Seime – vienas žingsnis iki patobulinto Pašto įstatymo priėmimo

Antradienį Seimas po svarstymo pritarė patobulintam Pašto įstatymui, kuriuo siūloma užtikrinti tvarų universaliosios pašto paslaugos (UPP) teikimą bei sudaryti sąlygas teikėjui padengti pagrįstas sąnaudas, pelną ir veiklos nuostolį. Pokyčiais siekiama leisti pereiti prie didesnių galimybių naudotis elektroninėmis paslaugomis.

Už Pašto įstatymo pokyčius po svarstymo balsavo 57, susilaikė 40, prieš – 8 parlamentarai. Tam, kad siūlymui būtų pritarta, parlamentas turės balsuoti dar vieną kartą.

Kaip anksčiau teigė Susisiekimo ministerijos atstovė Eglė Sikorskaitė-Narkun, esminis projekto tikslas – užtikrinti UPP ekonominį tvarumą, pašto paslaugos teikėjų teises.

„Pritarus įstatymo projektui, būtų užtikrintas universaliosios pašto paslaugos teikimo tvarumas, jos veikla teikėjui sudarytų sąlygas padengti pagrįstas sąnaudas, uždirbti pagrįstą pelną ir padengti pagrįstą veiklos nuostolį“, – sakė ji, pažymėjusi, kad taip pat būtų patikslintos pašto sektoriaus veiklą reglamentuojančių institucijų funkcijos ir jų atsakomybė, patobulintas ekonominių sankcijų skyrimo mechanizmas.

Diskusijų Ekonomikos komitete sukėlė Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos (NRMLLA) siūlymas įtraukti į universalių pašto paslaugų sąrašą prenumeruojamų spaudos leidinių surinkimą, rūšiavimą ir pristatymą taip, kaip yra įtvirtinta Latvijos pašto įstatyme. Ekonomikos komitetas balsų dauguma šiam siūlymui nepritarė.

Vis tik Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Valius Ąžuolas kritikavo įstatymo projektą bei teigė, kad Lietuvos paštas žlugdo regioninę žiniasklaidą.

„Ką daro paštas su regionine žiniasklaida? Jis viską daro, kad regioninė žiniasklaidą sužlugdyti. (...) Valstybė paštui tarp 8 ir 10 mln. eurų skiria dotaciją, kasmet. Ji skiriama į nutolusius vienkiemius nunešti spaudą, regionus ir kitas vietoves, kaip kompensaciją. Pasirodo paštas neteikia normalių nei ataskaitų, nei audito išvadų, kaip panaudoja tą dotaciją“, – Seimo plenarinių posėdžių salėje kalbėjo V. Ąžuolas.

Kritiškai apie siūlymą atsiliepė ir Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Lukas Savickas, pažymėjęs, kad į įstatymo projektą svarbu įtraukti ir prenumeruojamų spaudos leidinių surinkimą bei pristatymą.

„Ekonomikos komitetas paprastai rodo gerą pavyzdį dėl kompromiso ir susitarimo, labai apgailestauju, kad dėl šio įstatymo projekto to pasiekti nesugebėjome. Tikiuosi, kad svarstymo metu parodysime, jog pasiūlytas sprendimas nėra tinkamas, (...) iš esmės kalbant apie pašto paslaugas, svarbu įtraukti ir prenumeruojamų spaudos leidinių surinkimą, rūšiavimą, gabenimą ir pristatymą“, – teigė L. Savickas.

Tuo metu Liberalų sąjūdžio atstovas Eugenijus Gentvilas ragino balsuoti svarstymo stadijoje už projektą, o nuostatą dėl periodinės spaudos pristatymo paslaugos įtraukti iki projekto priėmimo.

„Įsipareigokime taip: jeigu šiandien praeina po svarstymo, iki priėmimo stadijos įrašykime nuostatą, kad universalių pašto paslaugų sąraše yra ir periodinės spaudos kaupimo ir pristatymo paslauga. Nežudykime viso projekto atmesdami jį šiandien. bet susitarkime, kad ta nuostata (...) atsirastų priėmimo stadijoje kaip svarbi projekto dalis“, – aiškino E. Gentvilas.

Įstatymo iniciatoriai teigia, kad tiek šalies viduje, tiek visame pasaulyje sparčiai didėjančios e. prekybos apimtys lemia pašto siuntų srauto augimą. 2023 m. pajamos, gautos už pašto paslaugos teikimą, siekė 273,8 mln. eurų (6,5 proc. daugiau, palyginti su 2022 m.), arba 24,4 proc. visų Lietuvos ryšių sektoriaus pajamų.

Pažymima, kad siekdami suteikti pašto paslaugos naudotojams kuo greitesnes ir aukštesnės kokybės paslaugas, pašto paslaugos teikėjai pastaraisiais metais investuoja į pašto tinklo, ypač į paštomatų, plėtrą ir modernizavimą, inovatyvius logistikos sprendimus. Populiariausias 2023 m. pašto siuntinių siuntimo būdas buvo per paštomatus.

Spartus UPP pajamų mažėjimas formuoja sąlygas susidaryti UPP nuostoliams, kurie, vadovaujantis Pašto įstatymu, jeigu UPP teikėjui yra nepagrįstai didelė finansinė našta, yra kompensuojami valstybės biudžeto lėšomis, teigia iniciatoriai.