Seimo komitete – diskusijos dėl narkotikų dekriminalizavimo ir ginčai dėl baudų dydžių

Seimo Žmogaus teisių komitetas trečiadienį svarstė Laisvės frakcijos narės Morganos Danielės iniciatyvą, kuria siekiama perkelti bausmes už mažą narkotinių medžiagų kiekį be tikslo platinti iš Baudžiamojo kodekso į Administracinių nusižengimų kodeksą (ANK). Komiteto nariai palaikė projekto idėją, tačiau daugiausiai diskusijų sukėlė ANK numatomi baudų už šį nusižengimą dydžiai.

Laisvės frakcijos narės projekte numatytos bausmės nuo 20 eurų už pirmąjį nusižengimą, o už pakartotinį – maksimalus baudos dydis siūlomas iki 100 eurų. Tuo tarpu Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos narys Tomas Bičiūnas siūlė baudas nuo 2000 iki 3000 eurų. Galiausiai, komitete neradus bendro sutarimo, nuspręsta Seimui konkretaus komiteto siūlymo neteikti. Dėl baudų dydžių galiausiai apsispręs visi parlamentarai svarstant šį projektą plenarinio posėdžio metu.

Socialdemokratas T. Bičiūnas tvirtino palaikąs pačią dekriminalizavimo idėją, tačiau nepritariąs iniciatorės siūlymui, kadangi, jo nuomone, siūlomi baudų dydžiai neatgrasys jaunų žmonių nuo šio nusižengimo darymo.

„Tie 20 eurų ir 100 eurų, kaip su jaunais žmonėmis kalbant juokaujame: įkalkuliuosim į vakarėlio išlaidas ir gerai paskęsime dūmuose. Na, čia, aišku, netinkamas galbūt pavyzdys, bet tikrai baudos yra neadekvačios numatytos pirminiame projekte“,– komiteto posėdyje kalbėjo T. Bičiūnas.

Reaguodama į šį socialdemokrato siūlymą, projekto iniciatorė M. Danielė pažymėjo, kad dažniausiai už disponavimą narkotinėmis medžiagomis yra baudžiami būtent jauni žmonės, o priklausomiems asmenims net 100 eurų bauda yra gana didelė.

„Vartojantys medžiagas žmonės dažniausiai yra iš labiausiai pažeidžiamų žmonių grupių. Priklausomam asmeniui 100 eurų bauda iš principo yra labai didelė bauda. Aš suprantu, kad Seimo nariams taip neatrodo, tačiau visuomenė, kuri su tuo susiduria arba yra persekiojama, jiems šios sumos yra labai didelės“,– kalbėjo Laisvės frakcijos narė.

Visgi T. Bičiūnas ragino galvoti ne tik apie pažeidžiamus asmenis, bet kartu pamąstyti apie tai, kaip atgrasyti žmones nuo smalsumo ir noro pirmą kartą išmėginti tam tikras narkotines medžiagas.

„Morgana akcentuoja tik tuos žmones, kurie yra priklausomi, bet nepamirškime ir smalsumo kriterijaus. Tai jeigu aš žinau, kad man nuo to nieko nebus, aš susimokėsiu 20 eurų, tai yra neadekvatu ir tikrai neturėtumėme kreipti dėmesį tik į tuos žmones, kurie yra labai pažeidžiami ir priklausomi“,– prieštaravo socialdemokratas.

Tačiau dekriminalizavimo projekto iniciatorė laikėsi požiūrio, kad jauni žmonės, sugalvoję išbandyti vienus ar kitus narkotikus, apskritai neskaičiuoja, su kokiais baudų dydžiais ar teisinėmis pasekmėmis jie susidurs.

„Jaunas žmogus nemąsto, ar jam bus BK už kažkokią medžiagą, o už kitą ANK, ir kokia čia suma, jeigu 50 eurų, tai dar vartosiu, jeigu 300, tai gal jau ne. Tikrai ne taip yra daromi sprendimai. Aš jau nekalbu apie priklausomus žmones, nes jų jau niekas nebeatgraso, juos reikia gydyti“,– tvirtino parlamentarė.

Visgi ji sutiko, kad maksimalų baudų dydį už pakartotinį nusižengimą būtų galima didinti, jeigu būtų numatyta išimtis, jog asmeniui sutinkant eiti konsultuotis pas gydytoją, baudos už nusižengimą būtų galima nemokėti iš viso.

„Jeigu tikrai norima didinti baudas, tai tada geriau jas didinti už pakartotinį (nusižengimą – ELTA), nes ten yra alternatyva. Žmogus gali nemokėti tos baudos ir eiti konsultuotis su specialistu“,– kompromisinę idėją Žmogaus teisių komiteto nariams pasiūlė M. Danielė.

ELTA