PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Politika2024 m. Gegužės 7 d. 15:29

Seimo nario priesaiką sulaužęs R. Žemaitaitis: prezidento rinkimuose noriu parodyti, kad Lietuvoje yra Konstitucija

Lietuva

Remigijus Žemaitaitis. ELTA / Julius Kalinskas

Benas BrunalasŠaltinis: ELTA


300312

Po Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo parlamentaro mandato atsisakęs Remigijus Žemaitaitis teigia, kad sugeba save įsivaizduoti sėdinti šalies vadovo poste. Politiko teigimu, jis kone vienintelis tarp visų kandidatų supranta, kokias prerogatyvas bei teises prezidentui laiduoja šalies Konstitucija.

„Prezidentiniai rinkimai yra tikslas parodyti, kad Lietuvoje yra Konstitucija, kad reikia ja vadovautis“, – sako po KT išaiškinimo iš Seimo pasitraukęs politikas.

Dėl savo pasisakymų apie žydus Seimo nario priesaiką sulaužęs partijos „Nemuno aušra“ pirmininkas teigia, kad dėl susiklosčiusios istorijos nė kiek nesigaili.

„Absoliučiai nesigailiu. Ir toliau rašau, dedu video“, – Eltai teigė R. Žemaitaitis, nė kiek nesigindamas ir įžeidžių epitetų, kuriuos skyrė JAV prezidentui Joe Bidenui.

Pasak jo, tai, kad išsakytos neetiškos referencijos teko Lietuvai egzistenciškai svarbios valstybės lyderiui – jokia bėda.

„Aš jį ir vadinu Bidonu. Jis yra absoliutus Bidonas“, – sako R. Žemaitaitis, paaiškindamas, kad tokią jo poziciją nulėmė pastaruoju metu vykdoma JAV politika.

„Aš vertinu Amerikos prezidentą taip, kaip jis vertina mūsų regioną“, – teigė politikas, visgi, pažymėdamas, kad pats JAV laiko strategiškai itin svarbia partnere.

Jei, vis dėlto, taptų prezidentu, aiškina R. Žemaitaitis, Lietuvos užsienio politikoje būtų permainų. Politikas sako, kad gavęs mandatą pasiprašytų vizito į Kiniją, o Taivanienčių atstovybės pavadinimą – pakeistų.

„Aš buvau Taivano delegacijos narys, keturis kartus buvau Taivane ir žinau šį dalyką. Jei nenorite konfliktų, reikia derinti užsienio politiką“, – teigia politikas.

Remigijus Žemaitaitis. ELTA / Julius Kalinskas

– Pone Žemaitaiti, ar vyksiančiuose prezidento rinkimuose dalyvausite Europos Parlamento, ar Seimo rinkimuose?

– Seimo, nes Europos Parlamento rinkimuose nedalyvausiu. Nenoriu apgaudinėti žmonių. Man labai svarbūs yra Seimo rinkimai spalį. Lietuva pirmą kartą per 34 metus turės unikalią situaciją – beveik vienu metu gyventojai rinks Seimą ir vienu metu rinks Europos Parlamentą ir dar prezidentą. Ką tai reiškia? Jei išrenka prezidentą, kuris turi politinę partiją ir politinį užnugarį, tai automatiškai spalio mėnesį jis gali sakyti – palaikykite „Nemuno Aušrą“, palaikykite kitą partiją. Tai reiškia, kad tu ketverius metus gali turėti stiprią valdančiąją daugumą ir dirbti. Ne taip, kaip dabar. Dabar gyvenama kaip šuo su kate.

– Jūs sakote, kad prioritetas yra Seimo rinkimai. Kaip suprantu, didelių ambicijų prezidento rinkimuose nėra. Jūs realiai vertinate situaciją ir apie pergalę ar antrą turą negalvojate.

– Paprastas dalykas. Jei man pavyks padidinti žmonių aktyvumą ir ateiti į rinkimus atsivedant 6-7 procentus. Jei atsitiks taip, kad man pavyks atsivesti tą Žemaitijos dalį, kurioje mano pozicijos stipriausios, gali būti taip, kad aš ir antrajame ture galiu atsirasti.

