Seimo opozicija apie „šeimos paketą“: kuo privačiame sektoriuje dirbančiųjų šeimos yra kitokios nei valstybiniame?

Ketvirtadienį Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ketina pateikti Seimui Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimo projektą, siūlantį  nustatyti, kad valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose, kuriose dirba ne mažiau kaip 100 valstybės tarnautojų ir darbuotojų, turi būti įrengti vaiko kambariai. Tai tik vienas iš jos inicijuoto šeimoms skirto įstatymų pataisų  paketo.

Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen kartu su Liberalų sąjūdžio frakcija Darbo kodekse siūlo nustatyti sutrumpintą 4 darbo dienų savaitę darbuotojams, kurie anksčiau grįžta į darbą iš vaiko priežiūros atostogų. Toks teisinis reguliavimas būtų taikomas tik valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų darbuotojams.

Išmokų vaikams įstatymo pataisas parengusi  Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen taip pat siūlo įteisinti „šeimos darželius“. Jei Seimas pritartų, prižiūrėti ikimokyklinio amžiaus vaikus galėtų auklėtojai, o tėvų patirtos išlaidos būtų iš dalies valstybės kompensuojamos. Šios išmokos dydis būtų 50 procentų sumokėto auklėtojui atlygio, bet ne daugiau kaip 6 bazinės socialinės išmokos per mėnesį (šiuo metu tai yra 240 eurų).

Siekį gerinti šalies demografiją ir šeimų padėtį deklaruoja ne tik valdantieji,  bet ir opozicija, kurios sudaromose Seimo opozicinėse darbotvarkėse  nestokoja šeimoms skirtų iniciatyvų. Naujienų agentūra ELTA pasiteiravo, kaip opozicinės frakcijos vertina V. Čmilytės-Nielsen inicijuotą „šeimos paketą“.

„Valstiečiai“ iš valdančiųjų labiausiai pasigenda tokių pozityvių iniciatyvų

Seimo Lietuvos valstiečių  ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė sako, kad LVŽS visuomet pasisako už priemones, gerinančias Lietuvos šeimų padėtį ir padeda joms auginti vaikus.

„Iniciatyvos, kurios buvo pasiūlytos - vaikų iki trejų metų tėvams, dirbantiems valstybės įstaigose, siūloma sutrumpinti darbo savaitę, leisti steigti „namų darželius“, didelėse įstaigose įrengti vaikų kambarius – gerina sąlygas šeimoms, leis joms lanksčiau planuoti savo darbą bei vaiko priežiūrą. Manau, tai yra pozityvu. Būtent tokių pasiūlymų iš valdančiųjų šiemet labiausiai pasigedome, jiems nuolat skandinant Seimą temose, kurios skaldo visuomenę“, – sako A. Norkienė.

Jos teigimu, dėl pasiūlymų įgyvendinimo ir reguliavimo detalių frakcija dar nediskutavo. Todėl Seimo „valstiečių“ seniūnė mano, kad frakcijos kolegos dar norės įnešti savo indėlį ir tobulinti valdančiųjų pasiūlymus suteikiant dar daugiau galimybių šeimoms.

Seime yra  kelios šeimoms skirtų iniciatyvų versijos  

Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūno pavaduotojas, buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis pažymi, kad panašių, darbo laiko trumpinimo, iniciatyvų turi ir kitos partijos bei frakcijos Seime.  

Demokratų frakcija, anot jo,  taip pat svarsto galimybę įvesti trumpesnio laiko darbo savaitę, siekiant sutaupytą laiką paskirti darbuotojų mokymuisi ir tobulėjimui. „Tai paskatintų geresnę darbuotojų savijautą, aukštos pridėtinės vertės kūrimą, mokymosi visą gyvenimą vystymąsi bei didesnius darbo užmokesčius ilgesnėje perspektyvoje“, – mano buvęs ministras.  

Jo duomenimis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rudenį ketina pristatyti visą darbo ir šeimos derinimo įstatymų paketą, kuriuo būtų keičiama egzistuojanti vaiko priežiūros sistema.

