Seimo komitetas pritaria kriptobendrovių licencijavimui

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) pritarė kriptoturto bendrovių licencijavimą bei griežtesnį rinkos reguliavimą numatančioms įstatymo pataisoms. Kad pokyčiai būtų priimti, įstatymų paketas į plenarinių posėdžių salę turėtų sugrįžti dar dviem balsavimams.

„Kripto paslaugų teikėjai savo reguliavimu iš esmės labai priartėtų prie finansų sektoriaus. Yra numatyta pareiga gauti veiklos licenciją, tik su tokiu reikalavimu. (...) Šitas reguliavimas padės užtikrinti, kad kriptorinka būtų stabili, patikima ir saugi, kad būtų užtikrinamas tiek vartotojų interesų apsauga, tiek efektyvus šių rinkų veikimas“, – BFK posėdyje penktadienį teigė finansų viceministrė Vaida Markevičienė.

Anot viceministrės, tokių įmonių priežiūrą vykdytų Lietuvos bankas (LB) ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT). Licencijas kriptovaliutų bendrovės turėtų įgyti iki 2025 metų birželio, tad prašymus joms gauti Lietuvos bankui galima bus pradėti teikti nuo kitų metų sausio pradžios.

Atsakydama į kritiką, kad griežtesnis reguliavimas gali mažinti Lietuvos rinkos patrauklumą kriptoturto bendrovėms, V. Markevičienė pažymėjo, kad skaidriai veikiančios įmonės sveikina aiškesnį kripto rinkos reguliavimą.

„Rengdami šitą įstatymą, turėjome dialogą su rinka, ir tos įmonės, kurios nėra „tuščios kriauklės“ (...) ir kurios vykdo aktyvią veiklą, jos neišreiškė abejonės, kad ketina išmigruoti iš Lietuvos dėl reguliavimo. Reguliavimas iš esmės joms yra palankus, nes padeda ir jų investuotojams, ir klientams, ir darbuotojams turėti užtikrintumą ir veikti tokiame sektoriuje, kuris yra skaidrus ir valdo rizikas, o ne tame, kuriame sunku susigaudyti, ar jis naudojamas sankcijų vengimui, ar kitiems nelegaliems tikslams“, – akcentavo viceministrė.

Savo ruožtu LB valdybos narys Simonas Krėpšta akcentavo, kad šiuo metu Lietuvoje veiklą vydo beveik 600 kriptoturto bendrovių ir pagal šį skaičių Lietuva yra antra Europos Sąjungoje (ES), po Lenkijos. Pasak LB atstovo, kriptovaliutų rinkos reguliavimas licencijomis padės institucijoms efektyviau prižiūrėti tokių bendrovių veiklą.

„Šiuo metu reguliavimas yra fragmentiškas ir institucijos iš esmės neturi tinkamų įrankių adekvačiam, kaip finansų sektoriaus, reguliavimui. Kita vertus, reikia pastebėti, kad institucijos aktyviai veikė iki šio reglamento, teikė pasiūlymus (...) ir jie buvo įgyvendinami sudedant papildomus saugiklius Pinigų plovimo įstatyme“, – tvirtino S. Krėpšta.

„Mūsų tikslas yra užtikrinti, kad į finansų rinką patektų brandūs rinkos dalyviai ir tie, kurie yra pasiruošę veikti pagal finansų sektoriaus rinkos taisykles, nes tai, be abejo, yra susiję su vartotojų ar įmonių finansais, kurie turi būti pilnai apsaugoti“, – pridūrė LB valdybos narys.

Visgi, anot LB, nors iš šiuo metu veikiančių kriptobendrovių beveik du trečdaliai turi vadinamųjų „tuščios kriauklės“ požymių, tačiau tikimasi, kad iš viso daugiau nei 100 įmonių sugebės pasiruošti licencijavimui pagal priežiūros institucijos keliamus reikalavimus.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė taip pat pabrėžė, kad kriptoturto rinkos reguliavimas Lietuvoje kol kas yra „pilkoji zona“, kurią būtina reglamentuoti aiškiau.

„Kas susiję su sankcijų apėjimu, neteisėtos veiklos pinigų išsigryninimu (...) – tai yra labai didelės rizikos ir mūsų, kaip valstybės, pareiga yra padaryti taip, kad suvaldytume visas šia rizikas. (...) Suprantu, kad yra daug lobizmo, nes yra interesų, kad šita rinka būtų kaip įmanoma mažiau reglamentuota, turėtų mažiau saugiklių, bet (...) nesinorėtų, kad Lietuva skambėtų kaip šalis, kurioje yra patogu kurtis tam, kad (galima būtų – ELTA) apeiti sankcijas“, – akcentavo A. Bilotaitė.

Seimui Kriptoturto rinkų ir jį lydinčių įstatymų paketas buvo pateiktas dar birželio pradžioje, po šio komiteto pritarimo parlamentas keitimus tikisi priimti iki atostogų.

Kaip teigiama įstatymo projekte, šiuo metu depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorių ir virtualiųjų valiutų keityklų operatorių veikla Lietuvoje nėra licencijuojama. Norintys vykdyti veiklą virtualiųjų ir depozitinių valiutų keityklų operatoriai privalo turėti įregistruotą įstatinį kapitalą, kuris turi būti ne mažesnis kaip 125 tūkst. eurų. Visgi dabartinėje praktikoje pastebimi reguliavimo trūkumai.

Siūloma, kad naujuoju reguliavimu kriptoturto bendrovių priežiūrą vykdytų Lietuvos bankas (LB), kuris išduotų ir licencijas.

Kartu su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) LB taip pat vykdytų kriptoturto paslaugų teikėjų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priežiūrą. Kriptoturto paslaugų tiekėjams tokia tvarka būtų įtvirtinti išsamesni pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimai.

Pakeitimais taip pat būtų įgyvendinti ir Europos Parlamento ir Europos Tarybos ilgalaikės politikos tikslai.