Seimui pateikti du tiesioginių merų rinkimų variantai: valdančiųjų ir opozicijos

Seimui antradienį pateikti du Konstitucijos pataisų dėl tiesioginių merų rinkimų variantai: valdančiųjų ir opozicinių frakcijų. Vėliau antradienį bus balsuojama dėl abiejų projektų po pateikimo.

Valdančiųjų parengtą variantą pristačiusi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pažymėjo, kad nepakeitus Konstitucijos tiesioginiai merų rinkimai negalėtų būti rengiami dėl Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo.

„Konstitucinis Teismas pripažino, kad savivaldos rinkimų įstatymų nuostatos prieštarauja Konstitucijai. Šis nutarimas turi būti oficialiai paskelbtas ir įsigalios 2023 metų gegužės 3 dieną, tai reiškia, kad 2023 metų tiesioginiai merų rinkimai bus įmanomi tik tuo atveju, jeigu iki tol bus padarytos atitinkamos Konstitucijos pataisos čia, Seime“, – sakė Seimo pirmininkė.

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad didžioji dalis gyventojų yra už tiesioginius merų rinkimus, o šiuo klausimu sutaria ir politinės jėgos: politikų nuomonės išsiskiria ne dėl pačių rinkimų iš esmės, o dėl mero statuso.

„Tiesioginiai merų rinkimai turi didžiulį Lietuvos gyventojų palaikymą, 2021 metų balandžio mėnesį vykdyta „Vilmorus“ apklausa parodė, kad virš 80 proc. gyventojų manymu, meras turi būti renkamas tiesiogiai“, – sakė parlamento vadovė.

Ji teigė, kad valdančiųjų pataisomis Konstituciją siūloma keisti minimaliai, o įtvirtinus tiesioginius rinkimus Konstitucijoje spręsti dėl mero statuso, priimant atitinkamas įstatymų pataisas.

„Siūloma atlikti minimalius tiesioginių merų rinkimų įteisinimui reikalingus pakeitimus ir tęsti diskusijas dėl mero ir tarybos tarpusavio santykių ruošiant atitinkamus įstatymų pakeitimus, be didelio laiko spaudimo, paliekant pakankamai laiko diskusijoms“, – sakė Seimo pirmininkė.

Valdančiųjų projektu siūloma Konstituciją keisti minimaliai, numatant, kad savivaldybių tarybų narius ir savivaldybių merus ketveriems metams renka Lietuvos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu.

Pagal šį projektą, mero statusas neapibrėžiamas. Jis būtų nustatytas įstatymuose.

Antrą Konstitucijos pasiūlymą teikia visų opozicinių frakcijų atstovai.

Pagal jų projektą, į Konstituciją būtų įrašyta, kad savivaldybių tarybų nariai ir savivaldybių merai renkami ketverių metų kadencijai, o išrinktas meras yra savivaldybės tarybos narys, jos pirmininkas ir savivaldybės vadovas.

Opozicija teigia tokiu projektu siekianti išlaikyti dabartinį merų statusą, kai tiesiogiai renkamas meras yra ir savivaldybės tarybos, ir visos savivaldybės vadovas.

„Tarp projektų yra vienas esminis skirtumas – mano variante siūloma konkrečiai apibrėžti, kas yra meras, t. y. tarybos pirmininkas, savivaldybės vadovas“, – sakė projektą pristatęs socialdemokratas Eugenijus Sabutis.

Jis sakė, kad nors valdančiųjų projektas pristatomas kaip „trumpas, lakoniškas ir aiškus“, tačiau kyla grėsmė, kad kaskart susiformavus naujai daugumai politikai Seime sieks keisti savivaldos įstatymus savo naudai.

„Prieš ruošdamasis pristatyti šį įstatymą paskaičiavau, kad truputį daugiau nei per šešerius metus nuo to laiko, kai galioja tiesioginiai merų rinkimai, Seimas beveik 20 kartų peržiūrėjo tuos (merų) įgaliojimus. Todėl kyla klausimas, ar nebus bandoma kiekvieną kartą prieš formuojantis naujai politinei daugumai peržiūrinėti šituos įgaliojimus ir sustatyti savivaldą taip, kaip norima iš čia“, – kalbėjo E. Sabutis.

Tokį modelį palaiko ir Lietuvos savivaldybių asociacija, ir prezidentas Gitanas Nausėda.

Tuo metu valdantieji konservatoriai ir liberalai norėtų, kad tiesiogiai renkamas meras būtų vykdomosios valdžios institucija.

Konstitucinis Teismas balandį paskelbė, kad tiesioginiai merų rinkimai negalimi nepakeitus Konstitucijos. Jis taip pat pažymėjo, jog dalis tarybos narių negali turėti išskirtinių teisių, visų jų teisės – lygios. Šis nutarimas įsigalios 2023 metų gegužės 3 dieną, baigiantis dabar išrinktų merų kadencijai.

Norint Seime priimti Konstitucijos pataisą, už ją du kartus turi balsuoti ne mažiau kaip 94 parlamentarai iš 141. Tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė nei trijų mėnesių pertrauka.

BNS