Seimo pirmininkė ieško kompromiso dėl tiesioginių merų rinkimų išsaugojimo

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikina, kad šiuo metu yra rengiama kompromisinė Konstitucijos 119 straipsnio formuluotė, kurią priėmus pavyktų išsaugoti tiesioginius merų rinkimus. Pasak parlamento pirmininkės, siūloma įtvirtinti tiesioginius merų rinkimus, tačiau Pagrindiniame šalies įstatyme nenustatyti, koks yra mero ir tarybos galių santykis. Tokia formuluotė, pasak V. Čmilytės-Nielsen, būtų mažiausia įmanoma blogybė, siekiant surinkti 94 balsus, reikalingus Konstitucijos pakeitimui. Tačiau toks siūlymas iškėlė klausimų dėl savivaldos institucijų stabilumo opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos gretose.

„Trečiadienį turėsime standartinį susitikimą su frakcijų seniūnais. Dabar yra ruošiamas kompromisinis variantas, kuris potencialiai galėtų tikti visiems. Jeigu galima taip pasakyti, mažiausia blogybė – surinkti konstitucinę daugumą“, – Eltai teigė V. Čmilytė-Nielsen, patikslindama, kad siūloma mero galių neapibrėžti Konstitucijoje.

„Kompromisinė formuluotė, kuri neįvardintų mero santykio su taryba, tačiau įteisintų tiesioginius merų rinkimus (...), labai aiški ir lakoniška formuluotė, merai būtų įvardijami kaip tiesiogiai renkama savivaldos institucija, o merų santykį su taryba palikti sureguliuoti įstatymu“, – sakė ji.

Balandžio viduryje Konstituciniam Teismui paskelbus, kad tiesioginių merų rinkimų tvarka prieštarauja Pagrindiniam šalies įstatymui, Seimo nariai suskubo tartis dėl Konstitucijos 119 straipsnio keitimo būtinybės, tačiau parlamentarų nuomonės išsiskyrė, siekiant atrasti bendrą formuluotę dėl mero įgaliojimų apibrėžimo.

Seimo pirmininkė ir konservatoriai tuomet siūlė merą laikyti vykdomosios valdžios atstovu savivaldoje. Tuo metu opozicinė Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcija, kurios idėją iš esmės palaikė ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) bei Mišrios grupės atstovai, merą siūlė laikyti savivaldybės tarybos nariu. Būtent siekiant surasti kompromisą tarp siūlomų modelių, Seimo pirmininkė pasirinko neįvardinti konkrečios formuluotės.

„Akivaizdu, kad labai skirtingi projektai yra pateikti, iš kurių nė vienas to didžiulio palaikymo, kuris būtinas Seime, tiesiog nesurinks“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Frakcijų požiūris į siūlomą kompromisą taip pat išsiskiria

Tačiau panašu, kad parlamentarams iškilo klausimų ir dėl Seimo pirmininkės siūlomo kompromisinio varianto. LSDP frakcijos seniūnas Algirdas Sysas tikina, kad mero įgaliojimus nustatant įstatymu, o ne Konstitucijoje, kiekvienoje Seimo kadencijoje iš esmės būtų galima kaitalioti savivaldybių institucijų funkcijas.

„Tai yra toks variantas, kad atseit pamaloninam rinkėjus ir tautą, kuri sako, kad nori tiesioginių merų rinkimų, bet išlieka neaiškus stabilumo klausimas. Jeigu mes įrašome į įstatymą, kas yra meras, kokios jo funkcijos, tai Seimo dauguma bet kada gali merą daryti tai administratoriumi, tai politiku. Tai va čia esminis klausimas, ar mes norime stabilios mero institucijos, ar mes norime jį palikti tokį „pakabintą“, kuris priklauso nuo Seimo daugumos“, – teigė A. Sysas.

Tuo metu TS-LKD frakcijos narys Andrius Vyšniauskas didelių stabilumo problemų dėl mero įgaliojimų įtvirtinimo tik įstatymu nemato. Parlamentaro teigimu, net ir apibrėžus mero funkcijas Konstitucijoje, būtų galima priimti pakeitimų, kuriais būtų tikslinamos savivaldybių institucijų funkcijos.

„Bet kuriuo atveju, merų įgaliojimus būtų galima keisti, net ir priėmus mūsų pagrindinį siūlymą, gal ne tiek daug, kiek apibrėžiant tokiu laisvuoju būdu, bet vis vien būtų galima keisti. Praktiškai kiekvieną mėnesį Seimas priima Vietos savivaldos įstatymo pakeitimus, kuriais tiek savivaldybės funkcijos, tarybų ir merų galios yra koreguojamos“, – tikino konservatorius, pažymėdamas, kad Seimo pirmininkės siūlymas yra tik vienas iš kelių priimti TS-LKD siūlomą variantą.

„Mūsų matymas, kad meras turi būti vykdomosios valdžios vadovas, jis išlieka ir nesikeis, bet mes suprantame, kad kelių, kuriais galima šį dalyką pasiekti, gali būti įvairių. Mes dėl pačios formos nesame užsispyrę, mums svarbu pasiekti rezultatą“ , – sakė A. Vyšniauskas, kartu pažymėdamas, kad socialdemokratų siūlomo modelio įtvirtinimo Konstitucijoje konservatoriai paprasčiausiai nepalaikytų.

