Šeimos kortelė: ministerijos idėja rūpi tik pačiai ministerijai

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inicijuota Šeimos kortelės programa turėjo palengvinti daugiavaikių ir negalią turinčius vaikus auginančių šeimų gyvenimą, skatinti bendrystę. Tačiau aiškėja, kad nemaža dalis šeimų tiesiog nesinaudoja kortele, nes nėra, kur ja pasinaudoti. Ir pačios Šiaulių regiono savivaldybės nėra suinteresuotos dalyvauti programoje, nors ministerija skatina įsitraukti.

Graži idėja

Nuo 2019 metų rugsėjo gausios ir negalią turinčius vaikus, nepaisant jų amžiaus, prižiūrinčios šeimos gali pasinaudoti Šeimos kortele, kuri užtikrina nuolaidas partnerių suteikiamoms prekėms bei paslaugoms.

Šeimos kortelė užtikrina specialias privilegijas: lengvatas ar nuolaidas paslaugoms, prekėms bei renginiams ir kitas naudas, bet neatstoja banko kortelės.

Šeimos kortelės turėtojai įgyja galimybę naudotis vienkartinėmis ar daugkartinėmis kortelės partnerių privilegijomis tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuje, rašoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tinklalapyje.

Realybė apgailėtina

Realybėje situacija kiek kitokia – nemaža dalis šeimų tiesiog nesinaudoja kortele, nes... jos iš esmės nėra kur panaudoti. Pasižvalgius po Šiaulių regioną, kur šią kortelę galima panaudoti, situacija savivaldybėse apgailėtina.

Gyventojai gali gauti 10 proc. nuolaidą laisvalaikio aprangos, elektroninės technikos remonto, kraujo tyrimų, natūralių produktų, drabužių taisyklos ir valymo prekėms ir paslaugoms, muziejuose, degalinėse ir didžiuosiuose prekybos centruose.

Kai kuriose regiono savivaldybėse tokių vietų – vos viena kita, ir tos pačios – tinklinės, didžiosios prekybos ir paslaugų įmonės. Smulkiojo, vietinio verslo beveik nė kvapo.

Rezultatai nuvilia

Portalas „Etaplius“ pasidomėjo, kiek pačios savivaldybės yra suinteresuotos pritraukti vietos verslą dalyvauti šioje programoje, išplėsti paslaugų tinklą čia gyvenančioms šeimoms.

Rezultatai nuvilia. Pačios savivaldybės nėra suinteresuotos įsitraukti į programą, skatinti vietos verslą ir susidaro įspūdis, kad Šeimos kortelės programa rūpi tik pačiai ministerijai.

Šiaulių rajono savivaldybės mero patarėja Rita Žadeikytė teigė, kad apie „Šeimos kortelę“ savivaldybės specialistai nieko nežino.

„Jos neadministruojame, gyventojai patys tiesiogiai pildosi ministerijos pateiktas prašymų anketas“, – atsakė mero patarėja.

Panašų, trumpą atsakymą po kelių dienų nuo klausimų pateikimo atsiuntė ir Šiaulių miesto savivaldybės atstovas Vitalis Lebedis.

„Savivaldybė neturi sąsajų su Šeimos kortelės programa“.

Situacijos neanalizavo

Kitos savivaldybės pateikė išsamesnius atsakymus.

Radviliškio rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos, informacinių technologijų ir komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Eligija Zoltnerienė atsiuntė Socialinės paramos skyriaus pateiktus atsakymus.

Atsakymuose nurodoma, kad šią kortelę administruoja Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Todėl kiek rajono šeimų šia kortele naudojasi, Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius neturi.

Pasiteiravus, ar pati savivaldybė deda pastangas ir stengiasi pritraukti vietos verslą prisijungti prie programos, E. Zoltnerienė teigė, kad sklaida vietos verslininkams ir įmonėms vyksta, bet jie patys sprendžia ar dalyvauti programoje, ar ne.

Taip pat teiravomės, kaip savivaldybės vertina šią programą. Radviliškio rajono savivaldybės atstovų nuomone, programa tikriausiai naudinga.

