Seimui leidus parduoti pasibaigusio minimalaus tinkamumo vartoti maistą, didieji prekybos tinklai pokyčių dar neplanuoja

Lapkričio pabaigoje Seimui leidus parduoti maistą, kuris pasibaigus minimaliam tinkamumo vartoti terminui „Geriausia iki“ yra saugus ir tinkamas vartoti, prekybos tinklai reaguoja skirtingai. „Iki“ tokį pokyti palaiko, „Maxima“ planų pardavinėti tokius produktus neturi, „Rimi“ dar vertina šią alternatyvą, o „Lidl“ primena, kad produktų kainas nužemina dar iki galiojimo pabaigos.

„Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė teigia, kad prekybos tinklas palaiko šiuos pokyčius, kadangi etiketė „Geriausia iki“ parodo rekomendacinę datą, kuriai pasibaigus produktai yra dažnai išmetami, nors yra tinkami vartoti. Taip pat, pasak jos, net jei pirkėjai nenorės pirkti tokių produktų, ši normalizacija gali sumažinti namų ūkių išmetamo maisto kiekį.

„Palaikome iniciatyvą produktus pardavinėti po „Geriausia iki“ galiojimo datos. Pirma, tai yra sąlygų suvienodinimas. Šiuo metu tokius produktus aukoti galima, o pardavinėti – ne. Antra, didesnės galimybės įsigyti kokybiškų produktų pigiau ir taip gerokai bei sumaniai sutaupyti. Trečia, mažinamas švaistymas, ypač namų ūkių lygmenyje“, – Eltai komentavo V. Budrienė.

„Net jeigu pirkėjai ir nepirks tokių produktų parduotuvėse, tikėtina, kad vien „legalizavimo“ veiksmas kažkiek pakeis vartotojų įpročius, ir sumažins išmetamų produktų, kurie buvo pirkti likus daug laiko iki galiojimo pabaigos, kiekį namuose“, – pridūrė ji.

„Maximos“ komunikacijos ir korporatyvinių reikalų departamento vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė tikino, kad prekyboje susidarančių atliekų kiekio mažinimas yra vienas iš tinklo prioritetų. Visgi, pasak jos, šiuo metu nėra planų vykdytu produktų, kurių terminas „Geriausia iki“ yra pasibaigęs, pardavimą.

„Maxima“ vykdo veiklą laikydamasis įstatymų ir kitų galiojančių teisės aktų. Taip pat elgsimės ir šiuo atveju, tačiau planų pardavinėti produktų, kurių galiojimo laikas yra pasibaigęs, bet jie dar yra tinkami vartoti, šiuo metu neturime“, – teigė I. Trakimaitė-Šeškuvienė.

Ji paminėjo, kad siekiant sumažinti išmetamo maisto kiekį, „Maxima“ šiuo metu taiko prekių nukainojimo mechanizmą, pagal kurį kainos gali būti sumažintos 30 proc., 50 proc. ar net 70 proc. jeigu artėjama prie galiojimo termino pabaigos. Taip pat, anot jos, pasibaigusio galiojimo, bet tinkamas vartoti, maistas yra atiduodamas labdaroms.

„Besibaigiančio galiojimo prekėms taikome net iki 70 proc. nuolaidas. Likusius maisto produktus, kurių neįsigijo pirkėjai, ir kuriuos vis dar saugu vartoti, atiduodame labdaros organizacijoms. Tuo tarpu prekybai ir žmonėms nebetinkamus vartoti maisto produktus atiduodame ūkininkams, kurie jais šeria gyvulius, paukščius arba atliekas kompostuoja. Dalį produktų atiduodame perdirbimui į biodujas“, – komentavo ji.

Tuo metu „Rimi“ sveikina tokį sprendimą ir vertins galimybę jį įgyvendinti, praneša prekybos tinklo ryšių su visuomene ir korporatyvinės atsakomybės vadovė Eglė Krasauskienė. Ji pridėjo, kad „Rimi“ šiuo metu taip pat vykdo nukainojimą ir aukojimą labdarai.

„Džiaugiamės, kad daugėja įvairių sprendimų, kovojančių su maisto švaistymu. Šiuo metu mūsų prekybos tinklas yra pasirinkęs kitus maisto švaistymo prevencijos būdus – šviečiame visuomenę, nukainojame besibaigiančio galiojimo produktus net iki 70 proc., aukojame maistą „Maisto bankui". Vertinsime ir šią naują alternatyvą“, – Eltai teigė E. Krasauskienė.

Galiausiai, „Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė pamini, kad prekybos tinklas toliau taikys tinkamumo vartoti vidurkių sistemą, kuri užtikrina, kad didžioji dalis prekių yra parduodamos.

„Kiekvienai prekei nustatytas vidinis tinkamumo vartoti laikas ir jam praėjus, nukainojame produktus, standartiškai – 30 proc. Šis laiko tarpas yra ilgas, pavyzdžiui, jei produkto tinkamumo vartoti laikas yra metai, jis nukainojamas likus keliems mėnesiams iki tinkamumo vartoti pabaigos“, – Eltai aiškino L. Skersytė.

„Tokios tvarkos planuojame laikytis ir toliau, taip prisidedant prie maisto švaistymo mažinimo ir suteikiant pirkėjams galimybę įsigyti kokybiškus produktus pigiau“, – pabrėžė ji.

Taip pat ji paminėjo, kad besibaigiančio galiojimo produktus ar produktus su pažeista pakuote, „Lild“ atiduoda „Maisto bankui“. Taip pat dirbama su ūkininkais, kuriems perduodami gyvūnų pašarui tinkami produktai, o likusios atliekos perduodamos gaminti biodujoms.

Prekybos tinklo „Norfa“ direktorius Dainius Dundulis jau anksčiau pranešė, kad jo vadovaujamos parduotuvės pokyčių imtis neketina. Pasak jo, „Norfa“ turi labai nedidelius nurašymus, tad tam nėra poreikio.

ELTA primena, kad lapkričio pabaigoje Seimas priėmė Maisto įstatymo pataisas, kuriomis numatoma, kad maistas, kuris pasibaigus minimaliam tinkamumo vartoti terminui yra saugus ir tinkamas vartoti, gali būti parduotas. Pataisos įsigalios 2024 m. sausio 1 d.

Taip pat bus leidžiama vartotojams įsigyti ir vartoti saugių produktų ilgiau, taip mažinant mažmeninėje prekyboje susidarančių maisto atliekų kiekį.

Nuo naujųjų metų bus didinamas vartotojų sąmoningumas, tai yra, vartotojai bus skatinami vartoti saugų ir kokybišką maistą, paženklintą „Geriausias iki...“, nepaisant to, kad jo tinkamumo vartoti terminas yra pasibaigęs, taip keičiant neigiamas socialines normas šio maisto atžvilgiu ir skatinant domėjimąsi maisto ženklinimo žymų „Geriausias iki...“ ir „Tinka vartoti iki...“ skirtumais.

Skaičiuojama, kad Maisto įstatymo pakeitimo ekonominė nauda gali siekti 147,6 mln. eurų per metus.