Seimo komitetas svarstys, ar dar labiau švelninti piktnaudžiaujančių politikų atsakomybę

Seimui pradėjus svarstyti po „čekiukų“ skandalo registruotas Baudžiamojo kodekso (BK) pataisas, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) imasi patobulinto įstatymo projekto, kuriuo siūloma valstybės tarnautojus bei politikus už piktnaudžiavimą bausti tik tada, jei jie padarė didelę arba labai didelę turtinę žalą.

Praėjusią savaitę komiteto klausymuose aptartame BK pataisų projekte siūloma numatyti, kad turtinė žala yra didelė, kai jos dydis viršija 400 MGL (šiuo metu 28 tūkst. eurų), bet neviršija 900 MGL (63 tūkst eurų.) Jei Seimas pritartų, labai didele turtine žala būtų laikoma virš 900 MGL (63 tūkst. eurų) padaryta žala. 

Jeigu Seimas pritartų pakoreguotam projektui, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 5 metų grėstų tokiu atveju, kai valstybės tarnautojas, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, padarė didelę turtinę žalą valstybei, Europos Sąjungai (ES), tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui.

Tas, kas tokiais veiksmais padarė labai didelę turtinę žalą, būtų baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki 7 metų.

A. Širinskienė: projektas dekriminalizuoja dalį piktnaudžiavimo veikų 

Seimo TTK narė Agnė Širinskienė mano, kad patobulintas BK pataisų projektas dekriminalizuoja dalį piktnaudžiavimo veikų.

„Tos piktnaudžiavimo veikos, kurios iki 28 tūkst. eurų, nepatektų į BK veikimo sritį. Tai reiškia, kad visi „čekutinininkai“ būtų atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir, matyt, su savimi dar „išsivestų“ dalį dėl korupcinių veikų nuteistų asmenų. Kaip žinia, BK galioja atgal. Todėl tie, kurie yra nuteisti, tarkime, piktnaudžiaudami padarę mažesnę negu 28 tūkst. eurų žalą, galėtų dabar tikėtis tam tikros valstybės malonės“, – Eltai komitetą pasiekusį pakoreguotą projektą komentavo A. Širinskienė.

Anot jos, pagal dabar siūlomą įstatymo projektą, atsakomybė už piktnaudžiavimą kiltų tik tuomet, kada padaroma virš 28 tūkst. eurų siekianti žala.

„Tokių „čekutininkų“ tikrai nėra, nes jie tiesiog tokio dydžio išmokų negaudavo“, – akcentavo A. Širinskienė. 

Ji nesiėmė spėlioti, kiek šiuo metu yra įkalintų asmenų, kuriuos paliestų naujas pasiūlytas reguliavimas.

„Neabejoju, kad turime įkalintų asmenų, kurių padaryta žala yra mažesnė negu 28 tūkst. eurų. Komitete vyksiančių klausymų metu, matyt, ir aiškinsimės, kiek tai nuteistųjų paliestų ir kokį „amnestijos“ mastą turėsime. Baudžiamieji įstatymai, kada jie lengvina aplinkybes, galioja atgal. Todėl vaizdžiai pasakysiu, kad Arūnas Dudėnas paskui save išsives ir būrelį draugų“, – pastebėjo politikė, užsimindama į „čekiukų“ istoriją įsivėlusį socialdemokratų frakcijos narį.

Anot A. Širinskienės, iki šiol piktnaudžiavimas galėdavo atsirasti, kai padaroma turtinė ir neturtinė žala, tačiau naujomis pataisomis siūloma panaikinti tą neturtinį piktnaudžiavimo elementą.

„Kada piktnaudžiavo politikai, valstybės tarnautojai, Aukščiausiasis Teismas (AT) pripažindavo, kad jie savo veiksmais diskreditavo pareigūno, politiko vardą, padarė didelę neturtinę žalą valstybei. Šiuo atveju būtų apeita šita AT praktika, nes BK pataisomis siūloma panaikinti tą neturtinį piktnaudžiavimo elementą“, – sakė A. Širinskienė.

Dėl patobulintų BK pataisų praėjusią savaitę Seimo TTK buvo surengęs klausymus. Tačiau A. Širinskienei paprašius, buvo padaryta pertrauka. Parlamentarė pasiūlė kreiptis į AT, Nacionalinę teismų administraciją ir prokuratūrą, prašant įvertinti BK pataisas. 