„Bet situacijos Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius neanalizavo“, – atsakė E. Zoltnerienė.

Pasirinkimo mažai

Pakruojo rajono savivaldybės administracija taip pat neturi duomenų, kiek čia gyvenančių šeimų turi šią kortelę. Žmonės teiraujasi, Socialinės rūpybos skyrius suteikia informaciją, bet tuo viskas ir apsiriboja. Savivaldybės atstovų teigimu, pasirinkimo rajone mažai.

„Vis dėlto, mūsų rajonas yra nedidelis, rajone galioja, palyginti, mažai privilegijų, kurias suteikia kortelė (tinklinis prekybos centras, kelios vaistinės).

Daugiau nuolaidos galioja tik išvykus į artimiausią didesnį miestą, pvz., Šiaulius ar Panevėžį.

Greičiausiai didesnį kortelės populiarumą lemtų didesnės ir arčiau žmonių esančios nuolaidos. Kol kas kortelė aktualesnė didmiesčių gyventojams“, – teigė Pakruojo rajono mero padėjėja Simona Lipskytė.

Diskusijos su vietos verslininkai savivaldybė neveda, tačiau Pakruojo rajono savivaldybės atstovų nuomone, galbūt reikėtų.

„Žinoma, reikėtų siūlyti verslininkams diskutuoti šiuo klausimu. Galbūt jie, susipažinę iš arčiau su Šeimos kortele, galėtų prisidėti prie iniciatyvos. Be diskusijų tikrai negalima pasakyti bendrų tendencijų“, – teigė mero patarėja.

„Šeimos kortelę galima vertinti kaip vieną iš bendro priemonių plano dalių, kurį iniciavo ministerija. Kaip ir viską, taip ir šį projektą galima tobulinti, plėsti kortelės naudas, daugiau ją populiarinti.

Visos priemonės, kurios prisideda prie socialinės atskirties mažinimo, yra reikalingos“, – teigė S. Lipskytė.

Verslo nesudomino

Joniškio rajono savivaldybės administracijos Kanceliarijos skyriaus visuomenės informavimo specialistas Vilius Dambrauskas teigė, kad čia išduotos 156 kortelės – 118 daugiavaikių šeimų ir 38 neįgalius asmenis prižiūrinčioms šeimoms.

„Kiek aktyviai šeimos naudojasi kortelės teikiamomis naudomis duomenų neturime. Apklausa, kuri atskleistų gilesnius šios kortelės trūkumus, šeimų išsakomas pastabas, organizuota nebuvo“, – teigė specialistas.

Vietos taryba dėjo pastangas, kad vietos verslas prisijungtų prie programos, tačiau V. Dambrausko teigimu, didelio susidomėjimo iš vietos verslininkų nesulaukta.

Savivaldybės lėšomis papildomai yra teikiami: kūdikio krepšelis naujagimiui, mokinio krepšys pirmokui, vaikams skiriamas nemokamas maitinimas mokyklose.

Vis dėlto specialistas pripažino, kad kortelės nauda būtų efektyvesnė, jeigu prie programos prisijungtų daugiau įmonių ir verslų.

„Jos nauda galėtų būti efektyvesnė, jeigu programoje dalyvautų daugiau verslo sričių atstovų, nuolaidos produkcijai, paslaugoms būtų darančios reikšmingą įtaką siekiant sutaupyti.

Socialiai remtinos daugiavaikės šeimos gauna visas joms priklausančias išmokas, kompensacijas ir lengvatas“, – teigė V. Dambrauskas.

Pasirinkimo – mažai

Akmenės rajono mero patarėja Inga Vismantienė teigė, kad Akmenės rajono socialinės paramos skyriaus duomenimis, čia išduotos 83 kortelės. Tačiau kokios tai šeimos ir kas naudojasi kortele, savivaldybė duomenų neturi.

„Dėl kortelės išdavimo šeimų atstovai pildo prašymą ir tiesiogiai kreipiasi į ministeriją, kuri patenkina prašymus bei išduoda korteles.

