Seime – vienas žingsnis iki Valstybės gynybos fondo įsteigimo

Antradienį Seimas po svarstymo pritarė Vyriausybės parengtam projektui, kuriuo siūloma įsteigti Valstybės gynybos fondą, nustatyti jo paskirtį, lėšų šaltinius, lėšų naudojimą, taip pat fondo valdymą ir jo pabaigą.

Už Valstybės gynybos fondo įstatymo projektą po svarstymo balsavo 92, susilaikė 24, prieš 1 parlamentaras. Tam, kad projektas būtų priimtas, Seimas turės balsuoti dar vieną kartą.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė yra akcentavusi, kad projektas reikalingas tam, jog būtų užtikrintas ne mažesnis, kaip 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimas krašto apsaugai. Svarstant įstatymą ji pažymėjo, kad kilus diskusijoms dėl planuojamų papildomų 60 mln. eurų iš savivaldybių biudžeto gynybai, prieš priėmimo stadiją bus registruotas pasiūlymas šiuo klausimu, kuris sulauktų didesnio palaikymo.

„Jaučiu, kad yra debatas dėl papildomų 60 mln. eurų, kadangi ši balsavimo stadija neleidžia balsuoti dėl pasiūlymo, pasižadame, kad registruosime pasiūlymą į priėmimo stadiją, kuris turėtų daugiau palaikymo parlamente“, – antradienį kalbėjo ji.

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas pažymėjo, kad jo atstovaujama politinė jėga palaikė projektą būtent dėl finansų ministrės pažado.

Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas, ekspremjeras Algirdas Butkevičius reiškė palaikymą pagrindiniam įstatymui, tačiau nepritarė akcizų tarifų degalams didinimui bei didesniam savivaldybių indėliui į fondą.

„Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ svarstė visą paketą ir pritars Gynybos fondo įstatymo projektui, bet nesutinka su tuo, kas buvo nutarta Biudžeto ir finansų komitete, kad dar 60 mln. eurų ateinančiais metais paimti iš savivaldybių biudžeto“, – Seimo plenarinių posėdžių salėje kalbėjo A. Butkevičius.

„Taip pat mūsų frakcija pritars alkoholio ir tabako akcizų tarifų didinimui. Jau bankų solidarumo įstatymui buvo pritarta, bet galėjo būti ambicingesnis projektas. (...) Nepritarsime akcizų tarifui didinimui degalams, nes tai iššaukia mažesnį konkurencingumą lyginant su kaimyninėmis šalimis“, – pažymėjo jis.

Tuo metu parlamento Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas, konservatorius Mindaugas Lingė aiškino, kad buvo galima sutarti ir dėl paprastesnio gynybos finansavimo modeliu, vienu procentu padidinant pelno ir pridėtinės vertės mokesčius.

„Svarstomas Gynybos fondo paketas labai platus, bet jis galėjo turėti daug paprastesnę komplektaciją, kaip pvz. 1 proc. didesnio pelno mokestis ir 1 proc. didesnis PVM. Mažiau šalutinių diskusijų, užkabintų siauresnių interesų ir koncentravimosi į esmę. Ne mokesčiai gynybai yra pagrindinis tikslas, o tai, kaip sustiprinti mūsų šalies saugumą“, – sakė M. Lingė.

„Šiandien kalbame apie nišinius sprendimus, bet ir apie juos kalbėti prasminga, jeigu yra pasirengusių už juos balsuoti“, – tikino jis.

Seimo Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas pažymėjo, kad reikia galvoti ir apie potencialų 4 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimą gynybai.

„Mūsų ambicija, kuri jaučiama, didinti finansavimą tiek, kad būtume saugesni ir, jog į Lietuvą neįžengtų joks purvinas priešo batas. (...) Bet dėl 4 proc. investicijų į gynybą vis dar nėra sutarta, ir man atrodo, nuo šios temos taip pat nepabėgsime“, – teigė V. Mitalas. 

Pirmadienį Seimo BFK pritarė daliai pokyčių projekte. BFK nusprendė pritarti 2,5 karto didesniam elektroninių cigarečių skysčio akcizui, negu buvo numatyta Vyriausybės siūlyme.

