Seime svarstant Vyriausybės mokesčių paketą – S. Skvernelio paprašyta pertrauka

Seime pradėjus svarstyti Vyriausybės mokesčių pertvarką ir opoziciniams „valstiečiams“ imus prašyti šiuos svarstymus nukelti iki kito posėdžio, Seimo pirmininkas, „demokratų“ vadovas Saulius Skvernelis paprašė pusvalandžiui atidėti dalies paketo įstatymų projektų svarstymą, kam parlamentas pritarė.

Parlamentui finansų ministras teikia mokesčių paketą, į kurį įeina naujo draudimo mokesčio arba vadinamojo saugumo įnašo, cukraus mokesčio saldiesiems gėrimams įvedimas, pelno mokesčio kėlimas, nekilnojamojo turto (NT), gyventojų pajamų apmokestinimo pokyčiai, dalies pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų naikinimas.

Po finansų ministro pristatymo, opozicinės „valstiečių“ frakcijos atstovas Dainius Gaižauskas jos vardu paprašė pertraukos iki kito posėdžio Saugumo įnašo įstatymo projektui, tam Seimas pritarė.

Tiesa, po šio balsavimo pats parlamento vadovas paprašė pusvalandžio trukmės pertraukos visiems likusiems mokesčių paketo projektams, Seimas balsavo už visus šiuos siūlymus, tad svarstymas Seime persikėlė arčiau vidurdienio.

„Vadovaudamasis 109 Seimo statuto straipsniu ir savo posėdžio pirmininko teise, prašau pusės valandos pertraukos“, – parlamento posėdžių salėje paskelbė S. Skvernelis.

„Gerbiamas finansų ministre, galite pailsėti pusę valandos“, – ironiškai po balsavimų į Rimantą Šadžių kreipėsi S. Skvernelis.

Tuo metu D. Gaižauskas, reaguodamas į tokius S. Skvernelio pareiškimus, teigė, kad Seimo vadovas tokiu būdu „rodo savo galią“, tačiau pats poltikas pabrėžė, kad tokie pareiškimai nėra susiję su posėdžio darbotvarke.

Tuo metu Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen kalbėjo, kad, nors jos atstovaujama frakcija pertraukų nepalaiko, tačiau pagal naują Seimo tvarką jo vadovas pertraukos gali prašyti bet kuriuo metu.

„Lenktyniavimas dėl to, kas greičiau prieis prie mikrofono paprašyti pertraukos, praranda prasmę“, – tikino politikė.

Skaičiuojama, jog, priėmus visus mokestinius siūlymus, į valstybės ir savivaldybių biudžetus kitąmet papildomai būtų surenkama 248,7 mln. eurų, o 2027 m. – 624,6 mln. eurų. 

Tuo metu valstybės gynybai finansuoti kitąmet planuojama sukaupti papildomai 306 mln. eurų, 2027 m. – 523,6 mln. eurų.