplinkos nuotraukų pirkimas, kai nuotraukos kaina siekia daugiau kaip 50 eurų). Ar ministras nemano, kad tokie „pasitaikantys" atvejai indikuoja dideles ministerijos skaidrumo problemas, ypač viešųjų pirkimų srityse? Kaip ministras paaiškintų, kaip buvo priimti sprendimai dėl aukščiau nurodytų pirkimų? Ar ministras nemano, kad dažnėjant tokių atvejų atsakomybę turėtų prisiimti ne tik ministro komandos nariai, bet ir asmeniškai pats ministras?

9) Pateikiant Farmacijos įstatymo pataisas seime, kuriomis buvo sumažinta konkurencija kompensuojamųjų vaistų rinkoje, buvo teigiama jog bus imamasi kitų, vaistų kainą galinčių sumažinti priemonių. Tačiau nei viena priemonė iki šiol nėra įgyvendinta. Iki šiol nėra atgaivintas mechanizmas dėl bendrų brangių vaistų pirkimų su Višegrado šalimis ir neįvyko nė vienas ekspertų susitikimas, iki šiol nėra suprogramuota ir neveikia nuotolinė receptinių kompensuojamųjų vaistų nuotolinės prekybos platforma. Brangstantys vaistai didina PSDF išlaidas, kurios galėtų būti panaudojamos tiek naujų paslaugų finansavimui, tiek medikų darbo užmokesčio didinimui. Kodėl nesiimama jokių veiksmų konkurencijai vaistų rinkoje skatinti?