– Bet kuriuo atveju, prezidento rinkimai jums yra labiau techninis placdarmas tolesnei politinei perspektyvai.

– Tai vienas dalykas, o antras dalykas – prezidentiniai rinkimai yra tikslas parodyti, kad Lietuvoje yra Konstitucija, kad reikia ja vadovautis. Man gėda, kad kandidatai į prezidentus rašo rinkimines programas jos nesilaikydami. Dėl to aš daug kur važiuoju ir aiškinu kokios yra prezidento funkcijos.

– O kad jau prakalbome apie kandidatus – žvelgiant į 8 kandidatų kovą galima surasti atskiras mikrodvikovas. D. Žalimas špilkuoja I. Vėgėlę, prezidentas G. Nausėda, regis, suranda dažniau progų papurtyti Vyriausybę. Vaitkus – prieš visus. Prieš ką yra R. Žemaitaitis, ar turite atskirą kovą šioje rinkiminėje kampanijoje?

– Iš visų dalyvių mano situacija yra lengviausia.

– Kodėl?

– Labai paprastas dalykas. Aš esu jauniausias kandidatas, tačiau aš turiu didžiausią patirtį Seime. Plius, esu vienmandatininkas, o ne sąrašinis rinkėjas.

– Kodėl tai yra svarbu?

– Aš turiu griežtą politinę ideologiją ir per pastaruosius 16 metų mano pozicija tik stiprėjo. Kitas dalykas, man nereikia su jais konkuruoti. Vienas yra bankinės sistemos žmogus, kitas bandė savo meilužę prastumti į Konstitucinio Teismo teisėjas. Mano galva, tai yra amoralu. Vien dėl to, pasižiūrėjus į šį žmogų, politinės kultūros nėra. Ar kažkur girdėjote, kad Žemaitaitis būtų bandęs prastumti kažkur savo žmoną ar giminaičius, ar artimus draugus į kažkokias institucijas – jūs per 16 metų to nerasite.

Remigijus Žemaitaitis. ELTA / Julius Kalinskas

– Yra kitų istorijų apie Žemaitaitį.

– Aš kalbu apie istorijas, kur siekiama asmeninių tikslų.

– Tikrai atsiras istorijų – jūsų namas, pavyzdžiui, pastatytas...

– Mano namas pastatytas... Prokuratūra visus tyrimus nutraukė. Namas pastatytas pagal visus leidimus. STT konstatavo, kad nusikaltimo sudėties čia nėra. Nieko nerasite, kad kažkas būtų ne taip mano asmeniniuose reikaluose. (...) Bet tos mikrokovos. Aš jose nedalyvauju. Man neįdomu.

– Bet argi pats „nekalate“ Vyriausybės ar tos pačios I. Šimonytės siekdamas mobilizuoti rinkėjus?

– Tai nėra I. Šimonytės kalimas. Yra argumentuotai pateikta kritika. Jos darbas yra žemiau plintuso. Aš bandau parodyti, kad turime damą, kuri nelabai orientuojasi, kas vyksta valstybėje. Mes 10 metų turėjome damą Daukanto aikštėje, kuri buvo tvirta, teisingai valdanti ir ji suprato, kokie procesai vyksta. I. Šimonytė nori tapti D. Grybauskaite, bet jai iki D. Grybauskaitės šviesmečiai.

– Grįžkime prie prezidento rinkimų. Ar jūs pats save įsivaizduojate prezidentu, sėdinčiu Daukanto aikštės rūmuose ir darančius dalykus, kurie yra pavesti šiai institucijai?

– Taip. Prezidentas 90 procentų yra atsakingas už visą vidaus politiką. Prezidento pagrindinė funkcija yra užtikrinti, kad vidaus politika funkcionuotų kaip šveicariškas laikrodukas. O aš matau, ir nebijau to kritikuoti. Gitanas Nausėda visiškai nesivadovavo Konstitucijos 84-uoju straipsniu ir vidaus politiką buvo atidavęs vykdančiajai valdžiai. Tai protu nesuvokiama. Prezidentas yra Konstitucijos garantas tarp vykdančiosios ir leidžiamosios, tarp teisminės valdžios ir tautos. Tai aš save pilnai įsivaizduoju. Kaip Algirdas Mykolas Brazauskas, kuris didelį vaidmenį suvaidino vidaus politikoje.