Matome, kad prie teikiamų nuolaidų yra prisijungusios tik 2 rajono įmonės – tai kompiuterių servisas ir viena rūbų parduotuvė, likusios parduotuvės ir vaistinės tinklinės“, – teigė mero patarėja.

Kelmės rajono savivaldybė atsakymų nepateikė.

Skatina bendrystę

Portalas „Etaplius“ programos iniciatorės, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiteiravo, ar ši programa pasiteisino ir kas ministerijos nuomone galėtų būti tobulinama.

Komunikacijos skyrius atsiuntė išsamius atsakymus. Jų teigimu, programa skatina bendrystę, partnerystę, suteikia pagalbą daugiavaikėms šeimoms ir / ar neįgalius vaikus prižiūrintiems asmenims.

„Patirtis liudija, kad Šeimos kortelės programa jau užsitarnavo šeimų ir partnerių pasitikėjimą ir neabejotinai kuria ilgalaikę naudą visuomenei. Startavusi vos su keliolika nacionalinių partnerių, Šeimos kortelė užaugo iki beveik trijų šimtų partnerių tinklo ir nuolatos plečiasi. Ji tapo ir tarptautine“, – teigė ministerijos atstovai.

Kelia savivertę

Ministerijos skaičiavimu, kortele naudotis galėtų apie 40 tūkst. šalies šeimų. Prašymų pateikta beveik 30 tūkst. Patenkinta daugiau kaip 25 tūkst. gausių arba negalią turintį vaiką prižiūrinčių šeimų prašymai.

Šiaulių mieste kortelę turi 66,1 proc., Kauno mieste – 75,45 proc., Klaipėdos mieste – 75,9 proc., Vilniaus mieste – 83,47 proc.; Šiaulių rajone – 45,29 proc., Kauno rajone – 65,09 proc., Klaipėdos rajone – 64,6 proc., Vilniaus rajone – 64,8 proc. kortelę galinčių gauti šeimų.

„Deja, bet vis dar gaji nuomonė, kad gausios ar vaiką su negalia auginančios šeimos visos yra nepasiturinčios ar susiduriančios su socialinėmis rizikomis.

Didžiosios dalies šių šeimų problemas gali spręsti ne tik piniginė parama ar maisto talonai.

Šeimos kortelė nėra priskiriama prie skurdo įveikimo pagalbos priemonių, o orientuota sudaryti daugiau galimybių tenkinti pačius įvairiausius šeimų poreikius“, – pabrėžė ministerijos atstovai.

„Programa kuriama vadovaujantis nuostata, kad daugiau ir įvairesnių galimybių, potencialas laisvai rinktis pagal šeimos poreikius bei privilegijų, o ne paramos pagrindu įgyvendinamos priemonės formuoja pozityvų, oriu gyvenimu grįstą požiūrį į šeimas bei kelia jų pačių savivertę“, – teigė ministerija.

Skatina savivaldybes prisidėti

Pasienio regionams ypač aktualus yra 2021 m. pasirašytas pirmas Europos sąjungoje trijų Baltijos šalių Šeimos kortelių tarptautinis susitarimas. Ministerijos teigimu, nuo pat pradžių savivaldybės skatinamos prisidėti prie programos įgyvendinimo.

„Yra savivaldybių, kurių šeimos labai aktyviai teikia prašymus gauti Šeimos kortelę. Toks aktyvumas tiesiogiai priklauso nuo savivaldybės iniciatyvos.

Šeimoms būtų naudinga, jeigu visos savivaldybės imtųsi inciatyvos kartu su papildomų išmokų vaikams suteikimu informuoti šias šeimas apie galimybę gauti Šeimos kortelę ir jos teikiamas privilegijas“, – pastebėjo ministerija.

2021 m. Šeimos kortelės programai įgyvendinti panaudota 17 tūkstančių eurų.

Partneriai teikiamas privilegijas finansuoja savo lėšomis. Ministerija teigė, kad kai kurios savivaldybės savo sprendimais taip pat teikia privilegijas šeimoms savo lėšomis.

Portalo „Etaplius“ apklaustos Šiaulių regiono savivaldybės pažymėjo, kad iš savo biudžeto programai lėšų nėra skyrusios.