Seimo opozicija piktinasi A. Anušausko pozicija dėl Vokietijos brigados: tai –„baisus darbo brokas“

 

Darbo partijos pirmininką Andrių Mazuronį žinia, kad Lietuvoje nebus dislokuota nuolatinė vokiečių karių brigada, nuvylė – pasak politiko, NSGK posėdžių metu parlamentarai nuolat akcentavo, jog NATO sąjungininkų brigada turi veikti Lietuvoje nuolatiniu režimu.

 

„Visą laiką ministerijai buvo keliamas pagrindinis uždavinys – kad brigados dydžio kovinis vienetas čia būtų visą laiką. Apie 10 dienų nebuvo nė kalbos“, – Eltai sakė Seimo vicepirmininkas.

 

„Darbiečių“ lyderis tikino kėlęs klausimus, ar Lietuva galės išsiderėti, o sutarus – priimti vokiečių karius, tačiau krašto apsaugos ministerija, A. Mazuronio teigimu, NSGK narius ramino, „kad viskas tvarkoje“.

 

„Tas pasakymas, kad, aplinkui pradėjus kauptis karinėms pajėgoms, per 10 dienų bus dislokuoti koviniai vienetai – tai yra kaip figos lapelis, kuriuo ministerija bando prisidengti savo neveiklumą ir nedarbą. Reikia vadinti daiktus tikraisiais vardais – tai, kas pasiekta ir apie ką šnekėjo Vokietijos gynybos ministrė, yra visiškai ne tai, apie ką mes visą laiką šnekėjome ir kaip mes formulavome savo pozicijas NSGK“, – kalbėjo A. Mazuronis.

 

„Man atrodo, (ministerijai – ELTA) reikėtų pripažinti visus trūkumus ir, nuleidus galvą, pasakyti visuomenei, kad nebuvo pasiruošę tiems tikslams, kuriuos patys sau kėlėsi“, – pridūrė jis.

 

A. Mazuroniui antrina ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narys Dainius Gaižauskas. Jis pabrėžė, kad brigados dislokavimas Lietuvoje yra gyvybiškai svarbus, o A. Anušauskas, politiko manymu, „nesupranta realios padėties arba neturi laiko, kad skirtų klausimui pakankamai dėmesio“.

 

„Jam reikia dirbti, nes padėtis tiek rimta, kad rimčiau būti negali. O jam pakanka, kad per 10 dienų brigada čia būtų pristatyta. Puikiai matome, kaip vokiečiai dalija pažadus Ukrainai – dabar mes turime lygiai tą patį. Ar mums to pakanka? Mano galva, tai yra tragedija, baisus darbo brokas, kurį dabar atlieka krašto apsaugos ministras“, – A. Anušausko darbu piktinosi politikas.

 

 

Paklaustas, ar krašto apsaugos ministras turėtų pasitikrinti pasitikėjimą Seime, D. Gaižauskas neabejojo, kad dėl tvirtos valdančiųjų ir kai kurių opozicinių frakcijų paramos A. Anušauskas išsaugotų postą. Visgi, politikas pabrėžė, kad ministras privalo aktyviau ir reguliariau dalyvauti NSGK posėdžiuose – pasiaiškinti ne tik dėl Vokietijos brigados situacijos, bet ir kitų gynybos klausimų.

 

„Tai, kad ministras nesiteikia dalyvauti NSGK, o siunčia savo viceministrus, rodo visiškai aplaidų darbą, nesiskaitymą su parlamentu. Mes nežinome, ką jis galvoja, ką daro“, – kalbėjo politikas.

 

„Bus reikalaujama, kad ponas ministras dalyvautų savo asmenyje visuose komitetų posėdžiuose, kuriuose sprendžiami klausimai, susiję su krašto apsauga. Jis privalo atsiskaityti ir atsakyti į klausimus, nes mes nesuprantame, kieno politiką jis įgyvendina, dėl ko jam yra ramu“, – teigė D. Gaižauskas.

 

Daugiau dėmesio skirti savo pareigoms ir dažniau apsilankyti NSGK posėdžiuose A. Anušauską ragina ir „darbiečių“ lyderis.

 

„Būtų labai smagu pamatyti (ministrą – ELTA) nors kada NSGK, nes, tiesą pasakius, apart televizijos, nelabai prisimenu, kaip jau jis ir beatrodo. Ir galbūt reikėtų mažiau viešaisiais ryšiais užsiiminėti, o pradėti realius darbus daryti – turbūt visiems nuo to būtų geriau. Bet man atrodo, kad ministras koncentruojasi savo veiklą į šiek tiek kitas sritis, kurios duoda jam daugiau politinių balų ir dividendų – t. y., kaip gražiai atrodyt prieš kameras, o ne tai, kaip realiai įgyvendinti tuos darbus, kurie Lietuvai šiandien yra būtini“, – svarstė A. Mazuronis.

 

ELTA primena, kad A. Anušausko užimta pozicija dėl Vokietijos sprendimo nustebino ir NSGK pirmininką Lauryną Kasčiūną. Jis pabrėžė, kad Lietuva turi labai aiškiai pasakyti ir siekti, kad Vokietijos brigada šalyje būtų dislokuojama nuolatos. Kodėl krašto apsaugos ministras išsakė šiek tiek kitokią nuomonę, NSGK pirmininkas vertinti nesiėmė.

 

Vokietijos padidinto budrumo brigada Lietuvoje – dvišalis Lietuvos ir Vokietijos susitarimas, sudarytas įgyvendinant NATO sprendimus, priimtus Rusijai pradėjus karą Ukrainoje. Birželį Lietuvoje besilankęs Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pažadėjo stiprinti šalyje dislokuotą tarptautinį NATO batalioną iki brigados dydžio vieneto.