„Jeigu kalbame apie socialdemokratų siūlomą variantą, kad būtų Konstitucijoje įdėta, jog meras yra tarybos pirmininkas, tai tokiam pasiūlymui pas mus nebūtų jokio pritarimo“, – sakė jis.

A. Sysas ragina konservatorius įsiklausyti merų nuomonės

Tačiau A. Sysas mano, kad, parlamentinėms jėgoms nepavykus susitarti dėl Konstitucijos keitimo, būtų įmanomas dar vienas kelias – referendumas. Visgi socialdemokratas pirmiausiai ragina valdančiuosius išgirsti merų, kurie palaiko dabartinio savivaldos modelio veikimą, pageidavimus.

„Labai norėtųsi, kad tiek liberalai, tiek konservatoriai išgirstų savo pačių merų balsus. Savivaldos atstovų, kurie atėjo į Seimą. Nes jeigu kelios frakcijos turbūt vienbalsiai pritarė variantui, kad meras yra savivaldybės vadovas, tarybos narys ir pirmininkas, o jie kažkodėl užsispyrusiai nori padaryti administratoriumi. Matyt, jie turi kažkokių kitų slaptų kėslų, kitaip aš negaliu paaiškinti“, – pažymėjo socialdemokratas, kartu tvirtindamas, kad tarp TS-LKD frakcijos narių neva yra nepalaikančių frakcijos oficialiai siūlomos pozicijos.

„Pats profesorius Kęstutis Masiulis, kuris yra valdymo specialistas, vienoje diskusijoje prisipažino, kad pas juos frakcijoje viduje yra įvairios nuomonės. Čia, manau, daugiau Vyšniausko pozicija, kuris paruošė ją ir Seimo pirmininkei“, – teigė A. Sysas.

Visgi A. Vyšniauskas tvirtina, kad konservatorių frakcija šiuo klausimu yra vieninga, o jų siūlomą modelį, kad meras būtų tik vykdomosios valdžios vadovas savivaldoje, palaiko ir patirties savivaldoje turintys politikai, tarp jų ir buvęs Kauno miesto vadovas Andrius Kupčinskas.

„Būtent buvę merai pirmiausiai ir kelia šitą klausimą – nuo Andriaus Kupčinsko, Jono Gudausko iki kitų buvusių merų. Visi supranta tą problematiką. Mes frakcijoje turėjome diskusiją, nebuvo išreikšta absoliučiai jokių kitų nuomonių, partijos prezidiume atitinkamai priimtas vienbalsis sprendimas. Na, taip, tarp merų gal ir yra šiokio tokio nuomonių išsiskyrimo, bet diskutuojant mes ir su merais randame bendrą poziciją“, – tikino A. Vyšniauskas.

Seimo pirmininkė: nesusitarus būsime priversti grįžti prie seniau veikusios merų rinkimo tvarkos

Visgi Seimo pirmininkė mano, kad jos siūlomas variantas yra vienintelis įmanomas kelias įtvirtinti tiesioginius merų rinkimus Pagrindiniame šalies įstatyme, priešingu atveju, tiesiog tektų grįžti prie seniau galiojusios tvarkos.

„Mes šiandien turime tik du kelius: arba randame labai kompromisinę formuluotę Konstitucijos pakeitimui, arba būsime priversti grįžti į tvarką, kuri galiojo iki tiesioginių merų rinkimų, kas atrodo prieštarautų tiek visuomenės valiai, tiek prieštarauja tam, ką viešai deklaruoja visos partijos“, – įsitikinusi Seimo pirmininkė.

ELTA primena, kad balandžio 19 d. Konstitucinis Teismas paskelbė, jog tiesioginių merų rinkimų tvarka prieštarauja Konstitucijos 119 straipsniui. Dėl šio klausimo į KT kreipėsi 46 praėjusios kadencijos parlamentarai, daugiausia – konservatoriai, taip pat kreipimąsi pasirašė keli liberalai, „darbiečiai“, buvę „tvarkiečiai“. Šis nutarimas įsigalios 2023 m. gegužės 3 d., o tai reiškia, kad šiuo metu pareigas einantys merai galės vykdyti savo įgaliojimus iki kadencijos pabaigos.

Reaguodama į KT sprendimą, Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen inicijavo Seimo frakcijų seniūnų susitikimą, kuriame parlamentarams pavyko rasti sutarimą dėl Konstitucijos 119 straipsnio keitimo, siekiant išsaugoti tiesioginių merų rinkimų tvarką. Seimo pirmininkė tuomet teigė, kad atitinkamos pataisos pateikimo ji tikisi jau šioje pavasario sesijoje ir optimistiškai įvertino galimybę surinkti 94 būtinus palaikymo balsus.

Tačiau jau antrajame frakcijų seniūnų susitikime, kuriame buvo toliau aptarinėjamas tiesioginių merų rinkimų tvarkos reglamentavimas, išsiskyrė parlamentarų nuomonės, siekiant apibrėžti tiesiogiai renkamo mero įgaliojimus. Seimo pirmininkė ir konservatoriai siūlo merą laikyti vykdomosios valdžios atstovu savivaldoje, tuo metu Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcija, kurios siūlymą iš esmės palaiko valdančioji Laisvės frakcija, Mišri Seimo narių grupė bei opoziciniai „valstiečiai“, siūlo merą laikyti tarybos vadovu, iš esmės paliekant galioti dabar veikiantį modelį.

ELTA