Seimo teisininkai įvertino siūlymą miškuose statyti vasarnamius: prieštarauja Konstitucijai

Siūlymas leisti miško žemėje statyti nedidelius poilsinius statinius prieštarauja Konstitucijai ir teisinės valstybės principui, nurodo Seimo Teisės departamentas. Jų vertinimu, tokia vasarnamių statyba miško žemėje sukurtų prielaidas stichiškam girių užstatymui.

Tokią išvadą Seimo kanceliarijos Teisės departamentas padarė įvertinęs „Nemuno aušros“ frakcijai atstovaujančių parlamentarų įregistruotas Miškų įstatymo pataisas.

„Laikinųjų poilsinių statinių (vasarnamių) statyba miško žemėje sukurtų prielaidas stichiškam (nekontroliuojamam) miškų užstatymui, nes neaišku kokį kiekį ir kokių statinių būtų galima statyti viename miško žemės sklype, nėra siūloma nustatyti reikalavimų statinių aukščiui ir tūriui; tai apribotų visuomenės prieinamumą prie miško", – savo išvadoje pažymi Teisės departamentas.

Seimo teisininkai taip pat abejoja, ar pasiūlyta iniciatyva atitinka tinkamą, racionalų miško ir jo išteklių naudojimą bei apsaugą, natūralios gamtinės aplinkos išsaugojimą, ar ji nepablogintų laukinės gyvūnijos gerovės sąlygų – Konstitucijos ginamo viešojo intereso.

Teisės departamento nuomone, vasarnamių statyba miško žemėje neprisidėtų prie miško kaip Konstitucijos ginamos vertybės išsaugojimo.

„Siūlomi nustatyti reikalavimai laikinųjų poilsinių statinių (vasarnamių) statybai nėra aiškūs, tikslūs ir suprantami, o tie, kurie yra aiškūs ir suprantami, vertintini kaip nepakankami miškui, kuris yra vienas pagrindinių gamtos turtų, išsaugojimui, nėra paisoma konstitucinio natūralios gamtinės aplinkos apsaugos imperatyvo, todėl projektu siūlomas teisinis reguliavimas prieštarauja Konstitucijos 54 straipsniui ir teisinės valstybės principui“, – sakoma Teisės departamento išvadoje. 

Beje, Konstitucijos 54 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. 

„Visi žemės sklypų, miškų, vandens telkinių savininkai, valdytojai, naudotojai privalo paisyti konstitucinio natūralios gamtinės aplinkos apsaugos imperatyvo, saugoti gamtinę aplinką, nepabloginti jos būklės, nedaryti žalos gamtinei aplinkai“, – sako Seimo teisininkai. 

Įstatymuose nėra apibrėžta sąvoka „laikinasis poilsinis statinys“ 

Anot Seimo teisininkų, sąvoka „laikinasis poilsinis statinys“ ar vasarnamis nėra apibrėžta nei projekte, nei jokiame kitame įstatyme, todėl jos turinys nėra aiškus. 

„Nėra aišku, kaip būtų suprantama projekte vartojama sąvoka „laikinasis poilsinis statinys (vasarnamis)“: ar kaip „laikinasis statinys“, kurio svarbiausi požymiai būtų ne didesnis kaip 24 kvadratiniai metrai bendras plotas ir nustatytas ribotas naudojimo terminas, o kiti statinio techniniai parametrai (pavyzdžiui, statinio aukštis) ar konstrukcijų požymiai nebūtų reglamentuoti; ar minėta sąvoka būtų suprantama kaip „nesudėtingas statinys“ kurio konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato Statybos įstatymas ir kiti normatyviniai statybos techniniai dokumentai“, – pastebi Seimo teisininkai.

„Ar šie statiniai būtų lengvų konstrukcijų, kurias, pasibaigus statinio naudojimo terminui, būtų nesudėtinga nugriauti; ar šie statiniai galėtų turėti rūsį, kurio plotas pagal galiojantį teisinį reguliavimą nėra įskaičiuojamas į statinio bendrą plotą“, – klausimus kelia departamentas. 

Jiems neaišku, ar šių statinių naudojimui būtų tiesiami inžineriniai tinklai (pavyzdžiui, vandentiekio, nuotekų šalinimo, šilumos, elektros perdavimo, elektroninių ryšių tinklai ir pan.) ir įrengiami privažiavimo keliai. 

Teisės departamentas taip pat svarsto, ar vasarnamių statybai, infrastruktūros įrengimui būtų galima iškirsti ir dalį medžių.

Neaišku, kiek ir kokio aukščio vasarnamių būtų leista statyti viename miško sklype 

Įvertinę „Nemuno aušros“ frakcijos narių iniciatyvą, Seimo teisininkai taip pat pastebi, kad projekte nėra siūloma nustatyti, kiek laikinųjų poilsinių statinių gali būti pastatyta viename miško žemės sklype. Nesiūloma, anot jų, nustatyti ir kokio minimalaus dydžio miško sklypuose būtų leidžiama statyti vieną ar daugiau tokių poilsinių statinių, taip pat nėra reikalavimų jų aukščiui ir tūriui.

