Seimo pirmininkė: politiniai oponentai „MG Baltic“ bylos sprendimą mėgina panaudoti prieš koaliciją, liberalus ir mane

„Šių metų lapkričio 22 d. Lietuvos Apeliacinio teismo sprendimas šioje („MG Baltic“) byloje sukėlė didelį rezonansą ir suprantama, kad politiniai oponentai mėgina šį sprendimą panaudoti prieš koaliciją, prieš Liberalų sąjūdį ir prieš mane asmeniškai. Tačiau kelia nerimą manipuliavimas teismo sprendimu ir šios bylos aplinkybėmis bei faktais ar teisės normomis nepagrįsti kaltinimai ar epitetai – kaip antai „nusikalstama organizacija“, – atsakydama į Seimo opozicijos iškeltus klausimus iš plenarinių posėdžių salės tribūnos kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

 

Po Apeliacinio teismo verdikto „MG Baltic“ byloje opozicija nutarė į parlamento plenarinių posėdžių salę išsikviesti Seimo pirmininkę. Opozicija kėlė klausimą, koks yra jos požiūris į skaidrumo ir politinės etikos standartus.

 

Mažumos atstovai V. Čmilytei-Nielsen priminė koalicinės sutarties preambulę, kurioje nurodoma, kad valdantieji „moralinius ir etinius kriterijus savo veiklai“ kels tolygiai teisiniams reikalavimams, o politinę kultūrą ir žmonių pasitikėjimą valstybe stiprins asmeniniu pavyzdžiu.

 

„Ar laikote šį teiginį ne tik savo politinių oponentų, bet ir savo pačios elgesio matu?“ – keliamas klausimas V. Čmilytei-Nielsen.

 

Parlamento vadovė patikino, kad koalicijos sutartyje numatyti įsipareigojimai „nėra tušti pažadai“.

 

„Man asmeniškai koalicinėje sutartyje įrašyti žodžiai nėra tušti pažadai. Sau visada kėliau ir keliu aukščiausius skaidrumo standartus – ir kol kas neišgirdau jokių abejonių dėl mano kaip Seimo pirmininkės elgesio atitikimo šiems skaidrumo standartams ar nulinės tolerancijos korupcijai“, – aiškino Seimo pirmininkė.

 

Visgi, vertindama bylos aplinkybes, ji nurodė, kad Apeliacinis teismas skyrė Liberalų sąjūdžiui piniginę baudą, tačiau neapribojo politinės jėgos galimybių dalyvauti teisėkūros procesuose.

 

„Liberalų sąjūdžio dalyvavimas politinėje veikloje nėra apribotas jokiomis teisinėmis priemonėmis. Jis gali būti apribotas tik Lietuvos rinkėju valia – o koks bus jų verdiktas, pamatysime kitąmet“, – dėstė ji.

 

Ji taip pat pastebėjo, kad Apeliacinio teismo sprendimas yra apskųstas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT), kuris šioje byloje priims galutinį verdiktą.

 

„Gerbiu teismo sprendimą, tačiau nesutinku su kai kurių oponentų mėginimais daugiau nei 7 metų senumo istoriją susieti su 2023 m. Liberalų sąjūdžiu ar manimi – partijos pirmininke, tapusia pirmininke, tapusia 2019 m“, – pakartojo ji, pažymėdama, kad liberalai po 2016 m. kilusio skandalo priėmė būtinus sprendimus veiklos skaidrinimui.

 

„Todėl negaliu pritarti raginimams prisiimti atsakomybę už tai, kas neliečia manęs nei kaip asmens, nei kaip 2020 m. į Seimą išrinktos politikės“, – apibendrino ji.

 

 

V. Čmilytei-Nielsen užduotas klausimas ir dėl tolimesnės narystės Liberalų sąjūdžio partijoje.

 

„Ar nemanote, (...), kad toliau norėdama atstovauti Lietuvos Respublikos Seimui privalote susistabdyti savo, kaip Seimo Pirmininkės, narystę nuteistoje Liberalų sąjūdžio partijoje ir aiškiai atsiriboti nuo bet kokių sąsajų su nuteista partija, jos praeitimi bei asmenimis, kurie šiuo metu atlieka įkalinimo bausmę?“ – rašyta opozicijos kreipimesi.

