Seimo NSGK nepritarė A. Anušausko ir R. Žemaitaičio iniciatyvoms dėl buvusių KGB bendradarbių išslaptinimo (papildyta)

Seimo NSGK nepritarė A. Anušausko ir R. Žemaitaičio iniciatyvoms dėl buvusių KGB bendradarbių išslaptinimo.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nario Arvydo Anušausko parengtą projektą trečiadienį parėmė 5 komiteto nariai, 5 buvo prieš, tačiau lemiamas buvo NSGK pirmininko Giedrimo Jeglinsko balsas.

Beje, NSGK kol kas atidėjo sprendimą dėl A. Anušausko parengtų Dokumentų ir archyvų įstatymo pakeitimų. Šiame projekte jis siūlo panaikinti ribojimus naudotis Nacionalinio dokumentų fondo ypatingosios dalies dokumentais, kuriuose galimai galėjo būti informacijos apie asmenis prisipažinusius slapta bendradarbiavus su SSRS specialiosiomis tarnybomis. 

NSGK pritarimo nesulaukė ir „Nemuno aušros“ frakcijos seniūno Remigijaus Žemaitaičio inicijuotos įstatymo pataisos dėl buvusių KGB bendradarbių išslaptinimo.  Už jas balsavo 3 komiteto nariai, 7 buvo prieš.

Nepaisant NSGK nepalankaus balsavimo, galutinį sprendimą šiuo klausimu tars Seimas plenarinėje posėdžių salėje. 

Diskutavo apie moralinius ir istorinio teisingumo aspektus

Prieš buvusių KGB bendradarbių išslaptinimą balsavusi konservatorė Ingrida Šimonytė mano, kad priėmus projektus laimėtojais galėtų pasijusti tie, kurie neprisipažino apie bendradarbiavimą.

„Mano supratimu, negali būti tokia moralinė situacija, kada žmonės, kurie nepasirinko prisipažinti, rezultate laimės. Tai aš prieš“, – sakė I. Šimonytė. 

Jos nuomone, priėmus įstatymų pataisas nusiviltų tie, kurie „ieško“ buvusių agentų Seime, Vyriausybėje. 

„Labiausiai nusiviltų tie, kurie tikisi, kad paviešinus duomenis, sužinos, kiek daug agentų yra Seime, Vyriausybėje ir kitose vietose, nes jiems bus labai liūdna sužinoti, kad ten tokių žmonių nėra“, – pastebėjo  I. Šimonytė.

Nepritarti projektams dėl moralinių aspektų ragino ir Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas, socialdemokratas Juozas Olekas. 

Dalis buvusių KGB bendradarbių, anot jo, prisipažino, pasitikėjo valstybe, perdavė svarbią informaciją, tačiau tie, kurie neprisipažino, tie, kurių bylos buvo išvežtos, galėtų džiaugtis, kad nebus paviešinti.

„Mes nekalbame apie tuos, kurie neprisipažino, mes kalbame apie žmones, kurie atėjo į Lietuvos pusę“, – pastebėjo J. Olekas. 

Už buvusių KGB bendradarbių paviešinimą pasisakęs parlamentaras Vytautas Sinica akcentavo istorinio teisingumo klausimą. Pasak jo, tie žmonės arba jau yra mirę, arba yra garbaus amžiaus, neužima svarbių pareigų valstybėje. 

„Šiuo metu, kai yra praėję jau daugiau kaip 35 metai po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, manytina, kad nebėra teisiškai reikšmingo poreikio saugoti paslaptyje šios informacijos. Tuo labiau, kad dauguma asmenų, bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, yra arba jau mirę, arba jau sulaukę pensinio amžiaus.Jų pavardžių žinojimas ar nežinojimas yra susijęs su istoriniu teisingumu“, – mano  V. Sinica. 

Todėl kartu su Seimo nariu Martynu Katelynu jis pasiūlė į įstatymą įrašyti, kad „užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta informacija ir duomenys apie juos nuo 2026 m. sausio 1 dienos tampa vieša ir visuomenei prieinama informacija, kurios prieinamumą užtikrina Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras“. 

