Pritarta griežtesniems ribojimams lošimų sektoriui

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) trečiadienį pritarė dviem Azartinių lošimų įstatymo pakeitimo projektų paketams – vienas jų yra skirtas tobulinti kovos su nelegaliu lošimu priemones, o kitas – stiprinti probleminių lošėjų apsaugą ir numatyti griežtesnius ribojimus lošimų sektoriui.

Finansų viceministrė Vaida Markevičienė komitetui pristatė atnaujintas kovos su nelegaliu lošimu priemones. Šiuo metu veikiančią sistemą papildys Lietuvoje turinčių teisę veikti lošimų paslaugų teikėjų „baltasis sąrašas“, į kurį nepatenkančioms bendrovėms licencijuotos finansų įstaigos negalėtų atlikti mokėjimų.

„Iki šiol turėjome sistemą, kuri leisdavo blokuoti mokėjimus, kurie yra mokami iš Lietuvos finansų įstaigų nelegalioms interneto lošimo svetainėms tik tuo atveju, jeigu jos būdavo užblokuotos. Mūsų Lošimų priežiūros tarnyba iki šiol buvo užblokavusi apie 1600 nelegalių interneto svetainių“, – trečiadienį BFK posėdyje kalbėjo V. Markevičienė.

„Iš esmės baltasis sąrašas reiškia tai, kad mūsų Lošimų priežiūros tarnyba paskelbia oficialų sąrašą, kokios Lietuvos įmonės gali veikti. Jeigu yra atliekami mokėjimai, tiesiog patikrinus, ar tas gavėjas atitinka atpažinimo kodą, kuriuo jis yra pripažįstamas kaip lošimų paslaugų teikėjas, ir jeigu jis nėra licencijuotas Lietuvoje, toks mokėjimas nebūtų vykdomas“, – aiškino ji.

Lobistas Mindaugas Ardišauskas tikino, kad šios priemonės veiksmingumas bus ribotas, kadangi didžioji dalis mokėjimų nelegaliems lošėjams atliekama bankiniu pavedimu, o ne su mokėjimo kortele.

„Priemonės efektyvumas daugeliu atveju bus pakankamai nominalus, nes jeigu įmonė, nelegalus organizatorius nėra juodajame sąraše, vadinasi šitas kortelinis pavedimas realaus efekto neturės. Reikia žinoti, kad mažoji dalis (pavedimų – ELTA) atliekama mokėjimo kortelėmis, o ši iniciatyva tik jas ir apima“, – teigė jis.

Komitetui pritarus įstatyminėms pataisoms, jos grįš į Seimo plenarinių posėdžių salę rudens sesijoje.

Projekto aiškinamajame rašte argumentuojama, kad taikant tokį mokėjimo operacijų blokavimą, dalyvavimas nelegaliuose lošimuose būtų ženkliai apribotas net ir neužblokuotoje interneto svetainėje.

Komitetas taip pat pristatė blokavimo modeliui atsiskaitymams, susijusiems su dalyvavimu loterijose. Tokiu atveju mokėjimo operacijos, susijusias su loterijų bilietais, platinamais internetu, būtų tikrinamos pagal Priežiūros institucijos sąrašą, kuriame pateikti tokia veikla teisę užsiimti turintys subjektai.

BFK pritarė siūlymui stiprinti probleminių lošėjų apsaugą

V. Markevičienė komitetui pristatė siūlymą, kad iki šiol rekomendacinį pobūdį turėjusios atsakingo lošimo gairės lošimų paslaugų teikėjams taptų privalomos. Pasak viceministrės, Lošimų priežiūros tarnybos (LPT) atliktas tyrimas parodė, kad rekomendacijų sektoriaus mastu laikomasi ribotai.

„Įtvirtinta pareiga bendrovėms užtikrinti, kad jos stebėtų savo klientų elgseną ir pamačius požymius, kad lošimas darosi nekontroliuojamas, privalėtų imtis tam tikrų veiksmų atkreipti lošiančio asmens dėmesį ir nukreipti jį ten, kur jis galėtų gauti pagalbos“, – teigė ji.

Pataisos numato reikalavimą, kad antžeminiuose lošimo namuose būtų kvalifikuotas darbuotojas, kuris gyvai stebėtų žmonių elgseną ir galėtų probleminį lošėją pastebėti. Tuo metu nuotoliniuose lošimuose kiekvienas lošėjas privalėtų nustatyti tam tikrus limitus iš anksto, kiek jis ketina pinigų pralošti.

„Jeigu nebus nustatyti laiko ir lėšų limitai, tai lošėjas apskritai negalės lošti. Sistema skirta tam, kad visi duomenis apie visus lošėjus ir jų interakcijas su lošimų įmonėmis suplauktų LPT (...) Probleminiame lošime netgi nedidelė laiko pertrauka padeda žmogui atgauti kontrolę“, – pabrėžė V. Markevičienė.

Teisininkas Liutauras Ulevičius posėdyje kritikavo siūlymą ir tvirtino, kad jis išstums mažesnius lošimų organizatorius iš rinkos arba į šešėlį.

„Pasiūlymas nubrauks visus mažesnius lošimų organizatorius, liks tie 3-4 dominuojantys rinkoje operatoriai, kurie siūlys tik pačius rizikingiausius lošimus. Šitas projektas padarys, kad reikalavimų mažesnieji organizatoriai negalės tenkinti, o visi lošėjai bus nustumti į pavojingiausių lošimų sritį“, – aiškino jis.

Lobistas M. Ardišauskas pridūrė, kad tai paskatins ir dalį lošėjų rinktis nelegalius lošimų organizatorius, kurie nereikalauja limitų ir niekaip nėra kontroliuojami. Pasak jo, teisingiau būtų biudžeto lėšas skirti probleminio lošimo prevencijai.

„Mes turime didžiulį paketą, daugybė įpareigojimų legaliems lošimų organizatoriams, bet visame šiame pakete nėra nieko apie nelegalius lošimus ir nieko nėra apie probleminio lošimo prevenciją. (...) Visi puikiai suprantame, kad pasiūlą stimuliuoja paklausa. Jei žmonės turi laiko, pinigų ir noro lošti – čia jau ne sistemos reikalas“, – sakė jis.

Įstatymo projektui BFK pritarė ir Seimo jam liko paskutinė – priėmimo stadija.

Įstatymo projektu siekiama įtvirtinti nuostatas, susijusias su atsakingo lošimo organizavimu ir prievole lošimų organizatoriams savo veikloje taikyti lošėjų apsaugos priemones, apimančias lošėjų elgesio stebėseną, nesaikingo lošimo atpažinimą, probleminių lošėjų identifikavimą.

Taip pat siūloma nuotolinius lošimus organizuojančioms bendrovėms numatyti pareigą įdiegti nuotolinio lošimo platformą, kuri užtikrintų centralizuotą visų lošėjų, dalyvaujančių nuotoliniame lošime, tapatybės nustatymą ir registravimą.