 

Politikė patikino nematanti pagrindo atsiriboti nuo liberalų bendruomenės. Be to, pabrėžė ji, siūlymai pasitraukti iš politinės jėgos yra bandymas primesti kolektyvinę atsakomybę visai politinei jėgai už buvusio partiečio Eligijaus Masiulio nusižengimus.

 

„Nematau pagrindo stabdyti savo narystės Liberalų sąjūdyje, atsisakyti pirmininkės pareigų ar kitaip nutraukti ryšius su liberalų bendruomene“, – opozicijai atsakė ji.

 

„Pasiūlymą atsiriboti nuo dabartinės Liberalų sąjūdžio bendruomenės vertinu ne tik kaip spaudimą asmeniškai sau, o kaip kaltinimą visai Liberalų sąjūdžio bendruomenei“, – aiškino ji.

 

Tuo metu atsakydama į mažumos atstovų klausimą dėl to, ar neketina inicijuoti pasitikėjimo pasitikrinimo procedūros, V. Čmilytė-Nielsen nurodė, kad toks instrumentas nėra numatyta Seimo statute.

 

„Seimo statutas nenumato Seimo pirmininko pasitikėjimo pasitikrinimo procedūros. Vadinasi, inicijuoti tokios procedūros Seimo pirmininkė negali“, – nurodė liberalų vadovė.;

 

 

Seimo salėje V. Čmilytė-Nielsen sulaukė klausimų ir dėl liberalų sprendimo sumokėti gautą baudą iš valstybės dotacijų lėšų. Tokiu sprendimu nusistebėjo „valstiečių“ frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė.

 

„Kaip manote, ar sąžininga, kad skirta dotacija, kad dabar žmonės bus priversti susimokėti? Gal žmonės nesutinka, kad jų pinigais būtų apmokamos partijos nusikalstamos veiklos“, – į Seimo pirmininkę kreipėsi A. Norkienė.

 

V. Čmilytė-Nielsen teigimu, tokios politinių oponentų pastabos rodo, kad opozicija neturi saiko baudžiant teisėsaugos akiratyje atsidūrusią partiją. Tuo labiau, akcentavo ji, dotacijos pinigų pasitelkimas apmokėti baudą nėra nei amoralus, nei nesąžiningas.

 

„Man susidaro įspūdis, kad kolegoms iš opozicijoms vis nepakanka bausmės Liberalų sąjūdžiui. Ši partija nuo 2016 m. gyvena su labai didele reputacine dėme.

 

Didelėmis skaidrinimo, atsinaujinimo pastangomis, naujų žmonių atėjimu. Mes sugrįžome į politinius procesus. Manau, kad ta bauda, kuri yra skirta, yra pakankamai skausminga sankcija“, – sakė politikė.

 

ELTA primena, Apeliaciniam teismui vadinamojoje „MG Baltic“ byloje pripažinus Liberalų sąjūdį bei Darbo partiją kaltomis, opozicijoje prakalbta apie nepasitikėjimą teistomis politinėmis jėgomis.

 

Seimo mažumos atstovai paragino stabdyti parlamento darbą. Pasak „valstiečių“, parlamento darbas negali vykti kol nuteistos partijos neatliks teismo jiems skirtos bausmės ir nesumokės baudų.

 

Taip pat kelti klausimai, ar Seimas gali pasitikėti nuteistos partijos lydere V. Čmilyte-Nielsen kaip parlamento pirmininke, o Darbo partijos pirmininku Andriumi Mazuroniu kaip vicepirmininku.

 

Valdantieji tikina pasitikintys V. Čmilyte-Nielsen ir nurodo, kad darbas su kaltinamojo nuosprendžio sulaukusiais liberalais yra įmanomas.