Seimo nariai reikalauja ministro atsakymų dėl specialiųjų poreikių turinčių moksleivių diskriminacijos

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai – Švietimo ir mokslo komiteto narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Laurynas Kasčiūnas ir Justas Džiugelis kreipėsi į švietimo, mokslo ir sporto ministrą Algirdą Monkevičių, prašydami skubiai imti priemonių dėl specialiųjų poreikių turinčių moksleivių diskriminavimo.

Seimo nariai reaguoja ne tik į gyventojų skundus bei Lygių galimybių kontrolieriaus išvadą dėl diskriminacinių apraiškų švietimo sistemoje, bet ir į atvejus, kai taikomos individualizuotos programos yra nekokybiškos, o šeimos nėra tinkamai informuojamos apie šios programos specifiką. Ministro klausiama, kada ir kokių veiksmų bus imtasi, kad būtų užtikrintas tinkamas besimokančių pagal individualizuotas ar pritaikytas programas tėvų ar globėjų informavimas apie patį ugdymo procesą ir tolimesnių mokymosi galimybių. Taip pat klausiama, ar ministrui žinomi atvejai, kai moksleiviams suteikiamas nekokybiškas ugdymas. Ar yra planuojama mokykloms ir mokytojams teikti reikalingą pagalbą ir išteklius, kad vyktų kokybiškas ugdymo procesas.

„Šeimų, auginančių specialiuosius poreikius turinčių vaikų, išsakomos istorijos kelia nerimą. Akivaizdu, kad labai dažnai nėra patenkinamas lūkestis, kad besimokantys vaikai gautų visą reikiamą pagalbą. Dar daugiau, kai kur ji yra minimali, o tėvai priversti sutikti su nekokybiškomis individualizuotomis programomis, pasitaiko apgaudinėjimo atvejų, kai tėvams nesuteikiama visa reikalinga informacija. Tai yra rimta sisteminė problema. Suprantu ir mokytojų bei mokyklų padėtį, kadangi specialiųjų poreikių vaikai dažnu atveju suteikia nemažai iššūkių mokyklos bendruomenei, todėl ministerijos pareiga – padėti jiems. Reikia investuoti ne tik į betoną, bet ir į konkrečią pagalbą šeimoms ir mokykloms“, – teigia TS-LKD frakcijos Seime seniūno pavaduotoja R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Pastaruoju metu Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba susilaukė daug skundų dėl patirtos diskriminacijos ir išnagrinėjusi juos konstatavo, kad dabar galiojantysšŠvietimo, mokslo ir sporto ministro priimti teisės aktai dėl individualizuoto mokymosi programų yra pažeidžiantys Lygių galimybių įstatymą ir Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją. Dabar galiojantys teisės aktai užkerta galimybes asmenims su negalia siekti aukštesnio išsilavinimo, nes draudžia mokiniams, besimokusiems pagal individualizuotą programą, laikyti pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą.

Seimo nariai pažymi, kad tokios sąlygos sudarymas jokiais būdais nereiškia reikalavimų taikyti kitokius vertinimo kriterijus. Tam tikro ugdymo lygmens baigimas ir tai patvirtinančio dokumento gavimas turi būti paremtas besimokančiųjų gebėjimais. Seimo nariai teiraujasi, kaip greitai ir kokie bus atlikti teisės aktų pakeitimai, tobulinimai, siekiant įgyvendinti specialiųjų poreikių turinčių mokinių nediskriminavimo gauti aukštesnės pakopos išsilavinimą nuostatą.

„Lietuvos įstatymai turi sudaryti vienodas sąlygas siekti išsilavinimo. Negalią turintiems vaikams turi būti skiriamas ypatingas dėmesys, turime išmokti pasirūpinti tais, kuriems pagalbos ypač reikia“, – pabrėžė Seimo narys L. Kasčiūnas

„Ši problema sena kaip pasaulis. Kažkada dėl diskriminuojančios įstatymo nuostatos pats buvau priverstas mokytis namuose. Vėliau, tikėdamasis, kad situacija pasikeitė, atlikau eksperimentą – skambinau septynių mokyklų direktoriams ir klausiau, ar sutiktų pasikalbėti apie specialiųjų poreikių turinčio vaiko mokslus. Buvau šokiruotas, kai nė vienas iš jų nesutiko nė susitikti. Deja, situacija iki šiol nepasikeitusi. Tai itin išryškėjo akistatoje su pandemija“, – teigia parlamentaras J. Džiugelis. Jo manymu, dabar yra itin patogus laikas persilaužimui – kompensuodama COVID-19 sukeltas pasekmes valstybė turėtų skolintus pinigus investuoti į kiekvieno vaiko ateitį, atsižvelgdama į jo gebėjimus ir stipriąsias puses.

ELTA