Seimo darbotvarkėje - LRT veiklos tyrimo išvados

Ketvirtadienį LRT veiklą tyrusios komisijos pirmininkas Seimo vicepirmininkas Arvydas Nekrošius ketina pateikti Seimui laikinosios tyrimo komisijos darbo rezultatą - išvadų projektą.

Susipažinę su jomis ir apsvarstę Seimo nariai spręs, ar joms pritarti.

Tyrimą atlikę parlamentarai nustatė, kad „pasirinkta LRT struktūra, valdymo organų funkcijų pasidalijimas ir kompetencija, atsakomybės pasiskirstymo nebuvimas, kontrolės mechanizmų stoka sudaro prielaidą kilti rizikai, kad valstybės lėšos gali būti naudojamos neracionaliai“.

Parlamentarų nuomone, racionaliau planuodama savo pačios prodiusuojamų ir nepriklausomų prodiuserių rengiamų programų santykį, LRT turi galimybių taupiau naudoti savo biudžetą.

„Pastaroji galimybė, kaip rodo 2018 metais įvykę pokyčiai, 2013-2017 metų laikotarpiu LRT vadovybės buvo nepakankamai įvertinta. 2013-2017 metais nebuvo tinkamai įgyvendinami esami LRT įstatymo ir Viešųjų įstaigų įstatymo reikalavimai, kurie nustato priemones, užtikrinančias tinkamą kontrolę ir atskaitingumą, viešumą (viešųjų pirkimų atveju), nors Europos transliuotojų sąjunga reikalauja išskirtino visuomeninio transliuotojo skaidrumo“, - sakoma išvadų projekte.

Jame pažymima, kad 2013-2017 metais LRT nepakankamai dėmesio skyrė vadovų, LRT tarybos narių interesų deklaravimui, neužtikrino, kad prodiuseriai, jiems dirbantys asmenys turėtų aiškią ir prieinamą galimybę deklaruoti savo interesus viešai.

„Dėl to, neviešindama informacijos, LRT nėra apsaugota nuo galimų interesų konfliktų ar net atviros registruotų lobistų lobistinės veiklos“, - mano išvadų rengėjai.

Seimo Kultūros komitetui siūloma parengti ir iki šių metų gruodžio 1 d. pateikti parlamentui LRT įstatymo pakeitimo projektą, kuriame atsispindėtų LRT veiklą tyrusios Seimo laikinosios komisijos pasiūlymai dėl LRT valdymo gerinimo.

LRT tarybos narių darbo terminą siūloma sumažinti nuo šešerių iki penkerių metų.

Tyrimą atlikę Seimo nariai siūlo iš dalies pakeisti LRT tarybos narių skyrimo tvarką, numatant, kad Respublikos prezidentas keturis LRT tarybos narius skiria ne visus iš karto, bet po vieną, 15 mėnesių intervalais, taip užtikrinant nuoseklią ir laipsnišką prezidento deleguotų narių kaitą. Siūloma palaipsniui pereiti prie šios naujos tvarkos, kai pasibaigs prezidento skirtų narių kadencija.

Analogišką tvarką siūloma taikyti ir Seimo skiriamų keturių LRT tarybos narių skyrimui, po du narius (vieną iš pozicijos, kitą - iš opozicijos), skiriant 30 mėnesių intervalais ir palaipsniui pereinant prie šios tvarkos po to, kai pasibaigs Seimo deleguotų LRT tarybos narių kadencija.

Išvadų projekte siūloma įstatymu numatyti LRT valdybos, kaip kolegialaus valdymo organo, įsteigimą, o jos narių skyrimą, teises ir pareigas reglamentuoti remiantis analogija su Akcinių bendrovių įstatymu.

„Valdybos narių skaičius - nuo 5 iki 7 imtinai, tačiau pasirenkant tokį santykį, kad LRT generalinis direktorius ir jo pavaduotojai valdyboje nesudarytų daugumos, dauguma kandidatų turėtų būti nepriklausomi, t. y. jokiais darbo ar kitais profesiniais ryšiais nesusiję su LRT“, - sakoma komisijos išvadose.

