Seime – vėl siūlymas iš privačių pensijų fondų gyventojams leisti pasitraukti per metus

Valdančiajai Seimo demokratų frakcijai priklausantis Algirdas Butkevičius siūlo iki metų sutrumpinti Vyriausybės projekte numatytą pasitraukimo iš antrosios pensijų pakopos „langą“.

Ministrų kabineto parengta pensijų sistemos pertvarka paskutiniam balsavimui į Seimo salę turėtų grįžti kitą trečiadienį, neeilinio posėdžio metu.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) projekte numatyta, kad gyventojai iš kaupimo laisvai galėtų trauktis 21 mėnesio laikotarpiu – nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. rugsėjo 30 d., numatant laikotarpius paraiškų pateikimui ir realiam pasitraukimui.

Tačiau parlamente nuomonės dėl šio termino keitėsi kelis kartus.

Pagrindinis Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK) iš pradžių pritarė konservatoriaus Arvydo Anušausko iniciatyvai, analogiškai A. Butkevičiaus siūlymui, kad trauktis iš kaupimo gyventojams galima būtų leisti metus – iki 2026-ųjų pabaigos.

Tačiau po mažiau nei savaitės komitetas nuomonę pakeitė ir palaikė socialdemokrato Algirdo Syso siūlymui „langą“ ilginti iki dviejų metų – šį ketvirtadienį po svarstymo tam pritarė ir Seimas.

A. Butkevičiaus teigimu, per 2013-ųjų ir 2019-ųjų pensijų sistemos reformas buvo numatytas tik 6 mėnesių laikotarpis pasitraukti iš privačių pensijų fondų, todėl naujas 12 mėnesių „langas“ būtų pakankamas.

„12 mėnesių laikotarpis suteiks pensijų sistemai daugiau stabilumo ir aiškumo, taip pat minimizuos galimus neigiamus padarinius kaupiantiesiems“, – siūlymo aiškinamajame rašte teigia politikas.

Anot jo, skirtingu laiku per ilgesnį „langą“ pasitraukę žmonės atsidurs nelygiavertėje situacijoje, nes augant pirmos pakopos pensijos taškų kainai iš sistemos pasitraukę 2027-aisiais galės įsigyti mažiau „Sodros“ apskaitos vienetų nei 2026-aisiais kaupimo sutartį nutraukę žmonės.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė jau anksčiau metų pasitraukimo terminą įvardino kaip kompromisinį variantą.

Kritiką Vyriausybės siūlymams išsakė pensijų fondai – jų teigimu, iš kaupimo leidus pasitraukti dideliam skaičiui dalyviui mažės fondų galimybės investuoti, atitinkamai – ir užtikrinti didesnę grąžą papildomame kaupime likusiems žmonėms.

Ekspertai kritikavo, kad dėl priimtų pokyčių gyventojams senatvėje mažės pensijų pakeitimo norma, šiuo metu siekianti apie 50 proc.

Tačiau ministrė I. Ruginienė teigė, kad pertvarka didins gyventojų pasitikėjimą pensijų sistema ir leis savarankiškai spręsti, kokiu būdu jie nori kaupti lėšas senatvei.

Seimui galutinai priėmus Vyriausybės siūlymus, iš kaupimo pasitraukę gyventojai galėtų atsiimti savo lėšomis į antrąją pakopą sumokėtas įmokas ir visą investicinį prieaugį, jis nebūtų apmokestinamas.

Būtų atsisakyta dabar kas trejus metus galiojančio automatinio gyventojų įtraukimo į antrąją pakopą, jis pakeistas visiškai savanorišku kaupimo modeliu.

Atskaičius 3 proc., lėšas būtų galima išsiimti dviem būdais: vieną kartą iki 25 proc. sukauptų lėšų (ne daugiau nei žmogaus įmokėta suma) arba visas lėšas, kai žmogus sukaupė iki pusės privalomo anuiteto sumos arba iki pensijos liko mažiau nei 5 metai.

Numatytos trys sąlygos – liga, dalyvumo netekimas ir paliatyvi pagalba – kai žmogus galėtų be apmokestinimo iki pensijos išsiimti visas lėšas. 

Skirtingais skaičiavimais, įsigaliojus pokyčiams iš kaupimo pensijų fonduose galėtų pasitraukti nuo 20 iki 50 proc. kaupiančiųjų.