Seimo komitete – aistros dėl Civilinės sąjungos įstatymo: opozicija meta kaltinimus dėl politinio turgaus

Netylant kalboms, jog ketvirtadienį į Seimo darbotvarkę ketinama įtraukti Civilinės sąjungos įstatymo projektą, trečiadienį parlamento Teisės ir teisėtvarkos komitete (TTK) kilo aštrios diskusijos dėl šios iniciatyvos. Opozicija kėlė klausimus, kodėl taip netikėtai suskubta spręsti šį klausimą – mažumos atstovai įtaria, jog didieji valdančiosios koalicijos partneriai Laisvės partijai pažadėjo palaikyti įstatymą mainais už paramą konservatorių kandidatūrai į eurokomisarus.

Trečiadienį posėdžiavęs TTK svarstė „laisviečio“ Tomo Vytauto Raskevičiaus pasiūlymus Civilinės sąjungos įstatymo projektui. Seimo narys siūlė pakoreguoti projektą, numatant vėlesnę įsigaliojimo datą.

„Paskutinį kartą Teisės ir teisėtvarkos komitetas Civilinės sąjungos ir lydinčiųjų teisės aktų paketą svarstė 2023 m. rugsėjo mėnesį. (…) Nepaisant to, kad komitetas darė labai didelį darbą, derindamas visas nuostatas ir jas tikrai profesionaliai sukonsolidavo į suvestinę redakciją, komiteto siūlymu, šių įstatymų įsigaliojimo data numatyta 2024 m. lapkričio 1 d. – iš esmės (...) kad jie tinkama data galėtų ir įsigalioti.dar esant šiai politinei konjungtūrai Seime“, – kalbėjo T. V. Raskevičius.

„Mano pasiūlymai yra susiję su minoriniais pataisymais dėl įsigaliojimo datos, nes iš esmės įpareigojimas Vyriausybei parengti įgyvendinamuosius teisės aktus yra praėjęs. Aš siūlau terminą numatyti iki 2024 m. spalio 31 d.“, – siūlomus pakeitimus pristatė „laisvietis“.

Opozicija kėlė klausimus dėl politinių mainų

Nepaisant techninių įstatymo projekto pakeitimų, opozicijos atstovai posėdžio metu kėlė klausimus, kodėl civilinės sąjungos klausimas taip netikėtai sugrįžo į TTK.

„O iš kur atsirado tokia milžiniška skuba? Vakar iš ryto lyg nebuvo, po premjerės derybų, po, matyt, eurokomisaro derinimų visų, po ministrų įvairių skyrimo, staiga tokia milžiniška skuba... Tikriausiai yra grynas, absoliutus atsitiktinumas – aš taip įsivaizduoju. Tai nėra politinis turgu. (…) Tikriausiai to nėra, ar ne?“, – ironizuodamas komiteto narių klausė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Stončaitis.

Jam antrino ir Mišrios Seimo narių grupės atstovė Agnė Širinskienė. Ji neabejojo, jog Civilinės sąjungos įstatymo priėmimu konservatoriai mėgina užsitikrinti paramą Gabrieliaus Landsbergio kandidatūrai į Europos Komisiją (EK).

„Išties situacija atrodo labai prastai, kuomet bandoma partneriams išlaužyti rankas, kojas, nežinau ką. Suprantu, kad tie partneriai mirt gyvent nori Gabrielių Landsbergį išsiųsti lengvesnės komisaro duonos valgyti, bet tokia situacija, valstybės prasme žiūrint, tikrai labai apgailėtina. Ir mes visi tame farse esame priversti dalyvauti“, – stebėjosi parlamentarė.

Ji taip pat pastebėjo, kad trečiadienį vykęs TTK posėdis suplanuotas vėlų antradienio vakarą – kas, anot jos, yra neįprasta ir primena blaškymąsi.

Konservatorių seniūnas: mes esame Teisės ir teisėtvarkos, o ne A. Širinskienės sąmokslo teorijų komitetas

Savo ruožtu valdančiųjų atstovai TTK atmetė opozicijos spekuliacijas. Konservatorių frakcijos seniūnas Andrius Vyšniauskas ragino kolegas nekurti sąmokslo teorijų ir pritarti teikiamiems įstatymo pakeitimams.

„Man atrodo, mes esame Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o ne Agnės Širinskienės sąmokslo teorijų komitetas. Suprantu, kad visada norima iš bet kokio klausimo padaryti didžiulę intrigą, naują sąmokslo teoriją, kuri pakeis valstybės, politikos ir kitų dalykų raidą. Bet, man atrodo, mes šiandien svarstome gan techninius pakeitimus“, – A. Širinskienei atkirto konservatorius.

