Seimo komitetas dėl liustracijos daro pertrauką: siūloma taikyti skirtingą apsaugą KGB ir VSD dokumentams

Seime atsiradęs naujas siūlymas nuo 2024 metų sausio 1 d. išslaptinti užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateiktą informaciją ir duomenis apie jų buvusį bendradarbiavimą su KGB kol kas Seimo plenarinės salės nepasieks.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, aptaręs  galimą tokios įstatymo pataisos prieštaravimą Konstitucijai, nutarė padaryti pertrauką. Komiteto nariai bendru sutarimu pasiūlė įstatymo pataisų iniciatoriams - Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai (LLRA-KŠS) atstovaujantiems parlamentarams parengti naują patobulintą projektą, atsižvelgiant į parlamentarų išsakytas pastabas.

Surasti kompromisą  kvietė Seimo narys, Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Politikas atkreipė dėmesį į  tai, kad yra KGB dokumentai ir Valstybės saugumo departamento (VSD) dokumentai.

„Išskirsiu keletą dalykų. Kalba eina apie KGB dokumentus ir VSD dokumentus tai yra  prisipažinusiųjų anketas ir apie termino „visiškai slaptai“ taikymą. Manau, kad galima tam tikrą kompromisą  surasti. Pirmiausia manau, kad KGB dokumentai neturėtų būti įslaptinti, KGB dokumentai nėra valstybės paslaptis. Kitas dalykas yra  prisipažinusiųjų anketos, verbavimo apylinkės. Čia klausimas rimtas, nes tai VSD dokumentai, tai jau mūsų struktūros dokumentai“,- sakė A. Anušauskas, pažymėjęs, kad VSD dokumentams turi būti numatytas slaptumo terminas.

Politikas teigė manąs, kad nėra jokių buvusių KGB bendradarbių sąrašų. „Yra tik prisipažinusiųjų bylos VSD. Labai abejočiau, kad toks sąrašas būtų sudaromas, yra individualios bylos, įstatymai riboja galimybę susidomėjusiems asmenims imti ir vartyti tokias bylas. Manau, kad kompromisus  galima daryti, išskaidant KGB dokumentus ir VSD dokumentus, numatant tokių dokumentų įslaptinimo galutinį  terminą“,- sakė A. Anušauskas.

Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Agnė Širinskienė siūlė komitetui padaryti pertrauką, leisti iniciatoriams pataisyti projektą, bandant surasti kompromisą dėl teisėtų lūkesčių prisipažinusių KGB bendradarbių. "Dėl 75 metų termino turiu labai didelių abejonių, tokia ilga data nebuvo žadėta, ji atsirado vėliau, 2015 metais, dėl politinių priežasčių, bet tai jau kitas klausimas“, - teigė A. Širinskienė.

 Dar kartą paanalizuoti situaciją ragino Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas.

„Klausimas teisėto lūkesčio yra su klaustuku, visi tie kaitaliojimai termino teisinio lūkesčio nesukelia. (...)  Nemanau, kad KGB dokumentams gali būti kažkoks įslaptinimo terminas“,- svarstė jis.

Seimo narys Česlav Olševski  tvirtino, kad dėl liustracijos užbaigimo turi būti noras ir politinis sprendimas. Jis nesutiko su Seimo Teisės departamento pozicija dėl galimo įstatymo pataisų prieštaravimo Konstitucijai.

„iš tikrųjų valstybė pažadėjo, kad prisipažinęs dėl bendradarbiavimo su KGB asmuo, nepatirs teisinių persekiojimų, bet ne apie tai eina kalba. Projekte siūloma tik paviešinti pavardes tų, kurie bendradarbiavo su KGB ir tiek“,- komiteto posėdyje sakė parlamentaras.

Mišrios Seimo narių grupės seniūno pavaduotoja Rita Tamašunienė tvirtino, kad ši tema liks gyva tol, ko bandysime paslėpti su KGB  bendradarbiavusių pavardes.

„Turime  vieną kartą padėti šioje istorijoje tašką. Kaip tik dabar yra tas momentas mums pasakyti, kad tą sąrašą reikia paskelbti. Visiško slaptumo ir dabar nėra, nes kandidatuojant į svarbius postus reikia nurodyti buvusio  bendradarbiavimo faktą. Tos slaptumo priemonės  nėra absoliučios. (...) Kodėl kalbame apie Komunistų partiją, bet nepabaigėme su  KGB bendradarbiavusių istorijos?“,- Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdyje sakė viena iš projekto iniciatorių R. Tamašunienė.

48 Seimo opozicijai atstovaujantys parlamentarai įregistravo  patobulintas Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo pataisas. Priėmus siūlomą projektą, nuo 2024 metų sausio 1 d. būtų paskelbti asmenys, slapta bendradarbiavę su SSSR specialiosiomis tarnybomis.

Įstatymo pataisas inicijavo Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai (LLRA-KŠS) atstovaujantys  Seimo nariai Rita Tamašunienė ir Česlav Olševski, primena ELTA.

Seimo kanceliarijos Teisės departamento nuomone, jas priėmus  „būtų paneigti asmenų, paklususių įstatymo reikalavimui ir savanoriškai suteikusių valstybei atitinkamą informaciją apie save, teisėti lūkesčiai ir pažeisti jų teisėti interesai“.

Seimo teisininkų nuomone, siūlomos įstatymo pataisos prieštarauja Konstitucijai. „Projekto nuostata, numatanti, kad užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta informacija ir duomenys apie juos yra išslaptinami nuo 2024 m. sausio 1 d. vertintina kaip prieštaraujanti Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui“, – sakoma teisininkų išvadoje.

Šiuo metu užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta informacija ir duomenys apie juos yra įslaptinti 75 metams.

2015 m. birželio 30 d. Seimas priėmė Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo įsipareigojo įslaptinti 75 metams ir saugoti tokių asmenų pateiktą informaciją ir duomenis apie juos.
Informacija apie slapta bendradarbiavusius asmenis išslaptinama ir viešai paskelbiama, kai asmuo eina Respublikos Prezidento, Seimo ar savivaldybės tarybos nario, Vyriausybės nario, teisėjo arba prokuroro pareigas arba į jas kandidatuoja.