„Tad tiek ši, tiek kitos Seimo narių iniciatyvos turėtų būti svarstomos bendrame kontekste, išlaikant lygiateisiškumą įstatymo suteikiamomis lengvatomis pasinaudoti visoms šeimoms“, – įsitikinęs L. Kukuraitis.

Socialdemokratų partijos frakcijos narys, Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas Gintautas Paluckas sako, kad praėjusios sesijos metu socialdemokratai pateikė kelis su šeimos politika susijusius pasiūlymus. Tačiau politikas apgailestauja, kad  valdančiųjų, tarp jų ir liberalų, ir netgi kai kurių opozicijos politikų, balsais  kai kurios iniciatyvos buvo atmestos pateikimo stadijoje.

„Tačiau šiandien  matome, kad jie vienokia ar kitokia forma šiek tiek pakeisti yra perregistruoti. Tai aš vertinu dvejopai. Pirma, akivaizdu, kad mūsų pasiūlymų turinys yra aktualus ir įdomus. Tarkime, mamadienių /tėvadienių šiandien  turime 3-4 įstatymų projektų versijas – tiek iš liberalų, tiek iš mūsų, tiek kitų opozicinių partijų. Vadinasi, šis klausimas yra itin aktualus“, – sako G. Paluckas.

Tačiau politinei kultūrai jis turi priekaištų.

„Panašu, kad ta politinė kultūra, kai oponentų siūlymai yra atmetami, po to modifikuojami ir vėl registruojami, gyvavo ir gyvuoja, nors buvo žadėta, kad tokios kultūros nebus ir visuomenei svarbūs dalykai bus svarstomi nepaisant autorystės. Šiuo atveju galiu tik pasakyti, kad  sugaišome daugiau kaip pusę metų, nors galėjome priimti tuos gerus sprendimus, pvz., dėl išmokos padidinimo gimus vaikui, kuri nekeista 14 metų – kaip buvo 1100 litų, taip dabar atitinkamai yra eurais. Lygiai taip pat dėl mamadienio/tėvadienio, kuris, panašu, kažkokia forma daugumą Seime surinks, tiek dėl kitų sprendimų, kurie socialdemokratų yra registruoti, bet atmetami todėl, kad yra teikiami ne valdančiosios koalicijos. Kolegos perregistruoja ir teikia kaip savo“,– pažymi G. Paluckas.

Jo nuomone, tai yra prasta politinė kultūra, bet, žiūrėdami į turinį, socialdemokratai, anot politiko, pamėgins kartu tuos sprendimus priimti, kad jie būtų naudingi visuomenei, Lietuvos žmonėms. „O visą kitą paliekame jų sąžinės reikalui – džiaugiamės, kad socdemai įkvepia tiek opozicijos partnerius, tiek valdančiuosius priimti tuos sprendimus, kurių reikia visuomenei dėl pagalbos šeimai politikos priemonių“,– sako G. Paluckas.

Kuo privačiame sektoriuje dirbančiųjų šeimos yra kitokios nei valstybiniame?

L. Kukuraitis mano, kad pati iniciatyva, kuria siekiama palengvinti darbo ir šeimos įsipareigojimų derinimą yra gera, tačiau išlieka aiškus platesnės diskusijos ir dialogo poreikis, norint, kad tai netaptų dar viena visuomenę priešinančia tema.

„Demografinė situacija Lietuvoje šiuo metu yra tokia, kai reikia imtis visų įmanomų priemonių, kurios paskatintų šeimas auginti vaikus bei padėtų neiškristi iš darbo rinkos, todėl pačią iniciatyvą vertinu tikrai teigiamai. Problema ta, kad šis konkretus pasiūlymas, jau dabar kelia įtampą ir susipriešinimą, nes yra skirtas tik valstybinio sektoriaus darbuotojams. Kol kas nematau jokių diskusijų su darbdaviais ar vizijos, kaip šios galimybės galėtų pasiekti ir privatų sektorių. Tuomet visu intensyvumu iškyla lygių galimybių problema - kuo privačiame sektoriuje dirbančiųjų šeimos yra kitokios nei valstybiniame?“,– svarsto politikas.

