Seimo Neįgaliųjų teisių komisija nepritarė neįgalumo nustatymo pertvarkai

Seimo Neįgaliųjų teisių komisija pirmadienį nepritarė neįgalumo nustatymo sistemos pertvarkai – komisija pasiūlė Seimui projektą grąžinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai tobulinti.

Už Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pakeitimus balsavo trys komisijos nariai, o keturi susilaikė. Projektą dar svarstys Socialinių reikalų ir darbo komitetas, o vėliau – Seimas. 

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Vytautas Bakas pabrėžė, kad tokia situacija gali „diskredituoti ministrės (socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės – BNS) norą daryti pokytį“, todėl pasiūlė ministerijai labiau įsiklausyti į diskusijas Seime. 

„Reikia visai nedaug, kad jis darniai eitų Seime – įtraukti kitas ministerijas ir šiek tiek įgalinti daugiau savivaldą ir nevyriausybines organizacijas“, – teigė V. Bakas. 

Parlamentaras pabrėžė žinąs atvejų, kai vaikams nepripažįstama negalia, jeigu jie turi klausos aparatus ar tėvai patys moka už logopedų paslaugas, nes valstybė nepadeda.

Lietuvos šeimų, auginančių kurčius ir neprigirdinčius vaikus, bendrijos „Pagava“ vadovė Rima Sitavičienė apgailestavo, kad įstatymas skirs mažai dėmesio neprigirdintiesiems. 

„Trūksta paslaugų. Neprigirdintiesiems nieko nenumatyta. Siūlėme konspektavimo paslaugas, subtitravimą įtraukti. Per mažai kompetencijų nevyriausybinėms organizacijoms“, – tvirtino ji. 

Diskutuota ir dėl to, kiek gali trukti neįgalumas.  

Socialinės apsaugos ir darbo viceministrės Justinos Jakštienės teigimu, metams bėgant gali kisti žmogaus funkcijos, todėl nustatytas neįgalumo lygis gali keistis: „Terminuotumas vaikų grupėje nustatomas dažnai“. 

Ji pabrėžė, kad ketinama sekti estų pavyzdžiu ir parengti negalių ir būklių sąrašą, kokiems žmonėms neįgalumo lygis ar sumažėjęs darbingumas būtų nustatomas automatiškai – tik pagal medicininius kriterijus.      

Pagal Seimui rugsėjį pateiktas pataisas būtų vertinama ne tik negalią turinčių žmonių sveikatos būklė, bet ir įsitraukti į darbą ir viešą gyvenimą trukdančios kasdienės gyvenimo kliūtys. 

Negalios vertinimo modelis būtų grindžiamas asmens gebėjimų vertinimu: siekiama medicininių kriterijų įtaką mažinti iki 60 proc., o palaipsniui pereiti prie 50 proc. ir 40 procentų.

Vyriausybė taip pat siūlo pertvarkyti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą bei Neįgaliųjų reikalų departamentą su pavaldžiomis įstaigomis – vietoj jų įsteigti Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą. 

Neįgaliųjų sistemos finansavimas 2023 metais turėtų būti 16,3 mln. eurų didesnis nei šiemet – įvairioms reikmėms numatyta 394 mln. eurų. 

Ministerija tikisi, kad 2025 metais 38 proc., o 2030 metais 42 proc. asmenų su negalia pasinaudotų socialinės įtraukties priemonėmis, skirtomis jų atskirčiai mažinti.

Taip pat norima, kad dirbančių darbingo amžiaus žmonių su negalia dalis 2025 metais sudarytų 39 proc., o 2030 metais – 47 proc., pernai šis rodiklis siekė 29 procentus.

M. Navickienė yra sakiusi, kad negalią turi virš 147 tūkst., arba apie 9 proc. darbingo amžiaus gyventojų.