LRT taryba skirtų valdybos narius penkerių metų terminui. LRT tarybai kandidatų, atrinktų viešo konkurso būdu, sąrašą pateiktų atrankos komisija, kaip tai daroma valstybės valdomų įmonių atveju, o LRT taryba iš šio sąrašo atrinktų, jos manymu, tinkamiausius iš pateiktų kandidatus.

LRT tarybos ir valdybos nariams siūloma nustatyti minimalius išsilavinimo, profesinės patirties ir reputacijos bei nepriklausomumo (ta apimtimi, kiek pastarasis kriterijus būtų taikomas nepriklausomiems valdybos nariams) reikalavimus.

Tyrimą atlikę parlamentarai mano, kad tolesnis Administracinės komisijos egzistavimas, atribojus valdybos ir tarybos funkcijas, yra netikslingas, todėl jie siūlo naikinti Administracinę komisiją.

Laikinoji tyrimo komisija siūlo, kad LRT veiklos priežiūrą vykdytų vidinis organas - LRT taryba ir išorės reguliuotojas - Lietuvos radijo ir televizijos komisija.

Tyrimą atlikusių parlamentarų nuomone, reikėtų sustiprinti, išplėsti žurnalistų etikos inspektoriaus funkcijas, sudarant galimybę žurnalistų etikos inspektoriui atlikti viešosios informacijos stebėseną visose visuomenės informavimo priemonėse, t. y. įskaitant radijo ir televizijos programų stebėseną.

LRT įstatyme siūloma numatyti, kad LRT kiekvienais metais teikia visuomenei ir Seimui savo veiklos atskaitą.

Kadangi šiuo metu LRT neturi santykinai nepriklausomo pretenzijų ir skundų nagrinėjimo darbuotojo, išvadų rengėjai siūlo įsteigti ombudsmeno pareigybę pretenzijoms, skundams ir pageidavimams nagrinėti.

Seimo Kultūros komitetui siūloma parengti LRT įstatymo pataisas, kuriomis būtų apibrėžta kultūrinės, socialinės ir šviečiamosios informacijos sąvoka bei aiškūs kultūrinės, socialinės ir šviečiamosios informacijos ir reklamos atribojimo kriterijai, taip pat įvertinti, ar ši, o ypač už atlygį skleidžiama, informacija neturėtų būti atpažįstama ir atskirta programų turinyje.

Taip pat siūloma papildyti LRT įstatymą, apibrėžiant LRT portalo statusą bei išsprendžiant reklamos skelbimo LRT portale klausimą.

Tyrimo komisijos pirmininkui A. Nekrošiui komisijos vardu pasiūlyta kreiptis į STT ir Valstybės kontrolę, Konkurencijos tarybą su prašymu atitinkamai „antikorupciniu, valstybės biudžeto panaudojimo racionalumo bei konkurencijos pažeidimo aspektais įvertinti 2015-2017 metais LRT sudarytus sandorius, kuriais susitarta dėl kultūrinės, socialinės ir šviečiamosios informacijos skleidimo už atlygį taikant 50 proc. ar didesnes nuolaidas“.

Valstybės kontrolei siūloma atlikti LRT turto valdymo auditą ir įvertinti LRT reikmėms nenaudojamo turto perdavimo Turto bankui galimybę.

Išvadų projekte komisijos pirmininkas A. Nekrošius įpareigotas kreiptis į generalinę prokuratūrą, prašant įvertinti, ar kai kurie LRT sandoriai neturi nusikalstamos veikos požymių.

A. Nekrošiui taip pat įpareigotas kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą, prašant įvertinti Klaipėdos miesto savivaldybės vykdytus LRT „Eurovizijos“ nacionalinės atrankos finalo organizavimo Klaipėdos „Švyturio“ arenoje paslaugų viešuosius pirkimus.

Šių metų spalio 3 d. LRT veiklą tyrusi Seimo laikinoji komisija patvirtino savo išvadas. Už jas balsavo 6 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo ir vienas parlamentaras - „socialdarbietis“ Petras Čimbaras - susilaikė.

Galutinį žodį dėl šių išvadų tars Seimas.

ELTA