Seimo liberalai ir verslo atstovai aptarė valdančiųjų siūlomus mokestinius pakeitimus: vis dar trūksta aiškumo

Paaiškėjus pirminiam mokestinių pakeitimų paketui, kurį Finansų ministerija pristatė koalicijai, apskritojo stalo diskusijoje Seimo liberalai susitiko su verslais. Šios diskusijos metu abi pusės sutarė – planuojamos pajamos neleidžia tikėtis pakankamų lėšų krašto apsaugai.

Kaip aiškino Seimo liberalų frakcijos pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, siūlomi mokesčių pakeitimai kelia nerimą, nes stabdytų ekonomikos augimą. Be to, anot jos, vis dar lieka neaišku, iš ko bus finansuojami gynybos poreikiai. 

„Matėme poreikį siųsti žinutę, kad tiek viešasis sektorius, tiek kiekvienas žmogus prisideda prie saugumo. Todėl mums kelia nerimą pirmoji konkretesnė informacija dėl planuojamų mokestinių pakeitimų. Siūlomi mokesčiai, tikėtina, stabdytų ekonomikos augimą“, – diskusijos „Mokesčių pakeitimai: stabdys ar skatins ekonomiką?“ metu kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen. 

„Šaltiniai vis dar išlieka gana neaiškūs ir labai norisi aiškumo šioje srityje“, – pridūrė ji. 

Politikė priminė, kad liberalai toliau siūlo reikalingas lėšas gauti skolinantis, mažinant valstybės išlaidas, peržiūrint valstybės turtą ir dalį jo parduodant. Anot jos, didinami galėtų būti „nuodėmių“ mokesčiai, nes taip nebūtų neigiamai paveikta ekonomika.

Be to, V. Čmilytė-Nielsen sukritikavo tai, kad Vyriausybė nepateikė taupymo iniciatyvų. 

„Antras dalykas, mes nematome jokių iniciatyvų dėl taupymo. Atrodo, lyg gyvename labai dosniais laikais. Tai – neatsakingas požiūris“, – sakė ji. 

Tuo metu politikas Simonas Kairys pastebėjo, kad nors valstybei reikalingi papildomi finansai, tarp valdančiųjų siūlymų – papildomos lengvatos. 

„Sakome, kad reikia didesnio finansavimo. Bet vakarykštė Seimo darbotvarkė buvo vien tik apie lengvatas. Ačiū dievui, pakeliui dalykai buvo išbraukti. Bet Vyriausybės priemonių įgyvendinimo plano geriau neskaityti“, – sakė S. Kairys. 

O Simonas Gentvilas pastebėjo, kad Vyriausybė pakeitimus diskutuoja už uždarų durų, o ne su verslo atstovais, kuriems šiuo metu žinomi siūlymai – nepriimtini. 

„Dažnai pastebime konsoliduotus raštus. Asociacijos kreipiasi į Vyriausybę su konsoliduota nuomone, kad pokyčiai, kurie nuskambėjo žiniasklaidoje, nėra priimtini. Bet jie yra diskutuojami už uždarų durų“, – kalbėjo S. Gentvilas. 

Verslo atstovai: siūlymų tikslai – viešosioms paslaugoms, apie gynybą nekalbama 

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) generalinė direktorės Inetos Rizgelės teigimu, verslui kelia klausimų siūlomų pakeitimų tikslai. Anot jos, pagal nutekėjusį Finansų ministerijos planą, didžioji dalis surinktų lėšų būtų skiriama viešosioms paslaugoms, nors institucijos komunikuoja, kad pinigų reikia būtent gynybai. 

„Kalbant apie nutekėjusią reformą, verslui kyla klausimų dėl to, kokie jos tikslai. Viešai komunikuojame, kad pagrindinis tikslas yra gynyba, tačiau pažiūrėjus į Vyriausybės priemonių planą, ten užfiksuota, kad papildomos lėšos iš nekilnojamo turto apmokestinimo keliaus savivaldybėms, o ne gynybos fondams“, – kalbėjo I. Rizgelė. 

„Tuo pačiu gyventojų apmokestinimo progresyvumo įvedimas – viešųjų paslaugų finansavimui, apie gynybą, kaip tikslą, nekalbama“, – pridūrė ji. 

Anot LVK generalinės direktorės, verslas abejoja, ar dabar matomų mokesčių pakeitimų siūlymų įgyvendinamas turėtų teigiamą poveikį gynybos finansavimui. 

„Mūsų supratimu, prieš diskutuojant apie konkrečius sprendimus dėl mokesčių, mes turime sutarti dėl pamatinio principo, kad surinkti pinigai turi keliauti į gynybos fondą, prie kurio kūrimo verslas prisidėjo. Šiandien mes to patikinimo neturime. Iš to, kas nutekėjo, pagrįstai abejojame ar siūloma kryptis tinkama ir turės teigiama poveikį gynybos finansavimui“, – komentavo ji. 

Tuo metu Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius įspėjo, kad per daug keliant mokesčius galima nueiti Estijos, kurios ekonomika paskutinius kelis metus traukėsi, keliu. Anot jo, Estijos Vyriausybė šią savaitę pripažino, kad mokesčių kėlimas buvo klaida, todėl planuoja grįžti prie ekonominio augimo skatinimo. 

„Mūsų visų noras yra auginti ekonomiką iš prieaugio. Tai neturime papietauti vienus metus, tada pasididinti mokesčius ir eiti mūsų kaimynų keliu, kurie jau pripažino, kad tai buvo klaida. Klaida buvo didinti socialines išmokas Estijoje. Jos padidino įsiskolinimą, tada buvo neatitikta Konstitucijai ir 3 proc. nuo BVP skolos reikalavimams“, – sakė V. Janulevičius. 

Pirminius mokestinių pakeitimų siūlymus jau aptarė iš valdančiųjų partijų atstovų sudaryta koalicinė taryba.

Planuojama, kad gyventojų pajamoms siekiant mažiau nei 60 vidutinio darbo užmokesčio (VDU) metinės sumos, jos būtų apmokestinamos 32 proc. GPM tarifu, mažiau šio dydžio – 20 proc. tarifu atskirai darbo, individualios veikloms ir kitoms pajamoms.

Vienas iš siūlymų – ir didinti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą nuo 9 iki 12 proc. kai kuriems produktams ir paslaugoms. Apmokestinamo NT kartelės dydį siūloma mažinti nuo 150 tūkst. iki didesnės nei 60 tūkst. eurų. Anksčiau siūlytas NT kartelės dydis – 20 tūkst. eurų. 

Pelno mokestį siūloma didinti 2 procentiniais punktais: stambioms įmonėms – nuo 16 iki 18 proc., lengvatinį tarifą – nuo 6 iki 8 proc.

Finansuoti gynybai siūloma įvesti saldintų gėrimų mokestį, kuris siektų 7,4 euro už 100 litrų arba 21 eurą už 100 litrų, priklausomai nuo cukraus kiekio. Kitas gynybą finansuoti siūlomas mokestis – 5 proc. tarifas ne gyvybės draudimo įmokoms, kai draudimas nesusijęs su ūkine veikla, o jei susijęs – 10 proc.

Finansų ministerija skaičiuoja, kad priėmus dabartinį mokesčių paketą, į valstybės biudžetą kitąmet būtų surinkta 224 mln. eurų papildomų lėšų, 2027 m. – 454 mln. eurų, 2028 m. – 501 mln. eurų, 2029 m. – 542 mln. eurų.