Seimo komitetas ieškos sprendimų dėl išeitinių išmokų neperrinktiems parlamentarams

Kitą savaitę Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas ketina surengti klausymus dėl Statuto pataisų, leisiančių į parlamentą neperrinktiems Seimo nariams iš karto nemokėti visos išeitinės išmokos, o ją skirti dalimis.

Parlamentarų darbotvarkėje atsiras ne tik šioje Seimo kadencijoje pradėtas svarstyti šiai problemai sureguliuoti skirtas projektas, bet ir iš buvusio parlamento atkeliavusi panaši iniciatyva. 

Pernai gruodį Seimo pritarimo po pateikimo sulaukė opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nario Vytauto Juozapaičio pristatytas projektas, kuriuo siekiama ištaisyti per parlamento rinkimus išryškėjusią spragą dėl išeitinių išmokų.

Statute jis siūlo nustatyti, kad neperrinktam parlamentarui pradžiai būtų išmokama tik vieno mėnesio atlyginimo dydžio išeitinė išmoka.Toliau ji būtų mokama lygiomis dalimis kas mėnesį, tačiau jos mokėjimas būtų nutraukiamas, jei buvęs parlamentaras dėl susiklosčiusių aplinkybių vėl užimtų Seimo nario pareigas.

Šias Statuto pataisas Seimui pateikęs V. Juozapaitis pats buvo atsidūręs tokioje situacijoje, kai gavęs 17 tūkstančių eurų išeitinę išmoką po kelių dienų vėl sugrįžo į Seimą. Politikas sakė, kad šią išmoką „mielai paaukojo Ukrainos pergalei“.

Tikimasi, kad pasiūlytas reguliavimas padės išvengti tokių situacijų, kai į Seimą neperrinktas parlamentaras gauna solidžią išeitinę išmoką, tačiau vėliau kažkam atsisakius mandato po kelių dienų čia vėl sugrįžta. 

Šiuo metu nėra numatyto mechanizmo, kaip tokiu atveju politikas galėtų grąžinti šią išmoką.

Problemą bandė spręsti ir buvusios kadencijos parlamentarai 

Praeitoje Seimo kadencijoje kadencijoje, dar 2021 metais, konservatoriai buvo parengę Statuto pataisas, taip pat siūlančias į parlamentą nebeišrinktiems Seimo nariams išeitinę išmoką mokėti dalimis. Jos mokėjimą siūlyta nutraukti, jeigu buvęs Seimo narys ne tik vėl taptų parlamentaru, bet ir tuo atveju, jei jis taptų valstybės tarnautoju, būtų priimtas į darbą valstybės, savivaldybės, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė. Įsidarbinus Lietuvos banke jis taip pat netektų išeitinės.

2022 metais tuometinis Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas patobulino šį projektą. Antrasis jo variantas pateks į šios kadencijos socialdemokrato Juliaus Sabatausko vadovaujamo Seimo komiteto surengtą klausymo procedūrą. 

Šiame projekte numatyta, kad  buvusiam Seimo nariui išeitinės išmokos mokėjimas būtų nutraukiamas, jeigu jis vėl taptų  Seimo nariu arba pradėtų dirbti pagal darbo sutartį. Buvusiam Seimo nariui mirus, jam priklausančią neišmokėtą išeitinę išmoką gautų įpėdiniai, pateikę paveldėjimo teisės liudijimą.

Klausymus dėl Statuto pataisų, reglamentuojančias išeitines išmokas ir socialines garantijas neperrinktiems parlamentarams Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas planuoja surengti sausio 28 d. 

Seimo Statute numatyta klausymų procedūra skirta pradiniam įstatymo projektui pateiktų pataisų, pasiūlymų ir pastabų aptarimui. Sprendimai klausymų metu nepriimami.

Šiuo metu Seimo statute nėra nuostatų, kurios apribotų išeitinės išmokos skyrimą pasibaigusios kadencijos Seimo nariui. Parlamentarui išmokama tiek vidutinių mėnesinių jo atlyginimų dydžio išeitinė išmoka, kiek metų iš eilės jis buvo Seimo nariu. Išeitinė išmoka yra ne mažesnė kaip 2 ir ne didesnė kaip 6 vidutinių mėnesinių Seimo nario atlyginimų dydžio. Į kitą kadenciją neperrinktam politikui, ši išmoka išmokama paskutinę jo įgaliojimų dieną.

ELTA primena, kad į naujos 2024-2028 m. kadencijos Seimą neišrinkti, išeitines išmokas gavę, bet sau jų nepasilikę konservatorius V. Juozapaitis ir demokratė Rūta Miliūtė vos kelias dienas buvo be darbo. Jau lapkričio 19 d. jie vėl sugrįžo į Seimą, užimdami atsilaisvinusias Gabrieliaus Landsbergio ir Virginijaus Sinkevičiaus vietas.

Gruodžio 10 d. Seime prisiekė ir konservatorė Jurgita Sejonienė, kuri čia sugrįžo po kelių savaičių „bedarbystės” laikotarpio. Ji pakeitė dirbti į Europos Parlamentą išvykusį, mandato atsisakiusį Liudą Mažylį.