Seimo teisininkai siūlo aiškiai reglamentuoti naujų įstatymo nuostatų įgyvendinimą 

Beje, Seimo NSGK nariams padėjo apsispręsti balsuojant ir už uždarų durų pateikta Valstybės saugumo departamento (VSD) informacija. Posėdyje taip pat savo argumentus pateikė Seimo Teisės departamento, Teisingumo ministerijos atstovai.

Galimą riziką dėl prieštaravimo Konstitucijai matantys Seimo teisininkai siūlo labai aiškiai reglamentuoti naujų pasiūlytų įstatymų nuostatų  įgyvendinimą.

„Tokio teisinio reguliavimo nustatymas reikštų valstybės atsitraukimą nuo savo prisiimtų įsipareigojimų, o tai galėtų kelti abejonių dėl atitikties konstituciniams teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principams ir mažinti žmonių pasitikėjimą valstybe ir teise.

Jeigu, nepaisant to, įstatymų leidėjo vertinimu, valstybės prisiimto įsipareigojimo įslaptinti aptariamą informaciją 75 metų terminui reikėtų atsisakyti, kartu derėtų nustatyti aiškų projektu teikiamo įstatymo įgyvendinimo teisinį reguliavimą“, – savo išvadoje pastebi Seimo teisės departamentas. 

Teisingumo ministerijos nuomone, sprendžiant klausimus, susijusius su asmens duomenų tvarkymu, reikėtų gauti išvadą  iš Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos.

Kaip konkrečiai būtų sprendžiamas KGB bendradarbių likimas 

Jeigu parlamentarai pritartų A. Anušausko projektui, savanoriškai prisipažinusiems slapta bendradarbiavus su SSRS specialiosiomis tarnybomis asmenims neliktų šiuo metu įstatyme numatytos 75 metų slaptumo garantijos. 

Buvusių KGB bendradarbių pateiktai informacijai būtų taikomos bendros Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo normos. Tokios informacijos ir duomenų naudojimo tvarką nustatytų valstybės įgaliota institucija – Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir tokias bylas saugantis Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC). 

A. Anušausko parengtos pataisos numato, kad „užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta informacija ir duomenys apie juos yra įslaptinami ir saugomi įstatymų nustatyta tvarka. Pasibaigus įslaptinimo terminui, pateiktos informacijos ir duomenų apie juos naudojimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliotos institucijos.“ 

Jei Seimas pritartų „aušriečių“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio inicijuotoms įstatymo pataisoms, įslaptinti liktų tik tie asmenys, kurie šiuo metu nėra politikai, neužima jokių valstybės tarnautojų, pareigūnų ar kitų postų.

Jo projektas numato, kad „užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta informacija ir duomenys apie juos yra įslaptinami nuo 2026 m. sausio 1 d. ir saugomi įstatymų nustatyta tvarka, išskyrus valstybės politikus, valstybės pareigūnus, valstybės tarnautojus, teisėjus, žvalgybos pareigūnus, profesinės karo tarnybos karius, valstybės ir savivaldybių įmonių, biudžetinių įstaigų ir šių juridinių asmenų struktūrinių padalinių vadovus, jų pavaduotojus, viešųjų įstaigų, kurių bent vienas iš steigėjų, dalininkų yra valstybė ar savivaldybė (savivaldybės), ir jų struktūrinių padalinių vadovus ir jų pavaduotojus, viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus, politinių partijų narius“.

ELTA primena, kad 2015 m. Seimas priėmė įstatymo pataisas, kuriomis įsipareigojo įslaptinti 75 metams ir saugoti užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą buvusių slaptų KGB bendradarbių pateiktą informaciją.

Galiojančiame įstatyme numatyta, kad informacija apie slapta bendradarbiavusius asmenis išslaptinama ir viešai paskelbiama, kai asmuo eina prezidento, Seimo, Europos Parlamento ar savivaldybės tarybos nario-mero, Vyriausybės nario, teisėjo, prokuroro pareigas arba į jas kandidatuoja.