„Taigi, pagal projekto nuostatas viename miško žemės sklype, manytina, galėtų būti statomas neribotas laikinųjų poilsinių statinių (vasarnamių) skaičius, nenustatant jiems  jokių kitų reikalavimų, išskyrus maksimalų bendrą plotą“, – sako teisininkai. 

Jie pasigedo argumentų, kodėl siūloma leisti statyti vasarnamius būtent IV grupės ūkiniuose miškuose, kuriuose ūkininkavimo tikslas yra laikantis aplinkosaugos reikalavimų formuoti produktyvius medynus, nepertraukiamai tiekti medieną ar greičiau išauginti kuo daugiau medienos.

Be to, teisininkai atkreipia dėmesį, kad saugomose teritorijose taip pat yra IV grupės ūkinių miškų.

Jiems neaišku, kokiais argumentais remiantis miško žemėje siūloma leisti statyti ne didesnius nei 24 kvadratinių metrų, o ne kito bendrojo ploto laikinuosius poilsinius statinius. 

Teisės departamentas taip pat kelia klausimą, kokia savivaldybės institucija turėtų išduoti statybos leidimą, kokia valstybės ar savivaldybės institucija turėtų teisę panaikinti šį leidimą.

Kelia klausimus dėl kontrolės

Vasarnamių miškuose iniciatoriai akcentuoja, kad tokie statiniai negalėtų būti naudojami kaip nuolatinė gyvenamoji vieta. Tačiau, kaip pastebi teisininkai, pagal Statybos įstatymą laikinasis statinys ir teisės į jį Nekilnojamojo turto registre neregistruojami.  

„Iš projekto nuostatų nėra aišku, kaip būtų užtikrinamas šios siūlomos nustatyti sąlygos bei kitų sąlygų laikymosi kontrolės mechanizmas, kokie subjektai tokią kontrolę vykdytų ir iš kokių dokumentų ar registrų būtų galima sužinoti kurioje miško žemės vietoje laikinieji poilsiniai statiniai (vasarnamiai) yra pastatyti“, – pastebima Teisės departamento išvadoje. 

Siūlo atlikti projekto antikorupcinį vertinimą

Prieštaravimą Konstitucijai įžvelgę Seimo teisininkai taip pat mano, kad vasarnamių statybas miškuose numatančios Miškų įstatymo pataisos nėra suderintos su Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, Statybos įstatymų nuostatomis, taip pat neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo nustatytiems teisėkūros aiškumo, sistemiškumo principams. 

Seimo Teisės departamento nuomone, dėl siūlomų įstatymo pataisų reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. Jų nuomone, taip pat turėtų būti atliktas projekto antikorupcinis vertinimas.

Kaip ELTA jau skelbė, šių metų kovo mėnesį „Nemuno aušros“ frakcijos narys Martynas Gedvilas kartu su kitais šios frakcijos nariais įregistravo  Miškų įstatymo pataisas, siūlančias  leisti miško žemėje statyti nedidelius poilsinius vasarnamius.

Priėmus pakeitimus, laikantis tam tikrų sąlygų būtų leidžiama miško žemėje statyti laikinuosius poilsinius vasarnamius, kurių bendrasis plotas neviršija 24 kvadratinių metrų. Jei Seimas pritartų, statant poilsio namelius miško žemėje taip pat nereikėtų keisti žemės paskirties.

Siūloma leisti statyti vasarnamius tik IV grupės – ūkiniuose – miškuose, kai tai „neprieštarauja teritoriniams planavimo dokumentams ir aplinkosauginiams reikalavimams“.

Beje, tokių statinių būtų negalima naudoti kaip nuolatinės gyvenamosios vietos. Įstatymo pataisos draudžia miške pastatytus poilsinius statinius pritaikyti gyvenamajai paskirčiai. Jei statiniai būtų naudojami nesilaikant šio reikalavimo arba nustačius aplinkosauginius pažeidimus, grėstų statybos leidimo panaikinimas. 

Tuo metu į Miškų įstatymą siūloma įrašyti reikalavimą statant vasarnamius „nepažeisti miško ekosistemų vientisumo“, taip pat „būtų draudžiama daryti poveikį natūraliems vandens telkiniams, saugomoms teritorijoms ar gamtos paveldo objektams“.

Vasarnamio statybai miško žemėje būtų reikalingas savivaldybės leidimas, kuris būtų išduodamas miško savininkui pateikus prašymą bei atitinkamus aplinkosauginius vertinimus.

Šiuo metu įstatymas draudžia miško žemėje statyti statinius, išskyrus tam tikras įstatymuose numatytas išimtis.