Seimo pirmininkas: per mažas žvalgybos institucijų finansavimas neigiamai paveiks ir kariuomenę

Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis tvirtina, kad Valstybės saugumo tarnybos (VSD) ir kitų žvalgybos institucijų finansavimas Lietuvos 2025 m. valstybės biudžeto projekte turi būti didinamas. Anot jo, žvalgybos institucijos yra svarbios Lietuvos saugumui ir gynybai, o per mažas jų finansavimas susilpnintų ir kariuomenės pajėgumus.

„Taip (reikia didinti VSD finansavimą – ELTA), todėl kaip Seimo narys esu užregistravęs pataisas dėl jos biudžeto didinimo. (...) Mūsų situacijoje yra reali grėsmė. O vienas iš grėsmių valdymo įrankių yra stipri žvalgyba tiek viduje, tiek išorėje. Ir jeigu padarysime pauzę, ypatingai technologinę, neturėsime ausų, ten kur norime turėti“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams teigė S. Skvernelis

„Galime turėti labai stiprią kariuomenę, bet jai turėsime silpną žvalgybą, tai iššūkis bus didelis“, – pabrėžė jis.

Tačiau politikas neatsakė iš kokių sričių būtų galima perskirstyti lėšas didesniam žvalgybos institucijų finansavimui.

Seimo pirmininkas pritarė naujojo premjero Gintauto Palucko vertinimui, kad pateiktame biudžeto projekte nepalikta manevro laisvės. Taip pat, anot jo, kyla iššūkis dar šiais metais priimti būtinus pakeitimus.

„Taip, G. Paluckas visiškai teisus. 3 proc. viešojo sektoriaus deficitas reiškia, kad galimybės išsemtos pilnai. Niekada taip nebūdavo. Buvo 2,8 proc. ar 2,9 proc.“  – sakė jis.

„Dabar perduota Vyriausybei formuoti, kai ji turės tik 10-14 dienų tai padaryti. Ir čia bus iššūkis naujai Vyriausybei, premjerui ir Seimo nariams padaryti tai, kas būtina. O po to bus galima jau 2025 m. pagal Vyriausybės programą biudžetą pakoreguoti“, – vertino jis.

ELTA primena, kad finansų ministrė Gintarė Skaistė spalio viduryje vykusiame Seimo plenariniame posėdyje pateikė 2025-2027 m. valstybės biudžeto projektą.

Vyriausybės pateiktame kitų metų biudžeto projekte numatyta, kad biudžeto pajamos sieks 17,98 mlrd. eurų, išlaidos – 23,02 mlrd. eurų. Lyginant su šiais metais, numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1 mlrd. eurų (5,9 proc.), išlaidos – virš 2,4 mlrd. eurų (11,7 proc.).

Valdžios sektoriaus skola 2025 m. sudarys 43,2 proc. (neįvertinus ES balanso ir kaupimo poveikio – 42,3 proc.), deficitas – 3 proc.

Galiojant Mastrichto kriterijams, Europos Sąjungos šalys, tame tarpe ir Lietuva, toliau turės išlaikyti mažesnį nei 3 proc. nuo BVP biudžeto deficitą bei neturėti didesnės nei 60 proc. BVP dydžio skolos.