– Iš prezidento dažnai tikimasi telkimo, o ir patys kandidatai nevengia kalbėti apie tai. Ar savyje surastumėte tokios energijos bei gebėjimų aplink save telkti partijas, žmones?

– Tikrai ne su visomis politinėmis jėgomis. Tikrai ne visos politinės jėgos norės telktis. Nėra pasaulyje nė vieno žmogaus, būtybės, tikėjimo, kad jis galėtų sutelkti. Tai blefas.

– Kitaip tariant, sau nekeltumėte tokio užmojo.

– Net nesiruošiu kelti. Aš esu sveiko proto, aš nesu tiek nupušęs, kad sakyčiau, jog sutelksiu. Kaip galiu prie vieno stalo susodinti R. Karbauskį ar kitus politikus.

– Aš klausimą formuluočiau net plačiau. Pats esate matomas kaip skandalingas politikas, vis atsiduriantis rezonansą sukeliančiuose įvykiuose. Kaip toks jūsų įvaizdis koreliuotų su prezidento pozicija? Juk tam tikra prasme čia reikia konvencionalaus politiko.

– Lenkijos prezidentas A. Duda yra prie konvencinių ar ne prie konvencinių politikų? Jis susitiko su Donaldu Trumpu nepaisant Lenkijos pozicijos...

Remigijus Žemaitaitis. ELTA / Julius Kalinskas

– Bet vargu ar A. Duda savo feisbuko paskyroje įžeidžiai rašytų apie kitos valstybės prezidentą.

– Jos nėra įžeidžiančios. Tai yra apibūdinimas.

– Jūs J. Bideną Bidonu vadinote.

– Aš jį ir vadinu Bidonu. Jis yra absoliutus Bidonas. Kaip gali būti kitaip vadinimas Amerikos prezidentas, kuris 8 mėnesius nesugeba sutelkti Kongreso, kad būtų skiriama parama Ukrainai? Tai yra mano pozicija ir aš žinau, kad šis žmogus, Bidonas, kurį aš toliau taip vadinsiu, padarė be galo daug žalos Amerikai ir padarė žalos visam Aljansui. D. Trumpas labai aiškiai pasakė, arba jūs sumokate NATO 2 procentus, arba dinkite iš čia. Ką padarė J. Bidenas? Jis beveik sugriovė NATO. Aš galiu žmogui paspausti ranką, bet galiu ir tiesiai pasakyti: gerbiamasis, arba tu pakelk subinę ir pradėk dirbti, arba baik imituoti darbą.

Bet taip kalbėti apie Lietuvai egzistenciškai svarbios valstybės vadovą gali tik politikas, kuris garantuotai žino, kad niekada su juo nekalbės ir kad niekada netaps svarbesnes ar valstybės vadovo pareigas užimančiu asmeniu.

– Aš galiu vertinti J. Bideną, nes jis yra išrinktas tautos. Pagal pareigas. Kaip ir aš būčiau išrinktas tautos pagal pareigas. Recepas Erdoganas išvadino Benjaminą Netanyahu Hitleriu. Nes kaip ir aš, taip ir Erdoganas galvoja, kad jis ir yra Hitleris. Tai, ką jis daro Palestinoje, yra tiesiog nedovanotina. Bet tai nereiškia, kad žydų tauta tai daro. J. Bideną atskirkime nuo Amerikos ir jo vykdomos politikos.

– Svarbiausia neatskirti ir nesusieti dalykų, kada tai yra patogu. Reikia nuoseklumo. Bet grįžtant prie klausimo. Yra nacionalinio saugumo interesai ir tuos nacionalinio saugumo interesus valstybę atstovaujantys asmenys realizuoja kompleksiškai – tiek valdant liežuvį, tiek strateguojant. Iš tamstos dabar girdisi toks naratyvas – nereikia atsakyti už savo žodžius, nes tai dabar skamba.

