Seimo komitetas Vyriausybei siūlo Vėžio institutą jungti prie Santaros klinikų

Politikai vėl svarsto idėją sujungti dvi greta veikiančias įstaigas – Nacionalinį vėžio institutą siūloma integruoti į Santaros klinikas, išsaugant jo autonomiją.

Ne vienos vyriausybės svarstytas, bet taip ir neįgyvendintas sumanymas atgimė Seimo Sveikatos reikalų komitetui apsilankius abejose sveikatos priežiūros įstaigose.

Trečiadienį komiteto nariai nusprendė pasiūlyti Vyriausybei Nacionalinio vėžio instituto turimą infrastruktūrą ir išteklius integruoti į Santaros klinikų struktūrą, o klinikų ir instituto pastatus sujungti bendru koridoriumi ar galerija.

Komitetas siūlo, kad Nacionalinis vėžio institutas turėtų veikti kaip valstybinis mokslinių tyrimų institutas, kurio sudėtyje būtų klinika klinikiniams tyrimams asmens sveikatos priežiūroje atlikti.

Už tokį pasiūlymą balsavo aštuoni parlamentarai, nė vienas nebuvo prieš, trys susilaikė.

Vilniuje įsikūręs Nacionalinis vėžio institutas yra valstybinis mokslinių tyrimų institutas, kur taip pat gydomi onkologinėmis ligomis sergantys žmonės.

2014 metais Seimas priėmė specialų įstatymą, pagal kurį vietoj Vilniaus universiteto Onkologijos instituto įkurtas Nacionalinis vėžio institutas. 

Politikai ne kartą yra svarstę galimybę jungti šį institutą su Santaros klinikomis, keisti jo pavaldumą, tačiau sprendimai sulaukdavo didelio pasipriešinimo.

Vadovaujasi vadybine logika

Sprendime nurodoma, kad jeigu būtų priimtas sprendimas dėl šių įstaigų sujungimo, dabartiniame Vėžio instituto pastate toliau reikėtų plėtoti labiausiai išvystytas populiariausias, kvalifikuočiausias asmens sveikatos priežiūros paslaugas (jų profilius), o ne dubliuoti šių paslaugų teikimą kituose padaliniuose.

Pristatydamas sprendimo projektą konservatorius Linas Slušnys teigė, kad jį lėmė vadybinė logika.

„Kalbame apie jungimą, o ne uždarymą“, – pabrėžė jis.

Pasak parlamentaro, pacientų skaičius institute kasmet mažėja, o nedarant jokių pertvarkų, tikėtina, kad jų srautus dar labiau sumažins Santaros klinikų statomas Pažangios terapijos centras, jis ateityje turėtų užtikrinti pažangų onkologinių ligų gydymą.

Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas konservatorius Antanas Matulas sakė, kad pagalba onkologinėmis ligomis sergantiems žmonėms neįsivaizduojama be Vėžio instituto specialistų, tačiau keisti dabartinę tvarką verčia aplinkybės.

„Nieko nedarymas gali privesti prie situacijų, kada įstaiga tiesiog neatlaikys konkurencijos su šalia esančia didesnių pajėgumų ligonine. Mano manymu, tas kelias, kurį bandė ir ankstesnės vyriausybės, bet nepavyko, yra teisingas“, – tvirtino A. Matulas.

Jis neigė nuogąstavimus, kad institutas gali būti paverstas onkologinių ligonių slaugos įstaiga.

Buvęs sveikatos apsaugos ministras „valstietis“ Aurelijus Veryga tvirtino, kad dėl įstaigų jungimo turėtų spręsti Vyriausybė. Anot jo, ne Seimo komiteto kompetencija siūlyti tokius dalykus. 

Kita buvusi sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė pritarė siūlymui. Pasak jos, pokyčiai šioje srityje būtini.

„Vadybiniu aspektu projektas yra geras. Siekiamybė yra sutvarkyti tų dviejų įstaigų klausimą naudingai ir medikams, ir pacientams“, – tvirtino ji.

Sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė patikino, kad Vyriausybė pasirengusi komiteto sprendimą įgyvendinti.

Visi posėdžio dalyviai pabrėžė, kad dėl sujungimo Nacionalinio vėžio instituto darbuotojai nenukentės.

A. Dulkys pasigenda dėmesio klinikiniam darbui

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys BNS sakė pritariantis Seimo komiteto pozicijai, tačiau pirmiausia, anot jo, reikėtų išspręsti Nacionalinio vėžio instituto valdymo klausimą.

„Per tam tikrą metų skaičių dėl to, kad jie turi atskirą įstatymą, situacija susidarė tokia, kad institutas 90 proc. yra finansuojamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, o visas valdymo modelis yra mokslinis. Mes labai pasigendame dėmesio būtent klinikiniam darbui, kaip ligoninės kokybėms rodikliams“, – teigė sveikatos apsaugos ministras.

Pasak jo, pastarojo metu duomenys rodo, kad Vėžio instituto klinikiniai rodikliai yra prastesni nei kitų onkologines ligas gydančių įstaigų.

„Esant dabartinei valdymo struktūrai net neturime kur tų klausimų dėl kokybės kelti, nes mokslas valdo klinikinę dalį. Norime tą dalyką sureguliuoti“, – aiškino A. Dulkys.

Jo teigimu, kai tai bus išspręsta, tai yra, kai Sveikatos apsaugos ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija lygiomis dalimis valdys institutą, bus galima skelbti nuolatinio instituto vadovo konkursą.

„Norime, kad nuolatinis vadovas būtų renkamas dalyvaujant visoms pusėms“, – tvirtino A. Dulkys.

Jis pabrėžė, kad nei norų, nei planų naikinti Vėžio institutą nėra.

„Žinutė yra, kad niekas nenori instituto naikinti, mes norime, kad jis dalyvautų bendrame kontekste ir kad ta gydymo dalis turėtų tą patį monitoringą, priežiūrą kaip kitos įstaigos“, – BNS sakė ministras.

„Norime, kad jis integruotųsi į visą gydymo įstaigų klasterį, kuris užsiima onkologija. Norime, kad ten sustiprėtų būtent metodinė dalis. Šiuo metu horizontalias metodikas onkologinėms ligoms praktiškai rengia gydymo įstaigos, o instituto indėlio nėra“, – teigė jis.

A. Dulkys apgailestavo, kad dėl kelių žmonių asmeninių interesų nepavyksta priimti valstybei naudingų sprendimo.

„Tikslai tikrai geri, bet, matyt, kai kurie žmonės priima labai asmeniškai, per savo asmeninio posto klausimus ir nenori išgirsti tų dalykų. Mums sunkiai sekasi tas derinimas“, – pripažino jis.

„Jeigu tai yra ir gydymo įstaiga, jai turi galioti tie patys reikalavimai kaip ir kitoms gydymo įstaigoms, ji negali būti kokia nors autonominė sala“, – tvirtino ministras.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė BNS nevertino Seimo komiteto siūlymo.

„Svarstysime pateiktą siūlymą, tokiam pokyčiui reikalingas ir įstatymo keitimas“, – sakė ji.

Institute dirba apie tūkstantį darbuotojų.