Seimo Darbo partijos frakcijos narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė sako, kad frakcija šio klausimo dar nesvarstė, tačiau jis tikrai svarbus. Parlamentarė asmeniškai sako nepritarianti tam, kad įstatymo nuostatos dėl sutrumpinto darbo laiko galiotų tik valstybės ir savivaldybių įstaigose.

„Asmeniškai pritariu pačiam įstatymo projekto tikslui – turime ieškoti būdų, kaip efektyviai padėti tėvams po vaiko priežiūros atostogų grįžti į darbą. Tačiau absoliučiai nepritariu nuostatai, kad tai galiotų tik valstybės ir savivaldybių įstaigose. Kuriame nelygybę statuso pagrindu“,– mano I. Kačinskaitė-Urbonienė.

Jos nuomone, tokius pasiūlymus reikėtų aptarti tiek su viešuoju, tiek su privačiu sektoriumi ir taikyti vienodas sąlygas auginti vaikus ir dirbti visiems Lietuvos Respublikos piliečiams.

Lietuvos regionų frakciją stebina siūlymas darbo savaitę sutrumpinti tik tiems darbuotojams, kurie dirba viešajame sektoriuje. Šios frakcijos seniūnės Ritos Tamašunienės  nuomone,  toks siūlymas gali supriešinti visuomenę, t.y. viešąjį ir privatų sektorių dėl skirtingų tėvų galimybių.

„Atsargiai vertinčiau Seimo pirmininkės iniciatyvą, nustatant sutrumpintą keturių darbo dienų savaitę tėvams, auginantiems vaikus iki 3 metų, kurie anksčiau grįžta į darbą iš vaiko priežiūros atostogų. Lietuvos regionų frakciją stebina siūlymas darbo savaitę sutrumpinti tik tiems darbuotojams, kurie dirba viešajame sektoriuje. Toks siūlymas gali supriešinti visuomenę, t.y. viešąjį ir privatų sektorių dėl skirtingų tėvų galimybių pasinaudoti papildomomis lengvatomis auginant vaikus. Siūlymai stiprinti šeimos politiką, skatinti šeimas susilaukti daugiau vaikų ir sudaryti sąlygas derinti darbą ir šeimą yra sveikintinos, bet šiuo atveju išskiriama ir privilegijuojama viena visuomenės grupė. Juolab stebint dabartinės valdžios užmojus mažinti ligoninių lovų skaičių regionuose, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos norą pertvarkyti mokyklų tinklą, mažinant mokyklų skaičių regionuose, skatinant privačių mokyklų ir darželių kūrimąsi, Seimo pirmininkės siūlomas įstatymo projektas tampa aktualus tik didiesiems Lietuvos miestams“, – mano Lietuvos regionų frakcijos seniūnė R. Tamašunienė.

Siūlo neapleisti jau pasiteisinusių šeimoms skirtų priemonių

Nors Seimo pirmininkė siūlo naują pagalbos tam tikroms šeimoms paketą, tačiau,anot Seimo nario L. Kukuraičio, yra rimtų signalų, kad nebus tęsiamos kai kurios pradėtos ir pasiteisinusios visoms šeimoms skirtos programos.

„Rudens sesijoje turėjome svarstyti pradėtą nemokamo pradinukų maitinimo programą. Šiuo metu mokyklose nemokamus pietus gauna priešmokyklinukai, pirmokai ir antrokai, tad būtų nuoseklu, kad šiemet toks sprendimas bus priimtas ir dėl trečiokų. Tačiau darbotvarkėje šio klausimo nėra“, – apgailestauja buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras L. Kukuraitis.  

Siūlant naujas iniciatyvas politikas labai ragina neapleisti jau pasiteisinusių, tikrai veikiančių, visas šeimas apimančių priemonių.
ELTA