Seimo pirmininkė: Vyriausybės projekte dėl gynybos finansavimo yra daug priemonių, dėl kurių koalicijoje nebuvo sutarta

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen mano, kad diskusiją dėl papildomų gynybos lėšų apsunkina į Finansų ministerijos pateiktą projektą įtrauktos finansavimo priemonės, dėl kurių valdančiojoje koalicijoje tartasi nebuvo. Anot jos, Liberalų sąjūdis yra išdėstęs, kad palaiko pelno mokesčio didinimą 1 proc. bei kai kurių akcizų didinimą.

„Šiame Vyriausybės projekte yra daug priemonių, dėl kurių koalicijoje nebuvo sutarta, tai šiek tiek apsunkina pačią eigą. Galbūt bus ieškoma palaikymo opozicijoje, bet mano nuomone būtų buvę paprasčiau teikti tuos siūlymus, dėl kurių koalicijoje esame aiškiai sutarę“, – trečiadienį „Žinių radijui“ teigė V. Čmilytė-Nielsen.

„Liberalų sąjūdis yra išsakęs savo poziciją koalicijos partneriams. Ir yra priemonės, kurias mes norime svarstyti ir norime matyti, kaip šaltinius. Tai žinoma paties gynybos fondo sukūrimas ir pelno mokesčio minimalus didinimas, kai kurių akcizų didinimas ir suprantama skolinimasis“, – aiškino ji.

Seimo pirmininkės teigimu, parlamento pavasario sesijoje priėmus sprendimus dėl gynybos finansavimo, juos reikės patvirtinti kitoje kadencijoje, tad reiktų ieškoti plataus sutarimo. Jos manymu, susitarti padėtų politinis suvokimas, kad šie sprendimai bus svarbūs ne tik kitai kadencijai, bet ir ilguoju periodu.

„Neteisingai manyta, jog iki pavasario sesijos pabaigos išspręsime gynybos finansavimo didinimo problemą 3 metams į priekį. Kaip bebūtų po Seimo rinkimų, ar išliks ši koalicija ar atsiras nauja, gynybos finansavimas išliks pagrindiniu klausimu ir keičiantis politiniams ciklams reikės sprendimus dar kartą patvirtinti. Tai dabar reikėtų priimti sprendimus, kuriems turime balsus ir ruoštis platesniam politiniam susitarimui“, – aiškino politikė.

„Aš manau, kad raktas į šios problemos sprendimą yra suvokimas, kad lėšų ieškome ne 4 metams, o bent 10. Tai reiškia, kad kompromisas turi būti šiek tiek skausmingas visoms šalims, suvokiant, jog tikslas yra didesnis“, – pridūrė ji.

Be to, anot V. Čmilytės-Nielsen, gynybos finansavimo įsipareigojimai, dėl kurių sutaria visos politinės partijos, galėtų būti įtraukti į nacionalinį susitarimą dėl gynybos.

„Kaimyninėse šalyse, kur gynyba yra pagrindinis politinių batalijų klausimas, nėra išsiverčiama be pagrindinių partijų sutarimo. Mes turime sutarimą, bet turime jį papildyti konkrečiais įsipareigojimais, dėl kurių sutartų esminės politinės partijos“, – sakė V. Čmilytės-Nielsen.

ELTA primena, kad Finansų ministerija siūlo papildomas lėšas gynybai surinkti pratęsiant bankų solidarumo mokestį, didinant pelno mokesčio tarifą 1 proc. punktu, pakeliant akcizus ir įvedant mokestį daliai draudimo sutarčių. Šios priemonės leistų jau 2025 m. į gynybos fondą surinkti 297,8 mln. eurų, o 2026 m. – 421,2 mln. eurų.

Dar metams pratęsus bankų solidarumo mokestį, jis 2025 m. atneštų 60 mln. eurų.

Akcizų didinimas apimtų alkoholį ir tabaką bei 6 centų saugumo dedamąją visam kurui.

Tarp siūlymų – ir Saugumo įnašo koncepcija, t.y. 10 proc. įnašas draudimo sutartims išskyrus gyvybės draudimą.