Seimo komitetas siūlys keisti karinės žvalgybos vadovo skyrimo tvarką

Buvęs krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis patvirtino, kad skiriant karinės žvalgybos vadovą „vyko konsultacijų procesas“ su Prezidentūra, siūlyta ir kitų pavardžių vietoj paskirto Elegijaus Paulavičiaus.

Situaciją dėl galimo prezidento Gitano Nausėdos vaidmens skiriant Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos vadovą trečiadienį aptaręs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) siūlys keisti karinės žvalgybos vadovo skyrimo tvarką.

„Mes nusprendėm ir sukūrėm komitete grupę žmonių, kurie ruoš pasiūlymus, įstatymų projektus, pasikonsultuodami su Kašto apsaugos ministerija, dėl AOTD direktoriaus tvarkos keitimo aiškumo, detalumo ir demokratiškumo linkme. Pavyzdžiui, nuskambėjo idėja, kad tai turėtų būti krašto apsaugos ministro siūlymas, susiderinus su kariuomenės vadu, gavus NSGK pritarimą ir Vyriausybės sprendimu“, – sakė NSGK vadovas Laurynas Kasčiūnas.

R. Karoblis: vyko konsultacijų procesas

Pernai pulkininką Elegijų Paulavičių karinės žvalgybos vadovu paskyręs buvęs krašto apsaugos ministras R. Karoblis žurnalistams patvirtino, kad skyrimo metu buvo įvardyta ir kitų pavardžių, tačiau jų neatskleidė.

„Pulkininkas E. Paulavičius paskirtas AOTD direktoriumi, kaip ir numato įstatymas. Vyko konsultacijų procesas prieš skiriant ir su prezidentu, ir su ministru pirmininku, ir su NSGK komiteto pirmininku. Aš esu patenkintas, kad šis karininkas yra paskirtas būtent AOTD direktoriumi, ir manau, kad pasisekė tiek AOTD, tiek KAM, tiek visoms esamoms institucijoms“, – trečiadienį žurnalistams sakė R. Karoblis.

Žiniasklaida ir keli BNS šaltiniai teigė, kad G. Nausėda siūlė savo kandidatus į karinės žvalgybos vadovo pareigas. Pagal įstatymą, karinės žvalgybos vadovą skiria krašto apsaugos ministras. 

NSGK posėdyje dalyvavęs prezidento patarėjas Darius Kuliešius teigė, jog šalies vadovas nespaudė ministro pasirinkti jo siūlomą kandidatą, nors patvirtino, kad prezidentas neformaliai domėjosi procesu.

„Vertiname kaip tam tikrą netgi sąmokslo teoriją šituos gandus, nes galiu labai atsakingai patvirtinti, kad prezidentas elgėsi teisėtai, kandidatas yra pasirinktas būtent tas, kuris buvo teiktas krašto apsaugos ministro“, – po posėdžio sakė D. Kuliešius.

„Dėl kandidatūros visi, kas atsakingi už nacionalinį saugumą, tiek prezidentas, tiek ministras pirmininkas, tiek NSGK pirmininkas domėjosi kandidatūromis ir prezidentas tą darė neformaliai, kadangi tai yra ypatingai svarbi institucija mūsų nacionaliniam saugumui. Tas procesas buvo toks, kad jo metu buvo pasirinktas pats geriausias kandidatas“, – teigė prezidento patarėjas.

D. Kuliešius taip pat teigė, kad Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis AOTD vadovo skyrimo procese nedalyvavo. 

LNK žinios sausio pabaigoje pranešė, kad karinės žvalgybos vadovo skyrimo aplinkybės gali būti viena priežasčių, kodėl R. Karoblis neskiriamas ambasadoriumi Briuselyje arba Vašingtone, nes Prezidentūra galėjo turėti savo kandidatą – VSD vadovo D. Jauniškio bendražygį Saulių Guzevičių.

Anksčiau Prezidentūra į konkrečius BNS užduotus klausimus apie prezidento vaidmenį skiriant žvalgybos vadovą neatsakė, tačiau patikino, kad „AOTD vadovas buvo atrinktas laikantis galiojančių teisės aktų reikalavimų bei nacionalinio saugumo interesų“.

„Atšalimo“ R. Karoblis nekomentuoja

Klausiamas, ar pozicija dėl AOTD vadovo neužkirto kelio jo diplomatinei karjerai, R. Karoblis pažymėjo grįžęs į diplomatinę tarnybą, o dirbantis, kur jo vadovams atrodo esąs reikalingas.

„Tai tikrai prerogatyva ministro ir prezidento, aš pasiruošęs dirbti darbą, kaip buvo ne kartą metai iš metų kur mano vadovybė, kad reikalinga“, – sakė R. Karoblis.

„Jeigu mano vadovai mano, kad reikalinga yra būtent užimti dabartines pareigas, aš jas dirbu ir dirbsiu, kiek aš jas sugebėsiu“, – teigė buvęs ministras.

Buvęs premjeras Saulius Skvernelis žurnalistams teigė negalintis atsakyti „į klausimus dėl paskyrimo į ambasadorius“, o prezidento veiksmuose spaudimo neįžvelgęs. S. Skvernelis taip pat teigė pasisakantis už AOTD vadovo skyrimo tvarkos pakeitimus. 

„Buvo kalbama apie pačias procedūras AOTD skyrimo, matome visi komiteto nariai, kad šitos procedūros yra keistinos ir reikia labai aiškiai sudėlioti, kas dalyvauja, kokios institucijos, kokie įgaliojimai. Personalijos, kas turi atšalti, atšilti, tegu sprendžia, kas turi spręsti. NSGK ambasadorių kandidatūrų nenagrinėja“, – situaciją komentavo S. Skvernelis.

NSGK vadovas L. Kasčiūnas teigė, jog klausimo dėl R. Karoblio paskyrimo į ambasadorius komitetas iš viso nekėlė, tik pažymėjo apgailestaujantis, kad jis nebuvo pasirinktas eiti šių pareigų.

„Tai yra tokio rango ir tokį politinį ir socialinį kapitalą sukaupęs žmogus, kuris tikrai labai būtų naudingas Lietuvos valstybei labai rimtoj atstovybėj, ir man labai gaila, kad jam tenka susidurti su kliūtimis. Aš esu tikras, kad jis galėtų mūsų valstybei atstovauti labai stipriai labai svarbiose sostinėse. Tai ministras, noriu pabrėžti, kad jis nedalyvavo jokiuose rinkimuose, nebuvo jokios partijos narys, ir aš apie tą atšalimo koncepciją nesuprantu iki galo, ką tai reiškia“, – teigė L. Kasčiūnas.

Prezidentas G. Nausėda komentuodamas buvusių ministrų galimybes užimti svarbius postus ambasadose pasisakė, kad R. Karobliui, kaip ir buvusiam užsienio reikalų ministrui Linui Linkevičiui, būtinas „politinis atšalimas“ nuo turėtų ministrų pareigų.

G. Nausėda anksčiau sakė, kad dėl paskyrimų į svarbias pareigas su R. Karobliu priešpriešų neturėjo.

VSD atsakydama į klausimus BNS patvirtino, kad D. Jauniškis ir S. Guzevičius yra pažįstami keletą dešimtmečių, kartu tarnavo Lietuvos kariuomenės specialiųjų operacijų pajėgose, tačiau VSD tvirtina, kad D. Jauniškis karinės žvalgybos vadovo skyrimo procesui įtakos „nedarė ir nesiekė daryti“.

BNS