PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2023 m. Lapkričio 20 d. 10:02

Seimo komitetas siūlo kitąmet nedidinti periodinės spaudos platinimo regionuose įkainių

Lietuva

BNS/Fotobanko nuotr.

Lukas JuozapaitisŠaltinis: Etaplius.LT


283960

Vyriausybei patvirtinus didesnius 2024 m. įkainius už regionuose platinamus periodinius leidinius Seimo Ekonomikos komitetas siūlo kitąmet palikti šiemet galiojančius tarifus. Ateityje parlamentarai ragina juos tvirtinti ne metų pabaigoje, o po pirmojo pusmečio.

Tokį pasiūlymą Vyriausybei komitetas suformulavo trečiadienį, vykdydamas parlamentinę kontrolę dėl kitąmet keliamų Lietuvos pašto (LP) tarifų už į kaimiškas vietoves ir miestelius pristatomą prenumeruojamą spaudą.

Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius posėdyje sakė, kad komitetas siūlys „palikti galioti 2023 m. prenumeratos tarifus ir leisti pristatyti leidinius į rajono pašto skyrius“, taip pat – „išleisti tvarką, kad kiekvienais metais kitų metų periodinių leidinių pristatymo tarifai būtų patvirtinti iki einamųjų metų pirmojo pusmečio pabaigos“.

Anot jo, pasipiktinimas dėl didinamų tarifų kyla kasmet. „Kaip metų pabaiga, taip vėl su tais įkainiais. Čia turėtų būti kažkokia aiški metodika“, – sakė K. Starkevičius.

Vyriausybė šį trečiadienį patvirtino padidintus prenumeruojamų periodinių leidinių pristatymo mažesnėse regionų gyvenvietėse pristatymo paslaugos tarifus kitiems metams. Miestuose įkainiai didėja vidutiniškai apie 15 centų, kaimiškose vietovėse – 5 centus. Pasak Susisiekimo ministerijos, atsižvelgiant į augantį darbo užmokestį ir infliaciją perskaičiuoti įkainius būtina. Be to, esą vien šiemet 30 proc. mažėjo prenumeratų skaičius.

Parlamentaras Andrius Vyšniauskas komiteto posėdyje akcentavo, kad nors įkainiai pakeliami keliais centais, spaudos pristatymas regionuose pabrangsta „2–3 kartus“, o tai esą kelia finansinių iššūkių prenumeratas jau pardavusioms žiniasklaidos priemonėms. Jis teigė, kad LP tarifus galėtų kelti ne dabar, o kitų metų viduryje, kartu suplanuoti konkrečią 5 metų kainodarą.

„Suprantama, kad tarifas turi augti dėl augančių kaštų, bet žiniasklaidos priemonėms tai suteiktų aiškumo“, – teigė A. Vyšniauskas.

Asociacijos „Nacionalinė spauda“ vadovas Kęstutis Bulka tikino, jog leidėjai yra nepatenkinti ne įkainių didinimu, o dėl to, kad jie tvirtinami metų pabaigoje, vėluojant, kai skaitytojai jau įsigiję prenumeratas.

„Pagrindinė bėda yra ne įkainių dydis. Tas laikas, kada jie derinami ir kada apie jų dydžius diskutuojame, yra visai netinkamas“, – pabrėžė K. Bulka.

Dėl naujo paramos modelio sutars gegužę

Už prenumeratų išvežiojimą atokioms vietovėms ir miesteliams LP gauna valstybės subsidiją. LP vadovas Rolandas Zukas komitete sakė, kad paštas iš leidinių platinimo neuždirba, paslaugą teikia Vyriausybės pavedimu.

„Mūsų sąnaudos audituojamos, tikrinamos. (...) Tik patvirtinus galutines auditorių ataskaitas ir priėmus reguliatoriaus sprendimus mums yra kompensuojama dalis“, – teigė R. Zukas.

2022 m. biudžeto lėšomis kompensuota 92,5 proc. visų leidinių pristatymo kaštų (likusią dalį dengė patys leidėjai), šiemet norima padengti apie 85 proc. Tam skirta apie 9 mln. eurų.

Nuo 2025 metų kompensacijas numatoma mokėti tiesiogiai leidėjams – per Kultūros ministerijos kuruojamą Medijų rėmimo fondą.

„Tai būtų leidėjams nukreipiama subsidija, ne tarpininkui, ne pašto paslaugos teikėjui. Tuomet leidėjas pats pasirinktų būdus ir priemones, kaip geriausiai jo redakcijai, galbūt kooperuojantis su kitomis, gerinti išspausdintų leidinių prieinamumą“, – komitete sakė ministerijos Visuomenės informavimo ir autorių teisių politikos grupės vadovas Deividas Velkas.

Pasak jo, iki gegužės pabaigos fondo ir ministerijos atstovai su leidėjais tikisi parengti taisykles, pagal kurias fondo lėšos bus skirstomos žiniasklaidos priemonėms. D. Velko teigimu, visiems leidėjams finansavimo nepakaks, todėl parama bus skirstoma pagal 7 bazinius kriterijus.

„Kuriuos atitinkantys leidiniai galėtų tikėtis veiklos subsidijos“, – sakė D. Velkas. Pasak jo, fondui kitiems metams numatyto 5 mln. eurų finansavimo neužteks remti spaudai jau 2024 m.

Savo ruožtu susisiekimo viceministrė Agnė Vaciukevičiūtė aiškino, kad esama subsidijavimo schema – per LP kaip tarpininką – nėra efektyvi, kasmet mažėjant spaudos leidinių kiekiui, augant sąnaudoms.

„Turime mechanizmą, kuris nebeveikia. Kadangi jis nebeveikia, kiekvienais metais turime tas pačias problemas, nes biudžeto dalis ne guminė ir ta pati sistema neveikia“, – komitete sakė viceministrė pridūrusi, kad pakeitus subsidijavimo modelį, leidėjams nebeturėti kilti problemų dėl didinamų tarifų.

„Iki kitų metų gegužės bus nustatytas tas mechanizmas ir daugiau niekada neturėsime tokių situacijų, nes tiesiog nebereikės nutarimo projektu tvirtinti šitų tarifų. Nes šitas mechanizmas bus išbrauktas“, – kalbėjo A. Vaiciukevičiūtė.

Vis tik K. Buika pabrėžė, kad ir pakeitus tvarką leidėjai vis tiek bus priklausomi nuo prenumeratos tarifų kainodaros.

„Jei ir pakeisime rėmimo modelį, nuo pašto leidėjai nepabėgs, nes paštas vis tiek užima dominuojančią padėtį ir vis tiek tuos įkainius turėsime derinti, derėtis. Ir mums vis tiek kyla pagrįstų abejonių“, – teigė jis.

2023 m. už vieno pilnai sukomplektuoto periodinio leidinio pristatymą kaimo vietovėse galioja fiksuotas 5 centų tarifas, mažųjų miestų vietovėse – 7 centų, didmiesčiuose – 50 centų.