– Geras klausimas. Prezidentas Bidonas neseniai pareiškė, kad mes giname Izraelį ir oro gynybos sistemą, bet Ukrainos mes neginsime. Kaip jis taip kalba, kaip Amerikos prezidentas pasako, kad Ukrainoje kitoks karas nei Izraelyje.

– Ką norite pasakyti?

– Jūs bandote man sakyti, kad aš negaliu vadinti jo Bidonu, bet Bidonas man pasako, kad jis negins oro gynybos, kad jei bus karas, jis mums niekuo nepadės. Jis taip pasakė dėl Ukrainos. Ukraina yra mūsų partnerė, jei ji nebus apginta, nuo žemės paviršiaus bus nušluota Lietuva, Lenkija, Latvija. Tai yra esmė...

– Esmė yra detalėse. Ir čia skirtingos situacijos sumetamos...

– Kokios situacijos?

– Yra geopolitinės paradigmos, aspektai...

– Kam mums reikalingas amerikonas, jei jis pasakė, kad negins Ukrainos? Aš vertinu Amerikos prezidentą taip, kaip jis vertina mūsų regioną.

– Nė vieno colio neatiduos – sakė jis neseniai stovėdamas Lietuvoje.

– Per paskutinius keturis mėnesius Rusija į Ukrainos teritoriją įžengė dešimtis kilometrų. Kaip tai nė milimetro neatiduos, bet atidavė.

– Mūsų pokalbyje jūs vėl metate Izraelio aspektą, dėl ko ir Seime reikalų susilaukėte. Kaip suprantu, nelabai gailitės visos tos istorijos.

– Absoliučiai nesigailiu. Ir toliau rašau, dedu video. Ir kad Izraelis yra gyvuliai parašiau, ir kad B. Netanyahu yra gyvulys. Aš turiu video, kai Izraelio krašto apsaugos ministras pasako, kad atjungsime vandenį, elektrą...

– Daug kartų apie tai kalbėjote. Apibendrinkime klausimą ir likime prezidento rinkimų diskurse. Nesvarbu, kad nėra ambicijos, kaip sakote, pakliūti į Prezidentūrą... Bet prezidentinio etiketo, manierų ir pagaliau prerogatyvų kontekste jūsų veiksmai atrodo įtariai, jei visi sako, kad jūsų žingsnis yra blogas, jei visi sako, kad tai neetiška, įžeidu. Jūsų atžvilgiu juk taip ir buvo. Netekote narystės partijoje, ne tik valdantieji, bet ir opozicija pastabų turėjo. Pasisakė net užsienio valstybių atstovai. Susilaukęs kritikos iš tokių įvairių šaltinių žmogus, manau, turėtų susimąstyti: ar tikrai viskas gerai su manimi, ar gerai yra tai, ką aš sakau?

– Jūs esate visiškai teisus. O kodėl jūs sakote visi, kai mano reitingai yra 6 procentai? Kas pasakė visi? Jūs nusprendėte? Petras nusprendė? Kas jūs tokie esate, kad nuspręstumėte? Aš Jums paskaitysiu Konstituciją – Lietuvos valstybę kuria tauta, suverenitetas priklauso tautai. Aukščiausią suverenią galią tauta vykdo per demokratinius rinkimus. Ar yra kur parašyta, kad Benas gali nuspręsti, koks gali būti Žemaitaitis? Tai yra mano pozicija ir jūs neperimkite Konstitucijos antrojo ir trečiojo straipsnių.

– Ne apie tai eina kalba. Juk galima į viešąją erdvę įmesti bet kokius klausimus. Pavyzdžiui, ar reikia grąžinti mirties bausmę. Gali atsirasti žmonių, kurie tokią iniciatyvą palaikys. Bet ar tada politikas turi sekti paskui tokią masę? Apibendrinkime – įsivaizduokite save antrame rinkimų ture, ar net tokią situaciją, kad esate išrenkamas. Jūsų manymu, ar būtų užsienio valstybių reakcija? Ar valstybių vadovai pasveikintų jus?

– Lietuvos Respublika yra nepriklausoma demokratinė Respublika. Niekas negali varžyti ar riboti tautos suvereniteto, savintis visai tautai priklausančių galių... Koks kitos šalies prezidentas gali kištis į kitos valstybės reikalus ir komentuoti rinkimus... Giliai man vienodai, ką pasakys koks Petras ar Antanas. Aš vadovaujuosi Konstituciją.

