Seimo pirmininkas: išlaidas gynybai didinsime atsižvelgę į kariuomenės poreikius

Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis pabrėžia, kad nėra jokio rašytinio susitarimo, nustatančio, jog ši Vyriausybė skirs 5-6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybos reikmėms. Anot politiko, dabar svarbiausia yra išgirsti kariuomenės poreikius ir rasti priemonių jiems finansuoti.

Apie tai, kad tikslas skirti didesnes gynybos finansavimo sumas nėra įtvirtintas nei Vyriausybės programoje, nei koalicijos susitarime, kiek anksčiau pirmadienį po koalicinės tarybos posėdžio sakė premjeras Gintautas Paluckas.

„Sutarimo ženkliai didinti gynybos išlaidas nėra įtvirtinta jokiame susitarime, bet yra Valstybės gynimo tarybos sprendimas, pasirašytas visų dalyvių, ieškoti lėšų ir pritarti kariuomenės išsakytam poreikiui dėl papildomų lėšų“, – pirmadienį žurnalistams kalbėjo ir S. Skvernelis.

„Šiandien mes kalbėjome, kad yra poreikis tam tikros ginkluotės, kuri kainuoja tarp 12 ir 14 mlrd. eurų, ir tą laikotarpį, kuris buvo numatytas šiek tiek vėliau, bet situacija besikeičianti Ukrainoje verčia mus ankstinti“, – teigė jis.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis priminė, kad Vyriausybė siūlymus dėl krašto gynybos finansavimo pateiks kovo 18 dienos uždarame Seimo posėdyje. 

S. Skvernelis pabrėžė, kad tai bus edukacinio tipo posėdis, kurio metu parlamentarai bus supažindinti su grėsmių vertinimu ir kariuomenės poreikiais.

„Kad Seimo nariams būtų lengviau apsispręsti, kada Vyriausybė pateiks alternatyvas, iš kur finansuojama, tam yra sukviestas uždaras Seimo posėdis kovo 18 dieną, kuri bus pristatytas ir grėsmių vertinimas, ir pateiktas kariuomenės poreikis, ko reikia, kad Lietuvoje nebūtų jokių teorinių grėsmių“, – aiškino Seimo pirmininkas.

„Jokio karo tikrai šiuo metu nėra ir nebus artimiausiu metu, bet mes turime galvoti, kas bus 2029-2030 metais ir pasiruošti taip, kad nebūtų noro testuoti Lietuvą kaip silpnesnę arba silpniausią grandį“, – pridūrė jis.

S. Skvernelis tikisi, kad uždaras Seimo posėdis įtikins abejonančius dėl poreikio didinti išlaidas šalies gynybai, tame tarpe ir koalicijos partnerį Remigijų Žemaitaitį. Vis dėlto parlamento vadovas žada ieškoti paramos opozicijoje, jei sprendimų dėl lėšų gynybai skyrimo „Nemuno aušra“ nepalaikys.

„Jeigu matysime, kad vienas iš koalicijos partnerių sako kitaip, tuomet yra dvi alternatyvos. Arba įtikinti, galbūt ir uždaras Seimo posėdis padės įtikinti, arba ieškoti paramos opozicinėse frakcijose“, – nurodė jis.

ELTA primena, kad sausio mėnesį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba (VGT) sutarė 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai skirti 5-6 proc. nuo BVP kasmet. Šalies vadovo Gitano Nausėdos teigimu, per minėtą ketverių metų laikotarpį turėtų būti išlaikytas 5,5 proc. BVP finansavimo lygis.

Papildomi asignavimai, VGT sprendimu, reikalingi, norint iki 2030 m. Lietuvoje suformuoti kariuomenės diviziją.

Gruodį Vyriausybei padidinus skolinimosi limitą krašto apsaugos reikmėms, šįmet asignavimai gynybai sieks 4 proc. nuo BVP.