Seimo Antikorupcijos komisija laukia LB informacijos dėl „Bankeros“ priežiūros

Žiniasklaidoje paviešinus, jog finansinių technologijų įmonės „Bankera“ įkūrėjai, platinę kripto žetonus, galėjo pasisavinti milijonines investuotojų lėšas, Seimo Antikorupcijos komisija laukia Lietuvos banko (LB) ir kitų priežiūros institucijų informacijos, kaip šiame projekte buvo užtikrinama pinigų plovimo prevencija ir valdomi interesų konfliktai.

„Buvo išsiųsti raštai atsakingoms institucijoms (…), bet čia labiau parlamentinės kontrolės klausimas (…) Lietuvos bankui, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos dėl vadinamos „Bankeros“ istorijos“, – Seimo Antikorupcijos komisijos posėdyje trečiadienį sakė jos pirmininkas Arvydas Anušauskas.

Komisija aiškinsis portalo „15min“ Tyrimų skyriaus su tarptautiniu tiriamosios žurnalistikos tinklu OCCRP („Organized Crime and Corruption Reporting Project“) atlikto tyrimo metu gautą informaciją.

Žurnalistai surinko duomenis, jog prieš pat pirminio kripto žetonų „Banker“ (BNK) platinimo pabaigą Ramiajame vandenyne esančios valstybės Vanuatu banką įsigijo „Bankeros“ įkūrėjai Vytautas Karalevičius, Mantas Mockevičius ir Justas Dobiliauskas, o į šio banko sąskaitą buvo pervesti daugiau nei 45 mln. eurų, gauti iš kripto žetonų platinimo.

„Iškilo klausimų, ar mūsų institucijos įvykdė visus įstatymo reikalavimus savo laiku, ar dabar ta priežiūra, (…) ir privačių ir viešų interesų konfliktai Lietuvos banke yra reguliuojami. Mes užklausėm informacijos, gavę informaciją supažindinsim su ja komisijos narius“, – kalbėjo A. Anušauskas.

Seimo komisija taip pat domėsis, ar „Bankeros“ veikla buvo vertinama nacionalinio saugumo požiūriu.

Paviešinus „Bankeros“ tyrimą, aplinkybių patikslinimą pradėjo Generalinė prokuratūra, ji spręs, ar pradėti ikiteisminį tyrimą dėl finansinių technologijų įmonės įkūrėjų veiksmų, aiškinantis, kaip jie panaudojo per kripto žetonų platinimą pritrauktas lėšas.

Kaip skelbė „15min“ Tyrimų skyrius, „Bankeros“ pirminis kripto žetonų platinimas buvo patekęs tiek į Lietuvos centrinio banko, tiek į Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) akiratį, tačiau ikiteisminiai tyrimai nebuvo pradėti esą negavus nukentėjusiųjų skundų.

Tyrimo duomenimis, BNK žetonus sukūrė ir išleido Britų Mergelių salose registruota bendrovė „Finalify Ltd.“, o per Lietuvoje registruotą bendrovę „Spectro Finance“ buvo valdoma virtualios valiutos keitykla „SpectroCoin“ – joje investuotojai ir galėjo nusipirkti „Bankera“ žetonų.

Visgi, kaip teigiama tyrime, LB gavo 3 investuotojų skundus, bet nurodė jiems kreiptis į Britų Mergelių salų jurisdikcijos priežiūros institucijas.

Skelbta, jog dar 2018 m. LB nurodė, kad „Bankera“ kriptožetonų platinimas prilygsta viešam vertybinių popierių siūlymui, todėl yra reguliuojamas. Visgi tyrimą atlikusiems žurnalistams centrinis bankas nurodė, kad „Bankeros“ žetonų siūlymo prilyginimas vertybinių popierių platinimui „buvo pirminis vertinimas“.

LB duomenimis, Lietuvoje „Bankeros“ kripto žetonų pardavimų suma buvo gerokai mažesnė nei 5 mln. eurų. Tyrimo duomenimis, nors didesnė dalis Lietuvos investuotojų pirko nedidelį kiekį žetonų, bet kai kurie buvo investavę ir penkiaženkles ar net šešiaženkles sumas.

Anot tyrimo, kitą Lietuvoje registruotą ir elektroninių pinigų įstaigos statusą turinčią „Pervesk“ „Spectro Finance“ naudojo iš ICO gautoms lėšoms tvarkyti. 

Tyrime figūravo ir Vilniaus savivaldybės tarybos narys, priklausantis konservatorių frakcijai, Aurimas Navys, kaip skelbta, einantis fintech įmonės „Pervesk“ valdybos nario, atsakingo už rizikų valdymą, pareigas, kai tuo pat metu jo brolis Mindaugas Navys vadovavo vienam iš Lietuvos banko skyrių ir savo interesų deklaracijoje nebuvo nurodęs apie brolio ryšį su „Pervesk“.

Kaip jau skelbta, 2018-aisiais lietuviams pradėjus platinti kripto žetonus, investuotos kelių dešimčių milijonų eurų lėšos pervestos į Ramiajame vandenyne esančios valstybės Vanuatu banką „Pacific Private Bank“, kurį prieš pat kripto žetonų platinimo pabaigą įsigijo „Bankeros“ įkūrėjai.

Tyrimo duomenimis, per pusmetį 2017–2018 metais „Banker“ kripto žetonų projektas pritraukė daugiau nei 100 mln. eurų, juos įsigijo daugiau nei 100 tūkst. žmonių.

Visgi po staigaus susidomėjimo „Bankeros“ pirminiu žetonų platinimu (ICO) žetonai nuvertėjo, investuotojai patyrė nuostolius. 

Tyrimo duomenimis, iš „SpectroCoin“ sąskaitos Lietuvoje į kitą tos pačios įmonės banko sąskaitą „Pacific Private Bank“ buvo pervestos dešimties milijonų eurų lėšos.

„Pacific Private Bank“ trijų „Bankeros“ įkūrėjų valdomoms bendrovėms taip pat esą paskolino milijonus eurų, šios įmonės naudotos pernakt nekilnojamąjį turtą (NT) – vilą Prancūzijos Rivjeroje, butą Neringoje, Vilniaus Gedimino prospekte bei Kaune ant Nemuno kranto.

Anot portalo, „Pacific Private Bank“ taip pat skolino milijonus eurų tiesiogiai „Bankeros“ įkūrėjams V. Karalevičiui, M. Mockevičiui ir J. Dobiliauskui, argumentuodamas, kad paskolos skirtos „asmeninėms reikmėms“. Šias paskolas garantavo bendrovės, priklausiusios minėtiems asmenims – „Finalify Ltd.“, „Spectro Finance Systems“ ir „Spectro Finance“.