„Paprastai, kai BK yra keičiamas, yra kreipiamasi į šias institucijas, nes jos vadovaujasi BK normomis. Šiuo atveju – kreiptasi nebuvo. Todėl kelia daug klausimų, kodėl tai nėra padaryta. Galbūt nenorima gauti neigiamo atsakymo?“, – svarstė A. Širinskienė. 

J. Sabatauskas: yra skleidžiami mitai 

Tuo metu TTK pirmininkas J. Sabatauskas tvirtina, kad nėra jokio patobulinto BK pataisų projekto.

„Tai darbinis variantas, kurį parengė komiteto patarėjai pagal gautas išvadas iš Teisingumo, Vidaus reikalų ministerijų, Mykolo Romerio universiteto“, – sakė jis Eltai. 

Pasak jo, taip pat buvo gautas komiteto užsakytas tyrimas apie ES valstybių patirtį.

„Europos kontekste Lietuva atrodo turinti labai dideles bausmes. Europos šalyse, jei bausmės yra panašios ar didesnės, jos susijusios arba su mirtimi, arba su smurto panaudojimu. Pavyzdžiui, Estijoje, Italijoje, Vokietijoje visiškai nėra BK panašios piktnaudžiavimo veiklos“,– sakė J.  Sabatauskas. 

Jis užtikrino, kad dekriminalizavimo niekas nesiūlo, bet norima aiškumo.

„Dekriminalizavimo niekas nesiūlo. Šiuo metu piktnaudžiavimo straipsnis yra „nuogas“, nes nėra paaiškinta, kas yra didelė žala, kokia tai žala. Vertinčiau tai kaip spragą“, – sako J. Sabatauskas.

Jis tvirtina, kad „čekutininkams“ ir kitiems nuteistiesiems nebus jokios „amnestijos“.

„Čia yra specialiai skleidžiami mitai, norint sustiprinti savo nuomonės skelbimą tiems žmonėms, kurie tokių dalykų nežino, neišmano. Nebus jokios „amnestijos“, nes jeigu toks žmogus nebus nuteistas už piktnaudžiavimą, tai jis bus nuteistas, pavyzdžiui, už turto pasisavinimą, dokumento klastojimą“, – teigė J. Sabatauskas. 

Komiteto vadovas kol kas nesiėmė prognozuoti, kaip atrodys Seimą pasieksiantis galutinis BK pataisų projektas. 

„Komitete dar nepriimtas joks sprendimas. Šiuo metu yra projekto klausymo stadija. Neaišku, koks bus galutinis variantas“, – sakė politikas.

Seimo TTK kreipėsi į AT, Nacionalinę teismų administraciją ir prokuratūrą, prašydamas įvertinti BK pataisas. 

Kaip ELTA jau skelbė, šių metų kovo mėnesį Seimas po pateikimo pritarė BK pataisoms, siūlančioms švelninti į „čekiukų“ skandalą patekusių politikų atsakomybę.

Šią socialdemokratės Jūratės Zailskienės pateiktą iniciatyvą palaikė 60 Seimo narių, 10 buvo prieš, 17 parlamentarų susilaikė. Projektą svarstys Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o plenarinių posėdžių darbotvarkėje jis vėl turėtų atsirasti birželio 12 d. 

Anot J. Zailskienės, kodekso pakeitimų projektu siūloma aiškiai diferencijuoti piktnaudžiavimo atvejus pagal padarytos žalos dydį.  Jos nuomone, dabartinės BK nuostatos nepakankamai diferencijuoja piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi atvejus.

Baudžiamojo kodekso pataisomis siūloma numatyti, kad, jei žala yra mažesnė nei 25 MGL (šiuo metu tai yra 1750 eurų), už piktnaudžiavimą būtų baudžiama viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 3 metų.

Jei žala yra didesnė, bet neviršija 250 MGL (šiuo metu – 17,5 tūkst. eurų), siūloma bausti bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 6 metų. 

Maksimalią sankciją – baudą arba laisvės atėmimą iki 7 metų – siūloma taikyti tik tais atvejais, kai piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi sukėlė didelę žalą, kuri yra didesnė nei 250 MGL (17,5 tūkst. eurų). Šias sankcijas siūloma taikyti asmenims, padariusiems žalą, siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių.