Seimo rinkimuose balsuojantys vilniečiai: stebėjome debatus, klausėme pažadų, žiūrėsime, ką kalbės po rinkimų

Ankstyvą sekmadienio rytą Seimo rinkimuose balsuojantys vilniečiai sako, kad stebėjo kandidatų pasisakymus, jų dalyvavimą debatų laidose, o kandidatų ir politinių jėgų pasirinkimas buvo gal net ir per didelis, tarpusavio politikų rietenos glumino ir trukdė greičiau išsirinkti norimą kandidatą.

Šiek tiek po 7 valandos Vilniuje, Naujamiesčio rajone esanti ir Simono Konarskio gimnazijoje, įsikūrusi Žemaitės rinkimų apylinkė apytuštė. Netrukus pasirodo keletas žmonių, greit 69 metų sulauksiantis senjoras Vytautas neslepia nusivylimo – negalėjo balsuoti.

„Atvažiavau autobusu iš Dvarčionių, autobusas buvo pusę septynių, man darbas nuo 8 valandos. Bet negaliu balsuoti, nes ne mano rinkimų apylinkė. Valdžia turėtų pagalvoti apie tokius, kaip aš“, – Eltos žurnalistei nusivylimo neslėpė aktyviai visuose rinkimuose dalyvaujantis senjoras. Vyras dirba netoli rinkimų apylinkės esančiame studentų bendrabutyje, dėl darbo negalėjo dalyvauti išankstiniame balsavime.

Vyras sakė, kad jam politikų programos tampa panašios, o už kai kuriuos kandidatus „ranka nekyla balsuoti“, jam ne kartą teko nusivilti politikų pažadais.

„Ne visada lūkesčiai pateisinami buvo, skatina nusivylimą. Kažin, ar tas gyvenimas visiems gerėja, Lietuva sumažėjo, aš pensininkas, bet dar dirbu, iš pensijos nepragyvensi. Būtų gerai JAV variantas – dvi partijos, konkretu“, – sakė Vytautas.

Jis žadėjo, kad jau kituose rinkimuose į Seimą balsuoti bandys namuose, tam jau įgis teisę pagal amžių.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) atkreipia dėmesį, kad antraip nei pavasarį, Seimo rinkimų sekmadienį balsuoti bus galima tik savo rinkimų apygardos rinkimų apylinkėse.

Taip yra dėl to, kad pusė Seimo narių yra renkama vienmandatėse rinkimų apygardose ir kiekvienos iš 71 vienmandatės rinkimų apygardos biuleteniai yra skirtingi, o rinkėjai turi teisę balsuoti tik už tos vienmandatės rinkimų apygardos, kurioje yra deklaravę savo gyvenamąją vietą, kandidatus. 

„Ne visai lengva, turiu pripažinti. Tokie ir kandidatai – vieni kitiems akis drasko, nesuprasi, kas ką žada. Visi žada daug, po to pažadai tokie...Po rinkimų pažadai pamiršti, tie pažadai nerealūs, tai ir apsisprendimas toks. Su partijomis irgi sunkoka, žada gražiai, teisingai“, – Eltos žurnalistei sakė 50-metis Giedrius.

Vyras pripažino kartais stebėdavęs kandidatų debatus, jie padėjo truputį apsispręsti, bet šįkart pasirinkti kandidatą, už kurį nori atiduoti balsą, buvo sunku.  

„Aš visą gyvenimą balsuoju, patinka-nepatinka, aš privalau balsuoti, kaip bebūtų. Atsikėliau anksčiau, reikia, turim judėti į priekį, rūpi valstybės gyvenimas, kai kurių kandidatų pasisakymai gąsdina. Buvo apie ką pamąstyti ir pagalvoti“, – pripažino jis. Giedrius teigė, kad stebės politikų elgesį po rinkimų.

„Absoliučiai lengva (buvo apsispręsti – (ELTA). Aš turiu savo nuostatas, man beveik visada nėra abejonių, už ką balsuoti“, – Eltai sakė 62 metų Regina.

Pasak moters, ji kaskart rinkimuose balsuoja už skirtingas politines jėgas, jos keičiasi pagal politikų darbus.

„Vertinu, be abejo“, – sakė ji. Moteris sakė taip pat stebėjusi debatus, nors jau seniai buvo apsisprendusi, kam atiduos balsą.

Kartu su sutuoktiniu balsuoti ankstyvą rytą atvyko 56 metų Lena.

„Mūsų nuomonės sutapo šįkart. Šiek tiek šįkart sunkiau – kuo daugiau partijų, tada sunkiau išsirinkti, reikia pagalvoti. Aš už tai, kad mažiau būtų partijų, tada konkrečiau ir aiškiau, nebūtų tokios painiavos. Teko stebėti debatus, tada ir nutarėm, už ką balsuoti“, – Eltai sakė ji.

Moteris sakė visą gyvenimą dalyvaujanti rinkimuose, būdavo ir nusivylimų, bet norisi tikėtis geresnių laikų.

„Visko buvo, kartais kandidatai vėliau nepateisindavo vilčių“, – pasakoji ji.

Moteris stebėjosi kandidatų elgesiu ir politinėmis rietenomis.

„Šiemet jie turbūt kaip niekada tarpusavyje nesutaria, taip turbūt dar nebuvo, kažkaip anksčiau nebuvo, vieni kitus suprasdavo. Dabar tarpusavyje nelabai gražiai elgiasi ir sutaria, mano tokia nuomonė“,  – sakė ji, pridurdama, kad dėl politikų rietenų jai buvo sunkiau pasirinkti kandidatą, už kurį nori atiduoti balsą.

ELTA primena, kad sekmadienį Lietuvoje prasidėjo Seimo rinkimai, kuriuose dėl galimybės dirbti parlamente kovoja 14 politinių partijų ir viena koalicija. Rinkimų apylinkės duris atveria 7 valandą ryto ir rinkėjų lauks iki 20 valandos vakaro. 

Visoje šalyje dirbs apie 16 tūkst. komisijų narių, o rinkimų skaidrumą prižiūrės daugiau kaip 3,1 tūkst. rinkimų stebėtojų, praneša VRK.

Skelbiama, kad 70-yje rinkimų apygardų iš viso dirbs apie 1000 rinkimų komisijų narių, o 1895 rinkimų apylinkėse rinkėjus aptarnaus ir pasibaigus balsavimui skaičiuos rinkėjų balsus dar apie 15 tūkst. apylinkių komisijų narių. 

Preliminariais duomenimis, per tris išankstinio balsavimo dienas jau balsavo per 174 tūkst. rinkėjų, skelbia Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). Rinkimų aktyvumas pasiekė 7,4 procento.

Per šiuos parlamento rinkimus bus išrinktas 141 Seimo narys. Į 70 mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje pretenduoja 1721 kandidatas, į 71 vietą vienmandatėse rinkimų apygardose – 699 kandidatai.

Tautos atstovų mandatų siekia Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Liberalų sąjūdis, Laisvės partija, Socialdemokratų partija, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Lietuvos regionų partija, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai), Nacionalinis susivienijimas, Žaliųjų partija, Lietuvos liaudies partija, partija „Laisvė ir teisingumas“, politinė partija „Nemuno Aušra“. Pretendentų į Seimą sąraše yra ir Taikos koalicija, kurią sudaro Darbo partijos, Lietuvos krikščioniškosios demokratijos ir Žemaičių partijų atstovai.