Konservatorius Vytautas Kernagis siūlė, kad akcizas 2025-2027 metais būtų didinamas po 150 proc. kasmet, kai Vyriausybė numatė 60 proc. didinimą kiekvienais metais. Balsų dauguma, BFK pritarė V. Kernagio siūlytam variantui.

Taip pat komitetas pritarė kompromisiniam siūlymui, kad 2025 m. CO2 dedamoji benzinui būtų 47 eurai/1 tūkst. l. Ministrų kabinetas pirminiame projekte buvo numatęs, kad CO2 dedamoji benzinui 2025 m. siektų 72 eurus/1 tūkst. litrų. Gazoliams, pagal BFK siūlomą variantą, saugumo dedamoji siektų 25 eurus/1 tūkst. l kitąmet, o tolimesniais metais dydis išliktų 50 eurų/1 tūkst. l, kaip ir buvo numatyta pirminiame projekte.

BFK pritarė ir siūlymui, kad Valstybės gynybos fondui iš savivaldybėms tenkančios gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalies 2025 m. būtų skirti 85 mln. eurai, vietoje Vyriausybės pirminiame projekte numatytų 25 mln. eurų.

Valstybės gynybos fondas būtų skirtas kaupti valstybės piniginiams ištekliams, kuriais būtų užtikrintas itin skubių prioritetinių valstybės gynybinių pajėgumų ir civilinės saugos stiprinimo poreikių įgyvendinimas.

Ministrų kabinetas numato įsigyti divizijos lygmens karinio vieneto pajėgumui išvystyti reikalingą ginkluotę, techniką ir amuniciją, sukurti karinę infrastruktūrą, sukurti Vokietijos vadovaujamos NATO brigados infrastruktūrą, išvystyti kontrmobilumo priemones, skirtas kliūtims ir užtvarams priešo pajėgoms formuoti.

Taip pat finansuoti karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo transporto, karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir sukūrimo projektus bei įgyvendinti Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme nurodytą programą, skirtą civilinės saugos stiprinimui ir plėtrai užtikrinti.

Valstybės gynybos fondo lėšas sudarytų laikinasis solidarumo įnašas už 2025 metų mokėjimo laikotarpį, fizinių ir juridinių asmenų, kitų organizacijų ir jų padalinių savanoriškos įmokos, 1,9 proc. valstybės biudžeto pajamų, gautų iš surinkto pelno mokesčio 2025 metais, 6 procentai – 2026 ir vėlesniais metais.

Taip pat numatoma gauti 6,5 proc. valstybės biudžeto pajamų, gautų iš akcizų 2025 metais, 6,6 procento – 2026 metais, 6,9 procento – 2027 ir vėlesniais metais. 0,2 procento pajamų būtų gauta iš surinkto gyventojų pajamų mokesčio 2026 ir vėlesniais metais į konsoliduotuosius valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, 0,3 proc. valstybės biudžeto pajamų, gautų iš surinkto gyventojų pajamų mokesčio 2025 metais, 0,5 procento – 2026 ir vėlesniais metais.

25 milijonai eurų fonde numatyti iš valstybės biudžeto pajamų, gautų iš gyventojų pajamų mokesčio, ta pačia suma sumažinus savivaldybių biudžetams tenkančią pastoviąją gyventojų pajamų mokesčio dalį, apskaičiuotą rengiant Lietuvos 2025–2027 metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektą.

Numatoma, kad įstatymas jį priėmus įsigaliotų 2024 m. spalio 1 d.

ELTA primena, kad Finansų ministerija siūlo papildomas lėšas gynybai surinkti pratęsiant bankų solidarumo mokestį, didinant pelno mokesčio tarifą 1 proc. punktu, pakeliant akcizus ir įvedant mokestį daliai draudimo sutarčių. Šios priemonės leistų jau 2025 m. į gynybos fondą surinkti 297,8 mln. eurų, o 2026 m. – 421,2 mln. eurų.

Dar metams pratęsus bankų solidarumo mokestį, jis 2025 m. atneštų 60 mln. eurų.

Akcizų didinimas apimtų alkoholį ir tabaką bei 6 centų saugumo dedamąją visam kurui.

Tarp siūlymų – ir Saugumo įnašo koncepcija, t.y. 10 proc. įnašas draudimo sutartims išskyrus gyvybės draudimą.