– Bet prezidento prerogatyvose yra atstovavimo valstybei funkcija. Bendra reputacija nėra svarbi šiam tikslui?

– Tai labai svarbu. Bet pradėkime, žurnalistai, skaityti Konstituciją. 84 str. Lietuvos Respublikos prezidentas sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus, kartu su Vyriausybe vykdo užsienio politiką. Kur parašyta, kad prezidentas gali vienasmeniškai...

– Klausimas buvo apie ką kitą. Bet pakalbėkime apie užsienio politiką. Ar sutiktumėte, kad Lietuvos užsienio ir saugumo politikoje nebeliko diskusijų?

– Taip, jos nebėra.

– Jūs sutiktumėte, kad šioje srityje nieko keisti nebereikia? Aš kalbu apie strategiją. Pavyzdžiui, kalbant apie santykius su Rusija. Dabar, regis, nebeliko tarp veikiančių politikų diskusijų dėl to, ar reikia kalbėtis su Rusija.

– Mano nuomone, tie Rusijos gyventojai, rusų tautybės gyventojai, kurie turi Lietuvos pilietybę ir laikiną leidimą gyventi Lietuvoje, su jais mes pirmiausia turime pradėti kalbėti. Mes turime parodyti, kad nesmerkiame rusų tautos ir kad ji nėra kažkoks blogis iš esmės. Bet tai bandoma padaryti. Ką parodė paskutinės apklausos – kai buvo užduotas klausimas, ar prisidėtumėte prie gynybos, ar sutinkate, kad Rusija yra grėsmė, tai kitų tautybių piliečiai pasakė, kad mes tam nepritariame. Ką tai indikuoja? Tai indikuoja politikams, kad yra nemaža socialinė grupė, su kuria reikėtų šnekėtis. Iki kokio lygio reikėtų šnekėtis – tai yra klausimas. Ar mes turime likti prie rusiškų mokyklų? Aš manau, kad ne. Mes turime pasitvirtinti 10-11 metų planą.

– Atsisakyti rusakalbių mokyklų?

– Dabar jų neatsisakysite. Vaikai, kurie eina į pirmą klasę, jiems rusų pamokų turi būti ne penkios, o trys. Turi būti penkios pamokos lietuvių kalba. Turi būti integracinės pamokos. Turime skirti mokytojų padėjėjus. Bet dabar, kai ateis ir vienuoliktokui pasakys, kad nuo tavęs atimame pamokas...

– Bet iš principo palaikote formuluotą mintį.

– Taip, bet tik ne tokiai, kokia ji buvo pateikta. Aš nepritariau tam, kad lietuviškose mokyklose būtų panaikintos rusų pamokos. Mano vaikas yra penktokas ir aš pasakiau, kad mano vaikas mokysis rusų kalbos. Samdysiu papildomą korepetitorių, kad jis tos kalbos mokytųsi. Nes aš tikiu, kad po 6-7 metų Rusijoje įvyks tektoninis lūžis, kurio mes ir tikimės. Bet rusų tauta pati turi suvokti. Demokratiniai elementai tam tikri įvyks. Žinoma, tam priešinsis Kinija.

Remigijus Žemaitaitis. ELTA / Julius Kalinskas

– Kalbant apie tą tektoninį lūžį – dabar Lietuvoje suvienodėjo Rusijos grėsmės vertinimas. Prieš septynetą metų dar buvo diskusijos bei skirtingi požiūriai centro kairėje ir dešinėje. Dabar, regis, dėl to nebekyla klausimų. Daugiau diskusija vyksta, ar Rusija užpuls Lietuvą, ar nepuls. Kur jūs esate šioje tiesėje?

– Aš karo nematau. Kad provokacija gali būti, tai ji gali būti. Jų gali būti jau rudenį, kada vyks rinkimai Amerikoje. Pavyzdžiui, D. Trumpas laimi rinkimus. Iki sausio mėnesio naujas prezidentas duoda priesaiką. Tad mėnesį V. Putinas turi galimybę bombarduoti Ukrainą ar Baltijos šalis iš visų pusių (...). Bet jei Vokietijos įmonė Radviliškyje planuoja statyti įmonę – kaip vokietis statys ir kiš milijardą į gamyklą... Aš nesu Vanga, nesu Landsbergis, jie galėtų atsakyti...

