Seime padaryta pertrauka svarstant Lietuvos pilietybės išsaugojimo įstatymo projektus

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) padarė pertrauką svarstymuose dėl liberalo Andriaus Bagdono ir konservatorės Dalios Asanavičiūtės Lietuvos pilietybės išsaugojimo įstatymo projektų.

Toks sprendimas buvo priimtas trečiadienį vykusiame TTK posėdyje.

Gegužę antrąkart nepavykus referendumui dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo, imtasi pavienių iniciatyvų Seime. Šiuo metu yra numatyta vienuolika išimčių, kada Lietuvos Respublikos pilietis kartu gali būti ir kitos valstybės pilietis. Tad liberalų sąjūdžio frakcijos narys A. Bagdonas ir konservatorė D. Asanavičiūtė įregistravo Pilietybės įstatymo pakeitimų projektus, kurie numato dvyliktąjį atvejį, kai Lietuvos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis.

74 parlamentarų vardu A. Bagdonas siūlo leisti išsaugoti pilietybę tiems, kurie gimdami įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę, o kitos valstybės, priklausančios NATO aljansui, pilietybę, įgijo ne gimdami.

Priėmus Seimo narės D. Asanavičiūtės parengtas įstatymo pataisas, išsaugoti Lietuvos Respublikos pilietybę galėtų išvykę iš šalies po 1990 m. kovo 11 d. ir įgiję NATO valstybės narės ar šios organizacijos partnerės Europos Sąjungos (ES) valstybės narės pilietybę.

Visgi Seimo Teisės departamentas gegužės pabaigoje A. Bagdono ir D. Asanavičiūtės įstatymų projektus pripažino neatitinkančiais Konstitucijai. Trečiadienį TTK posėdyje dalyvavusi konservatorė pati paprašė pertraukos projekto tobulinimui.

„Perskaičiusi Teisės departamento išvadą aš visgi prašyčiau komiteto narių atidėti balsavimą ir leisti pakoreguoti mano siūlymą ir teikti jį vėliau“, – sakė D. Asanavičiūtė.

Vis dėlto, A. Bagdonas ragino komitetą svarstyti jo parengtą projektą, teigdamas, kad jo teikiamo projekto atitiktį ar prieštaravimą Konstitucijai gali įvertinti tik pats KT.

„Šiuo metu yra 11 (Lietuvos pilietybės išsaugojimo – ELTA) išimčių, tad manau, kad 12 išimtis neprieštarauja Konstitucijai, bet tą galėtų įvertinti tik KT, ne Seimo Teisės departamentas. Aš komiteto narius kviečiu leisti pradėti svarstymą. Jei kažkurie parlamentarai nuspręstų kreiptis į KT išaiškinimo, tokia būtų jų valia ir tada jau turėtume KT išaiškinimą, ar NATO aljanso šalies piliečiai gali išsaugoti Lietuvos pilietybę“, – posėdyje teigė A. Bagdonas.

„Atsižvelgiant į didžiulį žmonių palaikymą, dalyvaujant referendumuose ir aiškią valią, drauge su 74 Seimo nariais teikiame Pilietybės įstatymo pataisą, kurioje numatome, kad Lietuvos pilietybę gimimu įgiję asmenys jos neprarastų įgiję NATO aljanso šalies pilietybę. Seimo politinė valia yra labai aiški. Todėl kviečiu komitetu narius suteikti galimybę pateikti įstatymo projektą“, – kalbėjo parlamentaras.

Savo ruožtu posėdyje dalyvavusi Seimo kanceliarijos Teisės departamento teisininkė Ona Buišienė, komentuodama departamento išvadą, pabrėžė, kad dėl A. Bagdono teikiamo įstatymo pakeitimo KT yra pasisakęs dar 2017 metais, prieš pirmąjį referendumą dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo.

„KT šiuo aspektu klausimą nagrinėjo 2017 metais ir pasisakė dėl ES ir NATO narių šalių pilietybės įgijimo prieštaravimo Konstitucijai. (...) Mūsų įsitikinimu, tokia nuostata, kuri siūloma Seimo nario A. Bagdono projekte, prieštarauja Konstitucijai, nes sudaro prielaidas dvigubai pilietybei tapti masiniu reiškiniu, o ne išimtimi, kaip numato Konstitucijos 12 str. 2 dalis“, – teigė O. Buišienė.

ELTA primena, kad gegužės 12 d. vykęs referendumas dėl Konstitucijos pataisos, kuria buvo siekiama išplėsti dvigubos pilietybės galimybę, nebuvo sėkmingas. VRK duomenimis, referendume dalyvavo 1 mln. 413 tūkst. 288 rinkėjai arba 58,96 proc. Konstitucijos pakeitimui dėl pilietybės išsaugojimo pritarė 1 mln. 26 tūkst. 408 rinkėjai (74,13 proc.), tačiau tokio balsų skaičiaus nepakako.

Tam, kad Konstitucijos pataisa būtų priimta, už ją privalo balsuoti ne mažiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių gyventojų.

2019 m. Lietuvoje vykęs referendumas dėl pilietybės išsaugojimo irgi patyrė fiasko.