Seimo nariai ir ministerija nesutaria, ar reikia reguliuoti kormoranų populiaciją

Aplinkos ministerijai siūlant kelerius metus stebėti kormoranų populiacijos dinamiką, o tik vėliau spręsti dėl jos optimalaus dydžio, parlamentarai siūlo imtis griežtesnių priemonių reguliuojant jų skaičių ir daromą žalą žuvų augintojams.

Seimo Kaimo reikalų komitetas siūlo naikinti kormoranus prie žuvų tvenkinių, tuo metu arčiau Baltijos jūros jų populiacija galėtų būti palaikoma. 

Komiteto pirmininkas, demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Kęstutis Mažeika siūlo ministerijai nebereguliuoti kormoranų kolonijų, įsikūrusių arčiau kaip 5 kilometrai nuo žuvų ūkių bei dvejiems metams naikinti jų medžiojimo kvotas. Be to, jis siūlo šaldyti šių paukščių kiaušinius ir taip reguliuoti jų populiaciją.   

„Netgi būtų imamasi kiaušinių šaldymo kuo greičiau, dar šiemet tose vietose, kur kolonijos arčiausiai prie žuvininkystės ūkių“, – teigė K. Mažeika, komitetui šią savaitę svarstant kormoranų populiacijos valdymą.  

„O ten, kur jie minta grundulais ir kita jūros fauna, tegul ta populiacija būna palaikoma“, – pridūrė jis.  

Tuo metu Aplinkos ministerija laikosi kitos nuomonės – kurį laiką stebėti kormoranų populiaciją, o vėliau priimti sprendimus.

„Žiūrint į skaičius (kormoranų – BNS) buvo priimtas sprendimas stebėti kurį laiką populiacijos dinamiką, pasižiūrėti, į kurią pusę viskas vystysis“, – komitete teigė aplinkos viceministras Ramūnas Krugelis.   

Pasak jo, kormoranų populiacija stabilizavosi, paskutiniais metais ji mažėja ir Kuršių Nerijoje, kur dabar peri 200 paukščių porų mažiau.  

K. Mažeika priminė 2013 metų aplinkos ministro įsakymą, pagal kurį iki 2018 metų kormoranų populiaciją buvo numatyta sumažinti iki 2 tūkst. perinčių porų. 

„Kiek žinau, vien Juodkrantėje ta populiacija kur kas didesnė“,– teigė K. Mažeika. 

„Valstietis“ Bronis Ropė pabrėžė, kad kormoranų daromos žalos žuvų verslui svarstymai komitete vyksta jau kelerius metus ir tapo panašūs į seminarus, o ne problemos sprendimą. Jis pasiūlė Aplinkos ministerijai per du mėnesius parengti ir pateikti konkretų planą, kaip ketinama įgyvendinti 2013 metų ministro įsakymą. 

Konservatorius Kazys Starkevičius siūlė apsispręsti, ar visus kormoranus reikia saugoti, ar tik didžiuosius. Pasak jo, iš Europos Komisijos yra gautas atsakymas, kad saugomas kitas porūšis, o ne didieji kormoranai. 

„Kodėl visus paukščius sudedame į vieną būrį? Ar žinome, kiek turime tų tikrai saugomų?“ – klausė jis. 

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algis Klimavičius sako, kad nykstančiais laikomi mažasis ir aristotelio kormoranai: „Tos dvi rūšys Lietuvoje nesutinkamos.“ 

Tuo metu Išlaužo žuvininkystės ūkio atstovas Rimantas Jurgelionis sako, kad kormoranų padaryta žala siekia  1 mln. eurų, įskaitant žalą žuvims iki išlaidų medžiotojams – pernai ūkiai nušovė apie 6 tūkst. kormoranų.    

Nacionalinės akvakultūros ir žuvų produktų gamintojų asociacijos vadovas Rolandas Morkūnas skaičiuoja, kad dabar Lietuvoje peri 8,5 tūkst. kormoranų porų, o su jaunikliais šių paukščių yra apie 18 tūkst.    

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos duomenimis, 2021 metais Lietuvoje perėjo 8,9 tūkst., 2022 – 9,2 tūkst., 2023 – 7,8 tūkst. porų didžiųjų kormoranų, o 2024 metais, pirminiais vertinimais, saugomose teritorijose – 7,6 tūkst. porų.

Ūkių duomenimis, per pastaruosius metus nušautų kormoranų skaičius didėjo: 2021 metais – 3,3 tūkst. paukščių, 2022 – 4,7 tūkst., 2023 – 6,1 tūkst.  

Lietuvoje didieji kormoranai įsikūrę aštuoniose kolonijose, didžiausios jų – Juodkrantėje ir Rusnės salyne.