– Apskritai, matytumėte Lietuvos užsienio politikoje pokyčių poreikį?

– Reikia su Rusijos tauta bendrauti, su Baltarusijos tauta reikia bendrauti. Reikia su jų išeivija palaikyti ryšį.

– O dabar nepalaiko?

– Dabar nepalaiko, dabar priešingai. Dabar smerkiama, engiama, juodinama, žeminama. Kaip galima vykdyti politiką, jei uždarinėji pasienio kontrolės punktus su Baltarusija. Ar tai normalu? Agresija gimdo agresiją. Tas baltarusis, kuris buvo demokratijos gerbėjas ir atvažiuodavo į Lietuvą ir matydavo, kad tai šviesa tunelio gale, tai dabar jam siena uždaroma.

– O santykiai su Kinija?

– Prie manęs jie bus pakankamai draugiški. Aš pats nuvažiuosiu į Kiniją, pasiprašysiu vizito.

– Taivaniečių atstovybės klausimas?

– Atstovybė gali būti.

– Su tuo pačiu pavadinimu?

– Taipėjaus. Aš buvau Taivano delegacijos narys, keturis kartus buvau Taivane ir žinau šį dalyką. Jei nenorite konfliktų, reikia derinti užsienio politiką.

– Santykiai su Izraeliu?

– Su dabartiniu premjeru aš nematau galimybės, aš kojos pas tokį žmogų nekelčiau.

– Palestinos klausimas?

– Palestinos klausimas yra vienas iš diskutuotinų dalykų. Aš čia laikyčiausi strateginių partnerių – Amerikos ir Europos Sąjungos narių (pozicijos – ELTA).

– Pabaigai, keli vidaus politikos aspektai. Esate iš vienmandatės apygardos. Be to, klausantis jūsų kalbos manieros, kritikos valdantiesiems, gali pasirodyti neįprasta, kad jūs pasisakote už civilinę sąjungą.

– Paskaitysiu Konstituciją. Trečias skirsnis. Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Tai reiškia, kad šeimos yra visos. Močiutė su anūku yra šeima, vieniša mama yra šeima, du vyrai ir dvi moterys yra šeima. Bet yra pasakyta, kad santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu. Tai reiškia, kad niekada Lietuvoje, kol nebus pakeista Konstitucija, du vyrai ar dvi moterys niekada negalės sudaryti santuokos. Reikia pakeisti 38 straipsnį. Dabar dėl partnerystės. Partnerystės įstatymas turi būti priimtas ne dėl tos pačios lyties asmenų. Ką padarė A. Armonaitė ir Laisvės partija? Jie užsikabino, kad tai tik tos pačios lyties asmenims.

– Tai reiškia, kad jus Konstitucija įpareigoja remti šią iniciatyvą?

– Mane Konstitucija įpareigojo, kad partnerystė būtų taikoma visoms (šeimoms – ELTA). Neišskiriant. Tai ūkinis sandoris, jis negali turėti tik santuokos elementų. Jei partnerystė turi santuokos elementų – tada tai prieštaraus Konstitucijai.

– Kodėl kiti politikai iš vienmandačių bijo apie tai kalbėti, remti šią iniciatyvą?

– Jie bijo, nes... Nežinau, kiek Tomas Vytautas Raskevičius nekenčia LGBT bendruomenės... Jie sako, kad partnerystės reikia dviem vyrams ir dvejoms moterims. Tada vienmandatininkai sako, kad yra prieš. Bet kai aš rajone paaiškinu žmonėms, kad tai nėra dviejų vyrų, kad tai yra jūsų vaiko, kuris gyvena su mergina ar vaikinu susidėjęs... Jei jie nori eiti į banką ir gauti paskolą, jei vienas iš jų atsigula į ligoninę ir negali gauti informacijos... Va tam ir reikalinga partnerystė.

– Bet įskaitant ir tos pačios lyties poras.

– Visiems.