Seimo komitetas nesutaria, ar biudžetinės įstaigos turi būti paramos gavėjos

Iš valstybės biudžeto išlaikomi vaikų darželiai, mokyklos, bibliotekos bei gydymo įstaigos kitąmet dar nebus eliminuotos iš paramos gavėjų sąrašo.  

Seime stringa bandymas pakeisti gyventojų skiriamos paramos, pervedant iki 1,2 proc. pajamų mokesčio (GPM), tvarką. 

Parlamentinio Biudžeto ir finansų komiteto nariams šią savaitę situaciją aptarus su nevyriausybinėmis organizacijomis, Finansų ministerijos bei Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovais, bet neradus vieningos nuomonės dėl paramos gavėjų sąrašo trumpinimo, nutarta daryti pertrauką.   

Leisti dalį GPM skirti tik nevyriausybinėms organizacijoms pasiūlė Ekonomikos komiteto narys liberalas Andrius Bagdonas, teigiantis, kad jos labiausiai nukentėjo nuo koronaviruso krizės, tuo metu biudžetinėms įstaigoms finansavimas nesutrikęs. Tokiai Labdaros ir paramos įstatymo pataisai Audito komitetas nepritarė. 

Vyriausybė siūlo biudžetinėms įstaigoms nuo 2024 metų nebeleisti gauti gyventojų skiriamos GPM dalies. 

Biudžeto ir finansų komitete dirbantys parlamentarai pasiskirstė į dvi stovyklas: vienoje – remiantys draudimą dalį sumokėto GPM skirti biudžetinėms įstaigoms, kitoje – sakantys, kad be papildomų lėšų dalies darželių ar mokyklų veikla gali būti paralyžiuota.    

„Darbietis“ Vytautas Gapšys abejoja, ar reikia drausti gyventojams dalį GPM skirti, kaip jie nori.  

„Žmogaus pasirinkimo galimybė yra labai svarbi, jeigu apribosime sąrašą gavėjų per vieną ar kitą kriterijų, ta nepaskirstyta suma gali išaugti kartais, nes dabar matome, kad yra nepaskirstyti milijonai“, – aiškino V. Gapšys. 

Jis mato ir kitų galimybių biudžetinėms įstaigoms apeiti draudimą – jos galėtų steigti viešąsias įstaigas, fondus. 

Pasak Lietuvos regionų frakcijos nario Andriaus Palionio, skaidriau, kai pinigai iškart papuola į įstaigos sąskaitą, o ne į tam tikslui sukurtą paramos fondą ar antrinę įmonę.  

Savivaldybių asociacijos patarėjas savivaldybių finansų ir ekonomikos klausimais Giedrius Lingis abejoja, kad uždraudus GPM skirti biudžetinėms įstaigoms, žmonės paramą nukreips nevyriausybinėms organizacijoms.  

VMI vadovės Editos Janušienės teigimu, nevyriausybinėms organizacijoms skiriama gyventojų sumokėto GPM dalis didėja – 2018 metais jie skyrė 2,3 mln. eurų, o pernai – 2,7 mln. eurų, biudžetinėms įstaigoms pastebimas nedidelis mažėjimas. 

Pavyzdžiui, 2019 metais biudžetinėms įstaigoms pervesta 3,3 mln. eurų paramos, o 2020-aisiais – beveik 3,12 mln. eurų.  

Lietuvos paramos gavėjų yra 24 tūkst.: viešosios įstaigos sudaro 27,8 proc., asociacijos – 27 proc., biudžetinės įstaigos – 14,6 proc., labdaros ir paramos fondai –  10,2 proc., sodininkų, daugiabučių, garažų bendrijos – 5,6 proc., politinės partijos –  5,5 proc. ir religinės bendruomenės – 4,8 proc. bei kitos –  4,5 proc., pavyzdžiui, meno kūrėjai. 

Paramos pernai sulaukė 2 332 biudžetinės įstaigos ir 1 215 nevyriausybinės organizacijos. 57 proc. arba 1,8 mln. eurų biudžetinėms įstaigoms gyventojų skirta parama buvo aukos iki 60 eurų – tiek skyrė 85 proc. rėmėjų 

VMI duomenimis, 2020 metais 21,337 mln. eurų suteiktą paramą pasidalino 24,3 tūkst. gavėjų. Dalį savo sumokėto GPM paramai paskirstė 542,3 tūkst. dirbančiųjų (iš 1,1 mln.): iš jų apie 63,8 tūkst. paramą skyrė nevyriausybinėms organizacijoms, o 86 tūkst. – biudžetinėms įstaigoms.   

Dabar paramos gavėjais gali būti labdaros ir paramos fondai, biudžetinės arba viešosios įstaigos, asociacijos, religinės bendruomenės, tarptautinių visuomeninių organizacijų skyriai, meno kūrėjo ar paramos statuso turėtojai, ne pelno siekiantys juridiniai asmenys, išskyrus politines partijas.    

Pasak jos, dabar Lietuvoje yra apie 9 tūkst. nevyriausybinių organizacijų. 

BNS