„Man atrodo, puikiai visi matė, išgirdo (informaciją apie komiteto posėdį - ELTA) – Agnė Širinskienė pirmoji parašė feisbuke ir apskelbė visam pasauliui. Kadangi Agnė tikra įsigilino į tą klausimą, viską vakar perskaitė – tai manau, eikime į svarstymą, į apsisprendimą komitete“, – ragino A. Vyšniauskas.

Atsakyti į tokias remarkas netruko A. Širinskienė.

„Atsakant kolegai Vyšniauskui, koks čia mes komitetas esame – tai toks politinio turgelio komitetas“, – pakartojo Mišrios grupės narė.

Posėdžio metu į parlamento mažumos svarstymus sureagavo ir Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė.

„Dabar nieko negirdėjome nei iš kolegės Agnės, bei iš kolegos Algirdo apie pačius Tomo Vytauto pasiūlymus“, – kalbėjo ministrė.

„Girdime tokias, geriausiu atveju, politologines spekuliacijas. (…) Siūlyčiau politologiją palikti politologams, o mes, Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariai, balsuokime dėl pasiūlymų, priimkime sprendimus ir eisime į salę“, – ragino A. Armonaitė.

Ragino „nesukioti rankų institucijoms“

Posėdžio metu parlamentarai taip pat atkreipė dėmesį, jog numatoma įstatymo įsigaliojimo data yra per ankstyva – Registrų centras gali nespėti pasiruošti numatomiems pokyčiams.

Centro vadovė Diana Vilytė patvirtino – tam reikės 8 mėnesių.

„Pokyčius reikės daryti Gyventojų registre, Nekilnojamojo turto registre, Sutarčių ir teisių suvaržymo registre, Testamentų registre. Pokyčius paprastai darome, kad neeikvotume valstybės lėšų, priėmus teisės aktą. Jeigu bus priimtas teisės aktas, mes nedelsdami tą darysime ir darysime kaip įmanoma greičiau“, – patikino D. Vilytė.

Visgi, jeigu Seimas apsispręstų, įstatymas įsigaliotų nuo lapkričio mėnesio.

„Su ta matematika nesuvedu galų – ką tik girdėjome iš Registrų centro atstovės, kad reikia 8 mėnesių. Tai man prie liepos priėjus aštuonis mėnesius, nepykite, bet lapkritis kažkodėl nesigauna“, – pastebėjo A. Širinskienė.

„Kas čia taip dega? Aš nesuprantu. Aš įsivaizduoju, kas dėsis lapkričio mėnesį – tiesiog visi šunys bus sukarti ant Registrų centro ir politikai bus pamiršę, ką pribalsavo“, – įspėjo ji.

„Brutaliai nesukioti rankų“ institucijoms ragino ir A. Stončaitis.

„Tokio rankų brutalaus sukiojimo institucijoms nebuvo nė karto. Nežinau, kreipiuosi bent jau į Andrių Vyšniauską – sveiko, teisinio proto žmogų. (…) Būkime truputį logiški“, – pabrėžė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys.

Nepaisant aštrių diskusijų, TTK pritarė T. V. Raskevičiaus siūlymams – 6 komiteto nariai pasisakė už, prieš balsavo 3 Seimo nariai.

Kaip ELTA skelbė anksčiau, Laisvės frakcijos Seime seniūnas Vytautas Mitalas neatmeta, jog ketvirtadienį parlamento darbotvarkėse gali atsirasti sunkiai kelią besiskinantis Civilinės sąjungos įstatymo projektas. Politikas tikino, kad, jo žiniomis, parlamentarų gretose atsirado papildomų balsų šiam įstatymui.

Šiuo projektu siūloma sureguliuoti santuokos nesudariusių, tačiau bendrus tarpusavio santykius kuriančių asmenų tiek turtinius, tiek asmeninius neturtinius santykius.

Šios kadencijos Seimas po svarstymo yra pritaręs valdančiosios daugumos partijų inicijuotam Civilinės sąjungos įstatymo projektui. Tam, kad jis būtų priimtas, parlamentarai turės balsuoti dar kartą.

Tiesa, įstatymo projektas paskatino diskusijas ir dėl santykių valdančiojoje koalicijoje. Pernai rudenį naujienų portalas delfi.lt rašė apie „laisviečių“ valdybos patvirtintą planą, kuriame teigiama – jei Civilinės sąjungos įstatymo priėmimas patirs nesėkmę, partija „gali būti priversta“ blokuoti visus konservatorių teikiamus kandidatus į EK. Šį pavasarį pradėjus diskutuoti dėl Lietuvos delegato į eurokomisarus, V. Mitalas užsiminė, kad „laisviečiai“ rems realiausiu pretendentu įvardijamo G. Landsbergio kandidatūrą priklausomai nuo to, kaip konservatoriai „kovos“ už civilinę sąjungą.